Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi pirčių mėgėjas Benjaminas Bendikas, kuris yra sunerimęs dėl viešosios pirties J. Basanavičiaus g. 11 likimo. Šių metų paskutiniąją dieną baigiasi UAB „Šiaulių pirtis“ nuomos sutarties terminas su Šiaulių miesto savivaldybės administracija „Dėl pirties paslaugų teikimo Šiaulių miesto ir rajono gyventojams savivaldybei priklausančiame pastate J. Basanavičiaus g. 11“. Pagal įstatymą turi būti skelbiamas naujas nuomos konkursas, tačiau B. Bendikas sužinojo, kad nuomos sutartis nebus pratęsta ir pirtis J. Basanavičiaus g. nuo 2019 m. pirties paslaugų nebeteiks.

Tarybos posėdyje nė žodžiu neužsiminta apie pirties išsaugojimą
Lapkričio 26 d. pirčių mėgėjas B. Bendikas pateikė prašymą „Dėl viešosios pirties J. Basanavičiaus g. 11 paslaugų tęstinumo“ Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui. Šiame prašyme pirčių mėgėjas B. Bendikas išdėstė visą jam žinomą informaciją apie viešąją pirtį J. Basanavičiaus g., taip pat pateikė informaciją apie kituose Lietuvos miestuose sėkmingai veikiančias pirtis. Į šį pirties mėgėjo B. Bendiko prašymą atsakė buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Jis raštu paaiškino, jog pirties pastato J. Basanavičiaus g. 11 nuomos sutartis su UAB „Žemdirbių turgus“ buvo sudaryta 2004 m. sausio 2 d., o sutarties terminas baigiasi 2018 m. gruodžio 31 d. Nuomininkas nepageidauja toliau tęsti pastato nuomos ir vykdyti pirties paslaugų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės taryba rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. T-297 dėl pastato nuomos konkurso skelbimo.

„Pirties pastatų nuomos konkursas buvo paskelbtas du kartus, pageidaujančių išsinuomoti ir vykdyti pirties paslaugas nebuvo. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių skirstymo komisija pasiūlė keisti nuomos konkurso sąlygas ir siūlyti nuomoti pastatus komercinei veiklai po 5 Eur už kv. metrą“, – raštu atsakė buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis.

Pirties mėgėjas B. Bendikas teigė, jog pateikdamas prašymą Savivaldybei bei miesto Tarybai tikėjosi, jog šis klausimas bus įtrauktas į gruodžio 6 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę, tačiau taip nebuvo padaryta.

„Apie tai net nebuvo pasakyta Tarybos nariams, nors buvau keliems iš jų nusiuntęs šį prašymą. Maniau, kad bus padarytas balsavimas, ar reikia Šiaulių miestui viešosios pirties. Kiek supratau, Tarybos nariai būtų balsavę už. Nemanau, kad nereikia, bet kodėl neteikė to klausimo Tarybos posėdyje, man yra neaišku. Kai pirmą kartą nepavyko, pakartotinai parašiau dar vieną prašymą, kurį išsiunčiau ir Seimo nariui Arūnui Gumuliauskui. Mano manymu, ne Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius ar meras nusprendžia, ar miestui reikalinga viešoji pirtis, o išrinkti Tarybos nariai. Taip pat su su pirtininkais pasirašėme peticiją, reikalaudami, kad viešoji pirtis Šiauliuose, esanti J. Basanavičiaus gatvėje, būtų išsaugota. Surinkome apie 60 parašų. Aš, kaip visuomenininkas ir kaip pilietis, norėčiau, kad dabar Šiaulių miesto savivaldybėje visi žmonės eitų už Šiaulių miestą. Man tai yra labai keista“, – pasakojo pirčių mėgėjas B. Bendikas.

Pietiniame rajone esanti pirtis problemos neišspręs
UAB „Žemdirbių turgaus“ direktorė Regina Juodėnienė pirtininkams siūlo naudotis pietinio rajono pirtimi, tačiau, anot pirčių mėgėjo B. Bendiko, tai problemos neišsprendžia. Jis Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyrio vedėjai Irenai Krugiškienei raštu patvirtino, jog šioje pirtyje yra pernelyg mažai vietos. Vienu metu ja gali naudotis 5–6 žmonės ir tai tenkina tik dalį pietiniame rajone gyvenančių žmonių. Kitiems tektų laukti vestibiulyje, o kada tenka laukti, tai žmonės tiesiog nesilankytų šioje pirtyje.

Pirčių mėgėjas B. Bendikas raštu pateikia ir statistiką. Pavyzdžiui, gruodžio 15 d. J. Basanavičiaus g. pirtyje apie 18 val. buvo 37 lankytojai. Uždarius šią pirtį, atvykusiems į pirtį pietiniame rajone tektų laukti savo eilės. Taip pat B. Bendikas pasakojo, jog pietiniame rajone esančioje pirtyje pasitaikydavo ir sutrikimų. Tada tekdavo važiuoti net į Kuršėnų ar Radviliškio pirtis.

„J. Basanavičiaus g. pirties patalpos yra antrame aukšte, kurios užima 240,83 kv. m ploto, o visas pastatas yra 852,55 kv. m ploto. Suprantu, kad tas pastatas gal nuostolingas, tačiau jei ateityje šį pastatą norėtų remontuoti, tai kieme yra atskira katilinė su stogu, su sienomis. Tegul koks nors investuotojas čia ir įrengia miestui visuomeninę pirtį, o tą aną pastatą tegul pasiima ir daro iš jo nors ir viešbutį. Man pirtis reikalinga, kaip ir kiekvienam kitam pensininkui. Šios pirtis savininkės R. Juodėnienės vyras ir bandė įrengti viešąją pirtį mieste, padarė ir labai gražius bareljefus, bet, deja, vyras mirė. O moteriai užtenka ir kitų vargų, todėl tikriausiai ir nebenori investuoti“, – teigė pirčių mėgėjas B. Bendikas.

„Pirties išsaugojimas yra visuomeninis reikalas“
Paklaustas, kodėl taip svarbu , jog Šiauliuose išliktų viešoji pirtis, B. Bendikas  nedvejodamas atsako: „Miestas be bažnyčios ir be savo viešosios pirties – kaip be širdies.“ Taip pat pirčių mėgėjas akcentuoja, jog ne dėl komercinių dalykų tai daro, o tiesiog šią pirtį yra pamėgę daugelis pensininkų. Taip pat pateikė ir kitų Lietuvos miestų patirtis. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra viešoji pirtis, kurią išsikovojo ten gyvenantys pirtininkai, taip pat yra Vilniuje ir Kaune. Todėl pirčių mėgėjui B. Bendikui kyla klausimas, o kodėl Šiauliai negali turėti.

„J. Basanavičiaus g. esanti pirtis yra įsikūrusi patogioje vietoje. Šiauliuose ir aplink Šiaulius yra daug žmonių, kurie mėgsta pirtis. Žinoma, yra pirtys ir kitur, bet ten neįeisi su savo vanta kaip galima daryti J. Basanavičiaus g. pirtyje. O J. Basanavičiaus g. pirtininkai yra lietuviškos pirties mėgėjai. Ne tik atsinešame savo pasidarytas vantas, bet ir nusiperkame visokių aliejų. Aš pats turiu sodą, kuriame yra pirtis, bet mano sodas yra toli. Pas kokį nors draugą nueiti į pirtį kelis kartus galima, bet per tankiai eiti yra negražu. Juk vis tiek tai yra privati valda. J. Basanavičiaus g. esančioje pirtyje renkasi verslininkai, „biedni“ mokytojai, pensininkai, tolimųjų reisų vairuotojai. Yra garinė ir yra turkiška pirtis. Pirtyje vyksta nuolatinis bendravimas tarp žmonių, todėl pirtyje niekur nepasislėpsi. Anksčiau pirtyje viskas buvo sprendžiama, jei reikėdavo, tai ir kraują kažkam nuleisdavo. Pavyzdžiui, Lietuvos pirties bičiulių draugija yra tokia aktyvi, jog kiekvienais metais organizuoja gana įdomius renginius. Praėjusiais metais buvome Ukmergėje, kurioje buvo organizuojamas renginys: atvažiavo pirtininkai iš Baltarusijos, Latvijos, iš visur. Pirties išsaugojimas yra visuomeninis reikalas. Galite paklausti ko tik norite, ar Šiaulių mieste yra reikalinga viešoji pirtis, visų atsakymas bus taip“, – pasakojo pirčių mėgėjas.

Miesto Savivaldybei siūloma pasinaudoti klaipėdiečių patirtimi
Siekiant išsaugoti viešąją pirtį J. Basanavičiaus g. B. Bendikas pasiūlė, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Jis siūlo pasinaudoti Klaipėdos pirties patirtimi – Šiaulių miesto savivaldybė pirtį priimtų į savo balansą.

„Klaipėdoje yra tokia UAB „Vildmina“, kuri teikia pirties paslaugas. O šios įstaigos valdybos pirmininkas yra UAB „Gatvių apšvietimas“ finansų ir aptarnavimo departamento direktorius. Klaipėdoje ta pirtelė tiesiog buvo permesta UAB „Gatvių apšvietimui“, tačiau ji ir išsilaiko. Ta pirtis yra apie 830 kv. m ploto, veikia 4 kartus per savaitę, o Šiauliuose viešoji pirtis yra 852,55 kv. m ploto ir veikia tik du kartus per savaitę. Šiaulių miesto savivaldybė gali pasinaudoti klaipėdiečių patirtimi. Juk mieste sėkmingai veikiančių ir Savivaldybei priklausančių įmonių tikrai yra. Pavyzdžiui, „Šiaulių gatvių apšvietimas“, „Šiaulių energija“, „Šiaulių vandenys“, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras ir kitos įmonės, kurios galėtų įdarbinti ir tuos pačius darbuotojus. Tokiu būdu viešosios pirties paslaugos Šiauliuose galėtų būti tęsiamos ir toliau“, – savo pasiūlymą pateikė pirčių mėgėjas B. Bendikas.