Gruodžio 8-ąją Šiaulių kino muziejuje paminėtas Lietuvos kino mėgėjų sąjungos Šiaulių skyriaus 50-metis. Kino mėgėjų sambūris jungė daugybę kūrybingų šiauliečių, čia filmus kūrė pačių įvairiausių profesijų žmonės, kino pradmenis įgijo visas būrys moksleivių ir studentų. Daugelis jų vėliau tapo kino, televizijos, fotografijos, žurnalistikos ar kitų meno sričių profesionalais. Apie mėgėjiško kino kūrėjų kelią Šiauliuose pasakoja Viktoras Gundajevas, Šiaulių kino mėgėjams vadovaujantis nuo 2006 m., vienas iš Šiaulių kino muziejaus kūrėjų.
Prisilietimai prie istorijos
Galima sakyti, kad Šiauliuose mėgėjiškas kinas Šiaulių pedagoginiame institute prasidėjo. 1958 metais atsirado kino technikos būrelis, pradėjo kurti kino žurnalus „Studentiškos įvairenybės“. Tuose žurnaluose buvo fiksuojamas studentų gyvenimas, instituto šventės.1966 m. Vilniuje įkurta Lietuvos kino mėgėjų draugija, o 1968 m. – Šiaulių kino mėgėjų skyrius, jam vadovavo Algimantas Bielskus – žinomas žurnalistas, operatorius. Nuo 1972 iki 1993 m. vadovavo Rimantas Vencevičius. Brandus, pasak V. Gundajevo, tai buvo laikotarpis. Individualūs kūrėjai dirbo arba gana stiprios studijos: „Tauro“, „Vairo“, ŠPI, kt. Šiaulių pedagoginio instituto kino mėgėjai leido kino žurnalą „Pedagogas.“Apie 1975 m. Šiauliuose buvo įsteigtas jaunimo klubas „Kibirkštis“, kuriam vadovavo Kino mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus atsakingoji sekretorė G. Čeilutkienė. Šio klubo moksleivių kino studija „Sakalas“ per 15 metų pasiekė įdomių rezultatų kine. Jame pirmuosius žingsnius žengė Valentas Aškinis – žymus animacijos prodiuseris, rengiantis festivalį „Tindirindis“. Nuo 1989 m. brolių Ripinskių, R. Vencevičiaus ir A. Kulikausko kompanija kūrė „Šiaulių kroniką“, kuri buvo rodoma kino teatruose prieš vaidybinius filmus. Zigmas ir Zenonas Ripinskiai per dešimtmetį sukūrė labai daug dokumentinių filmų, kronikų, o Zigmas ilgai buvo Šiaulių skyriaus atsakingasis sekretorius. 1993 m. Šiaulių skyriui pradėjo vadovauti Algirdas Kulikauskas. Didelį dėmesį skyrė jaunimo edukacijai. Mėgėjiško kino draugijos išsilaikė tik Vilniuje ir Šiauliuose.
Suaugusių šiauliečių kūryboje vyravo dokumentika. Gal dėl to, kad dauguma kūrėjų inžinerinio mąstymo žmonės, labiau linkę į faktus. Šiaulių dokumentikos išskirtinumas, kad kino juostose užfiksuotas provincijos gyvenimas: miesto istorija, asmenybės, to laikmečio kasdienybė. Įdomu pamatyti, kaip atrodė prieš 20–30 metų, tarkim, darželinukai, sporto šventės, žmonių apranga, butai, mašinos. Daug antropologinių dalykų: miestelio ar kaimo tradicijos, šventės, darbai kolūkio laukuose. Juostose ryškus alternatyvus požiūris į laiką. Matomas realus gyvenimo vaizdas, mažiau dirbtinumo, pompastikos.
Aktyvus kino mėgėjų draugijos narys buvo aktorius Kazys Tumkevičius. Įdomių, profesionalių juostų sukūrė Antanas Kučinskas, Laimutis Gudinavičius, Rimas Vipas, Rimantas Rokas Jonaitis, Albertas Ratnikas, Sigitas Teišerskis. Savita to meto kino mėgėjų figūra buvo Jonas Danilaitis, dirbęs Šiaulių pedagoginiame institute fotolaboratorijos vadovu, stipriai kinu užsikrėtė fotomenininkas A. Musneckis.
Ryškūs įspaudai
Šiaulių zonos kino filmų festivaliuose savo darbus pristatydavo Telšiai, Mažeikiai, Naujoji Akmenė, Joniškis, Pakruojis, Radviliškis, Kelmė, Kuršėnai. Geriausi filmai keliaudavo į respublikinius ir Baltijos šalių mėgėjiško kino festivalius. Teko sėkmingai dalyvauti sąjunginiuose bei tarptautiniuose UNIC festivaliuose. Iš gausybės Šiaulių skyriaus organizuotų festivalių ryškiausi „Filmuoja Šiauliai“, „Kinas Šaukėnuose“ ir „Debiutas“. 1974 m. pradėtas rengti „Debiutas“ vykdavo kas dvejus metus iki 2009-ųjų. Jame debiutavo daugelis dabar garsių kino ir televizijos profesionalų: Valentas Aškinis, operatorius Rolandas Šležas, televizijos laidų prodiuseris Edvardas Žičkus, aplinkosaugininkas Rimantas Braziulis. Įdomiai vyksta nekomercinio kino festivaliai „Kinas Šaukėnuose“.Viena iš aktyviausių dalyvių – kraštotyrininkė, scenarijų kūrėja Elena Burdulienė, kuriai šiemet sukako 90.
Kai kurie filmai, kurie anais laikais buvo vadinami mėgėjiškais, galbūt davė pradžią eksperimentiniam, avangardiniam kinui ir, V. Gundajevo teigimu, prilygtų dabartiniam profesionaliam kinui.1969 m. Algimanto Bielskaus ir Internos Bielskuvienės filmas „Sapnas“ apdovanotas šeimyninių filmų festivalyje. 1975 m. Aleksandro Ostašenkovo filmas.„Lapams krintant“ respublikiniame kino festivalyje pripažintas geriausiu mėgėjišku vaidybiniu filmu.
Laimutis Gudinavičius „Tauro“ kino klube sukūrė įspūdingą daug apdovanojimų pelniusį filmą „Mama“. 1988 m. Algirdo Kulikausko „Sodas, kuris nederėjo“ gavo net kelis apdovanojimus.
Česlovas Žalys sukūrė didelę išliekamąją vertę turinčių filmų apie Aloyzą Toleikį, Gerardą Bagdonavičių ir kt. Eduardas Pauliukonis stiprius, įdomios režisūros filmus kūrė, gaudavo pirmas vietas šeimyninių filmų, dokumentinio kino festivaliuose. Daug Sąjūdžio renginių filmavo.
Kaip kultūros metraštininkai žinomi Gintas ir Diana Stunguriai („GIN-DIA“).
Išsaugotas paveldas
„Pirmasis su kinu susijusius eksponatus dar 1995 metais pradėjo rinkti Algirdas Kulikauskas“, – apie muziejaus užuomazgas pasakojo V. Gundajevas. – 1999 m. pradėtas kurti kino muziejus, prieš 6 metus išplėstas naujose patalpose, Aušros al. 15. Kino muziejuje atsispindi tiek kino technikos, tiek turinio raida, atskleidžiama Šiaulių istorija. Gražiai išdėliota kadaise brangi, o dabar nebereikalinga technika. Yra kino salė.“
Pirmininko teigimu, itin naudingos buvusio draugijos pirmininko R. Vencevičiaus techninės žinios. Daug senų juostų su juo suskaitmenino. Svarbi užduotis skaitmeninti, rodyti per televiziją, kelti į internetą. Algirdas Musneckis išsaugojo daug filmuotos medžiagos, rastos pertvarkant universiteto kabinetus. „Muziejuje su Ramūnu Snarskiu vedame ekskursijas, demonstruojame senuosius filmus. „Muziejų naktys“, „Šiaulių dienos“. Senjorų diena – labai tinkama proga ateiti filmo pažiūrėti, prisiminti jaunystę“, – sako V. Gundajevas.
Misija – šviesti
„Mūsų misija – šviesti žmones. Samdome lektorius iš Vilniaus, ypač buvusius šiauliečius, kaip Janina Lapinskaitė, Inesa Kurklietytė. Stengiamės, kad kino istorija nenueitų užmarštin. Su dalimi eksponatų mes esame dirbę, patys ryškinome juostas čia sudėtais ryškalais. Bet svarbiausia yra tai, kad kino istorija kartu yra ir Šiaulių istorija“,– teigia Šiaulių skyriaus vadovas Viktoras Gundajevas. Daug dėmesio skiriama, kad jaunimas susipažintų su kino istorija, vedami mokymai, seminarai, konkursai, ugdomi nauji kino kūrėjai. Tik bėda, kad jaunuolių srautas – kaip tekanti upė – nuolat keičiasi. Vieni baigia mokyklas, universitetą, išvyksta, ateina kiti.
„Sudėtingas technologinis procesas skatino kurti, mąstyti, apgalvoti. Vyresnieji draugijos nariai jau ne vienas perkopė 80. Darbštumas, smalsumas gal atsiliepia fizinei būklei, – gėrisi vadovas, – jie tokie guvūs, gyvybingi, kupini idėjų.“
Akimirkos iš Lietuvos kino mėgėjų sąjungos Šiaulių skyriaus 50-mečio minėjimo Kino muziejuje.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
