Visuomenėje vyrauja pasyvus požiūris į savo sveikatą. Žmogus nesijaučia atsakingas už patį save. Neįvertina sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, sąmoningumo ugdymo naudos. Dėl to valstybė praranda tūkstančius eurų.

Nesirūpinama sveikatos prevencija
LR Seimo nario Dainiaus Kepenio teigimu, žmogaus ir visuomenės gerovę lemia trys veiksniai.

Šiauliuose vykusiame Šalies regionų socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos kompleksinio darnaus vystymo forume jis kalbėjo, kad žmogus turi būti sveikas, apsirūpinęs ir saugus. Turėti pakankamai pinigų, energijos ir saugiai jaustis dėl rytojaus. Deja, bet Lietuvoje nėra tai užtikrinančios sveikatos sistemos. Ji po truputį pradedama kurti tik dabar.

Šiuo metu rengiamos sveikatos stiprinimo politikos gairės, kurios bus siūlomos parlamentarams patvirtinti Seimo nutarimu. Seimo nario aiškinimu, gairėse atsispindės dvi pagrindinės kryptys: gydomosios medicinos ir sveikatos tausojimo.

„Kai žmonės suserga genetinėmis, infekcinėmis ligomis, jiems reikalinga skubi pagalba, todėl ši kryptis išlieka. Tik, mano nuomone, šiandien šiai krypčiai skiriama per daug dėmesio ir finansų. Daug svarbesnė ir efektyvesnė kryptis yra sveikatos tausojimo“, – lygino D. Kepenis.

Tik visa bėda, kad pastaroji kryptis iki šiol daugumos vertinama ne itin palankiai. Atšaunama, esą, jeigu žmogus nori, tai tegul ir sportuoja, sveikai maitinasi, niekas jam to netrukdo. Gal ir netrukdo, tik žmonės iki šiol apie tai turi nedaug žinių. Mokyklose apie sveiką gyvenseną praktiškai nekalbama. Dėl to taip ir nesusiformuoja naudingi įpročiai, galintys padėti ilgiau išlaikyti gerą savijautą ir sveikatą.

„Nepropaguojantys sveiko gyvenimo būdo vis dažniau suserga. Suserga ne tik genetinėmis, infekcinėmis ligomis, bet ir tomis, kurių atsiradimą lemia nejudrumas, persivalgymas, stresas. Todėl, manau, efektyviau užsiimti sveikatos prevencija nei ligų gydymu“, – akcentavo sveikuoliu laikomas politikas.

Dažniau sergama lėtinėmis ligomis
Seimo nario teigimu, pastaroji kryptis yra 25 kartus efektyvesnė. Jeigu dabar gydymui išleidžiame 100 eurų, tai prevencijai užtektų skirti tik 4 eurus: „Nėra nieko lengvesnio, kaip nuo rytojaus pradėti gyventi žmoniškai. Tai reiškia kasdien rūpintis savo sveikata, santykiais su kitais žmonėmis. Jeigu kiekvienas pasirūpintų savimi, tai iš karto būtų pasirūpinta ir visais kitais.“

Norint tai pasiekti reikia tik daugiau kalbėti apie tai, ką sveika valgyti, kaip taisyklingai mankštintis, kodėl svarbu nekaupti savyje nuoskaudų, mokėti atsiprašyti, atleisti, mylėti. Kiekvienam lietuviui pradėjus keistis nuo savęs, tauta pasikeistų per du mėnesius, paprastai tiek laiko prireikia, kol susiformuoja nauji įpročiai.

Žinoma, valdžia negali priversti žmonių sportuoti ar valgyti daugiau daržovių. Seimo narys juokavo, kad prievartos atveju šalyje kiltų pilietinis karas. Kitaip tariant, mes labiausiai saugome savo laisvę gyventi taip, kaip norisi mums patiems. Norime valgome, norime – ne, norime sportuojame, norime – ne, tai – tik mūsų pačių reikalas. Galima galvoti ir taip, tik statistika rodo, kad dėl tokio mąstymo gyvenimas tik trumpėja. Dėl nesveiko gyvenimo būdo į ligoninę patenka 7 žmonės iš dešimties. Šiandien šie žmonės ligoninėje negulėtų, jeigu būtų labiau rūpinęsi savimi.
 
„Visas pasaulis jau seniai tai žino, o mes tik pradedame tas žinias pritaikyti praktiškai. Seimas jau įpusėjo priiminėti Sveikatos stiprinimo politikos gaires. Jeigu jos bus įteisintos, galbūt jau kiti metai bus istoriniai, starto į sveiką gyvenimą Lietuvoje metai“, – vylėsi D. Kepenis.

Išsiskiriame žemu fiziniu aktyvumu
Prof. dr. Albertas Skurvydas patvirtino, kad mūsų valstybėje per mažai koncentruojamasi į sveikatos prevenciją. Visuomenė turi antsvorio, psichinės sveikatos problemų. Iš to seka žemi gyvenimo kokybės ir laimės indeksų rodikliai. Skaičiuojama, kad fiziškai aktyvių žmonių Lietuvoje yra labai nedaug – apie 10 procentų. Tik apie 70 procentų pasiekia normalų fizinio aktyvumo lygį. Vaikų fizinis parengtumas ir ištvermė taip pat žymiai mažėja. Mokslininko nuomone, tai yra labai blogas signalas mūsų visuomenei, kadangi mažėjant fiziniam parengtumui, mažėja ir kitų organizmo sistemų pajėgumas: kognityvinės, energetinės, imuninės, kraujotakos. Reikia didinti fizinį aktyvumą, ypač tarp vaikų ir senyvo amžiaus žmonių, – šios grupės labiausiai stokoja fizinės sveikatos.

„Apmaudu, kad valstybiniu mastu nesugebame šiek tiek labiau akcentuoti prevencijos svarbos, skatinti socialinių strategijų ar projektų. Kita vertus, džiaugiuosi, jog pasaulyje vis labiau praktikuojama vadinamoji pozityvioji medicina, kai kreipiamas dėmesys į ligų prevenciją: optimalus fizinis aktyvumas derinamas su sveika mityba, grūdinimusi, kognityviniu ir socialiniu aktyvumu. Tokios medicininės sveikatingumo strategijos gerina žmogaus savijautą, sveikatą“, – kalbėjo A. Skurvydas.

Patariama labiau rūpintis savimi
Sveikai maitintis, fiziškai daugiau judėti, gebėti valdyti stresą yra labai svarbu. Tuo tikslu mokslininkai net yra parengę psichinės sveikatos strategiją, kurios pagrindinis tikslas sujungti penkias pagrindines dimensijas: biologinę, psichologinę, socialinę, ekonominę. Tai reiškia, kad žmogus turi būti nuolatos fiziškai aktyvus, rūpintis savo mityba, gerai išsimiegoti, gebėti kovoti su stresu, save išreikšti per įvairias veiklas, būti smalsus, nuolatos mokytis, dovanoti empatiją, džiaugsmą, daugiau laiko praleisti gamtoje, kontaktuoti su aplinkiniais.

Anot profesoriaus, valstybės prioritetu turėtų tapti keturios veiklos kryptys: aktyvi visuomenė, aktyvi aplinka, aktyvus žmogus, aktyvi valdymo sistema. Šias kryptis galima įgalinti remiantis septyniais principais, kurie skamba šitaip: kiekvienas žmogus turi teisę į gerą sveikatą, medicina turi būti pagrįsta įrodymais, žmonės turėtų būti įtraukti į fizinio aktyvumo veiklą, bendruomenės skatinamos keistis iš vidaus, sveikatinimo politika turėtų būti įdiegta į visas kitas politikas, turėtų vykti multisektorinis bendradarbiavimas.

Kalbant paprasčiau – tam, kad žmonės sveikiau gyventų, sveikatinimo paslaugos mūsų šalyje turėtų būti prieinamos visiems, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, sveikatos būklės, fizinio pasirengimo ir t. t.

„Tik įgyvendinę visas globalias sveikos gyvensenos strategijas, turėsime sveiką visuomenę“, – reziumavo A. Skurvydas.

A. Skurvydas pataria dažniau sportuoti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

D. Kepenis sako, kad sveikatos prevencija turėtų tapti valstybės prioritetu.
Artūro STAPONKAUS nuotr.