Šiauliuose „Verslo ir pasiekimų parodos 2018“ metu vykusioje konferencijoje „Tarptautinės prekybos tendencijos – nauji iššūkiai verslui“ Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pristatė pranešimą apie protekcionizmą.

Dienraščiui „Šiaulių naujienos“ M. Vaščega išsamiau papasakojo apie ekonomikos situaciją Lietuvoje, „Brexit“, demografines tendencijas bei Europos Sąjungos (ES) ateitį.

 – Kas Lietuvos ekonomikai labiausiai kelia grėsmę?
– Lietuvoje yra nedidelė ir atvira ekonomika, orientuota į eksportą tiek į ES šalis, tiek už ES ribų. Be jokios abejonės, kad Lietuva gana gerai jaučia išorines grėsmes. Šiandien Lietuvos augimas yra aukštas: 2017 m. tikrai buvo tarp 3–4 proc. Dabar tas augimas truputėlį lėtėja, būtent vertinant išorines grėsmes.

Kodėl? Yra labai sunkiai prognozuojami dalykai, susiję su tarptautinės prekybos protekcionizmu. Nuo Lietuvos priklauso nedaug, bet Lietuva į pasekmes gana greitai reaguotų.

Šiandien monetarinė politika yra labai atvira, palūkanų normos yra be galo žemos, o tai skatina ekonomiką. Normalizuojantis monetarinei politikai palūkanų normos kiltų, o tas, be abejo, veiktų Lietuvą. Ypač gali pasijusti greitas palūkanų normų kėlimas JAV. Kai kurie analitikai mato tai kaip galimą problemą, nes tada automatiškai lėtėjimas ir rizikos mažinimas pasijaustų ir kitose pasaulio šalyse. Jei kitose šalyse tai pasijaustų, tada tai persiduotų ir Lietuvai.

– Ar Lietuvoje ekonomikos augimas yra stabilus?
– Stabilus. Buvo labai skaudus laikotarpis – krizė: per vienerius metus buvo nežmoniškai dideli ekonomikos kritimai. Buvo dramatiška situacija.

Bet nuo to laiko matome stabilų ekonomikos augimą. Taip, jis buvo šiek tiek sulėtėjęs po Ukrainos ir Krymo įvykių, sankcijų Rusijos atžvilgiu, kas neabejotinai sumažino galimybes Lietuvai prekiauti su Rusija ir Rytų valstybėmis. Nepaisant to, Lietuva labai sėkmingai perorientavo savo eksporto rinkas, pasinaudojo visomis galimybėmis, kurias suteikia įvairiausi prekybos sutarimai su ES. Šiandien yra stabilus ekonomikos augimas. Taip pat jis ir toliau nusimato stabilus. Šiek tiek lėtesnis nei dabar, bet stabilus.

– Ar galime sulaukti dar vienos krizės?
– Ekonomika visada vystosi ciklais. Ekonomistai teoretikai pasakytų, kad visada yra pakilimas ir visada yra krizė. Aišku, jei gyveni pakilimo laikotarpiu, tada viena akimi visada dairaisi, kada bus krizė. Turbūt pagrindinis klausimas yra tas, kad krizės nevienodos ir nevienodai gilios. Jei paskutinė krizė buvo labai gili ir labai sudėtinga, tai šiandien ES mastu esame sukūrę instrumentus, kurie leidžia išvengti gilios krizės. Todėl cikliškumas natūraliai turėtų išlikti ir kažkokio ekonominio lėtėjimo turėtume sulaukti, bet labai tikiuosi, kad kažkokios labai didelės krizės mums pavyks išvengti.

– Kaip yra vertinama Lietuvos verslo aplinka?
– Pagal daugumą rodiklių, pagal keletą skirtingų verslo aplinką ir konkurencingumą vertinančių reitingų, Lietuvos verslo aplinka yra nuosekliai gerėjanti. Todėl pagal visus rodiklius ir reitingus Lietuva nuolat kyla į viršų. Tikriausiai klausimas yra susijęs su tuo, jog su kuo norime save lyginti. Jei norime save lyginti su ES vidurkiais, tada mes tikrai verslo aplinkos prasme esame toli gražu ne patys blogiausi, bent jau vidurkius visais atvejais pasiekiame. Tačiau jei save norime lyginti su lyderiais, tada visuomet yra kur pasitempti. Tiek ekonomikos augimo prasme, o ypač socialinių rodiklių prasme, todėl norisi, kad  konkurencingumo reitingai pakiltų dar aukščiau.

– O kokia investicijų situacija yra Lietuvoje?
– Jei pažiūrėtume mūsų eksporto gamybos ir paslaugų struktūrą, tai pamatytumėme, kad Lietuva vis dar prie tų valstybių, kuriose gana nedidelis kiekis gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų yra aukštos kokybės. Aukšta kokybė reiškia didelę pridėtinę vertę, didelė pridėtinė vertė reiškia, kad esi inovatyvi šalis, kuri turi didžiulį augimo potencialą į ateitį.

Vystantis Lietuvai, augant atlyginimams, nebegalime konkuruoti pasaulyje vien tik kainomis ar pigia darbo jėga, mes turime pradėti konkuruoti produktų pridėtine verte. Tam, kad tai būtų pasiekta, reikia investuoti ir reikia investuoti pirmiausia į savo gamybinių pajėgumų kokybę. Vadinasi, įrengimai, kurie naudojami, turi būti naujausios technologijos. O tai pasiekus, tada kitas žingsnis yra patiems tapti inovatoriais. Be abejo, inovacijos irgi reikalauja didelių investicijų. Investicijų lygmuo Lietuvoje nėra labai mažas, bet norint užsitikrinti ilgalaikį savo augimo potencialą, labai norėtųsi, kad tas investicijų lygmuo būtų didesnis.

– Yra konstatuojama, jog Lietuvoje tiek pajamų, tiek turto nelygybė yra viena didžiausių ES. Kas tai lėmė?
– Mes matome, jog tai yra viena didžiausių ES. Tiek pajamų nelygybė, tiek žmonių, esančių ant skurdo ar atskirties ribos. Neseniai įstojome į Ekonominio bendradarbiavimo ir ir plėtros organizaciją (EBPO). Taip vadinamas išsivysčiusių šalių klubas. Netgi lyginant su jais, pagal šiuos rodiklius esame prie pabaigos. Turbūt priežastys yra susijusios jau nuo 1990 m. nepakankamu dėmesiu socialiniams dalykams. Akcentuojant ekonominį proveržį ir neužtikrinant, kad tas ekonominis proveržis kuo plačiau pasiektų visas visuomenės dalis.

– „Verslo ir pasiekimų parodoje 2018“ minėjote, jog Lietuvoje 2017 m. padidėjo eksportas. O kaip bus ateityje?
– Iš tiesų labai stipriai padidėjo. Manau, kad Lietuva po Rusijos krizės galutinai perorientavo savo eksporto rinkas ir tai labiausiai pasirodė 2017 m. Tai yra geriausias rezultatas ES, turint omenyje didėjančias eksporto rinkas. Tikėtis, kad kiekvieni metai bus rekordiniai, turbūt būtų neapdairu, nes turime realistiškiau vertinti galimybes. Lietuvos ir pramonės pajėgumų lygmuo jau po truputį siekia savo didžiausias ribas, todėl kažkokio labai didelio proveržio tolimesniame eksporte neturėtume matyti. Taip pat neturėtume matyti ir sulėtėjimo. Bent jau nėra požymių, dėl kurių Lietuvos eksportas turėtų lėtėti. Manau, kad geriausi laikai eksportui vis dar tęsiasi.

– Taip pat minėjote, jog lietuviai yra vieninteliai, kurie labiausiai pasitiki ES. Kaip manote, kodėl taip yra?
– Lietuviai puikiai mato ES atneštus privalumus. Jie įvertina ES finansavimo naudą, kuri pasiekia ne tik didžiausius Lietuvos miestus, bet ir regionus. Žmonės tai mato, tai vertina, to nepamiršta. Yra įvertinama ir keliavimo laisvė, ir vartotojų apsauga. Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri padarė didžiausią ekonominę pažangą ir ekonominį augimą ES. Tai ir atsispindi ES pasitikėjime, nes tos sritys, kuriose ES turi sprendimo teisę, yra geriausios sritys, kurios yra susitvarkiusios. Ir tose srityse, į kurias negali įsitraukti ES (turiu omenyje – švietimo sistemą, sveikatos sistemą, socialinę sistemą) Lietuvai reikėtų labiausiai pasistengti. Manau, jog Lietuvos žmonių pasitikėjimas ES ir yra visų šių veiksnių atspindys.

– Pagal Lietuvos demografines tendencijas galėtume sakyti, kad Lietuva neturės šviesios ateities. Kokia jūsų nuomonė yra apie emigraciją?
– Demografinės tendencijos susideda iš dviejų dalykų: iš natūralios gyventojų kaitos ir migracijos saldo.

Iš tiesų Lietuvos gyventojų mažėjimas buvo žymus. Europos Komisija jau daug metų vis atkreipdavo dėmesį į tai sakydama, kad netrukus gali pasimatyti problemos, reikia galvoti ir tvarkytis su tuo. Šiandien priėjome jau tą momentą, kai tos problemos pradeda jaustis darbo rinkoje. Įsibėgėjus ekonomikai darbo rinkoje pradeda trūkti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų ir viena iš priežasčių yra demografinė padėtis.

Jei pažiūrėtume ilgalaikes tendencijas tai jos, žinoma, braižomos žiūrint į praeitį. Praeityje turint didelį gyventojų mažėjimą tos ilgalaikės tendencijos atrodo gana neigiamai. Ir verčia Lietuvą mąstyti apie tai, kaip tvarkysimės su socialine sistema, pensijų sistema.

Juk mūsų pensijų sistema padaryta taip, kad dirbantieji savo įmokomis sukuria reikalingas lėšas pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms mokėti. Mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių ta proporcija pasidaro labai nepalanki ir čia didelis klausimas, kaip tai išspręsti. Sprendimai turi būti priiminėjami jau dabar.

Nepaisant to, matome tikrai šviesių ženklų. Pirmiausia tai yra emigracijos sumažėjimas, antra – imigracijos srautų padidėjimas. Po imigracijos terminu slepiasi daugumos lietuvių sugrįžimas. Žinoma, dar anksti daryti labai optimistiškas išvadas, bet pirmi, tokie šviesūs spinduliai, jau matyti. Tad noriu išlikti optimistu.

– Prieš metus buvo pasirašytas Europos socialinių teisių ramstis. Kokia iš to bus nauda Lietuvai?
– Visoje Europoje susiduriame su socialiniais iššūkiais, kuriuos pirmiausia atneša didžiuliai technologiniai pokyčiai, technologinės revoliucijos, kurios viduryje mes šiuo metu gyvename. Keičiasi ne tik pačios technologijos, keičiasi ir verslo modeliai. Matome naujus verslo modelius, ateinančius ir visiškai nušluojančius senuosius, atsiranda robotizacija, kuri gali panaikinti daug darbo vietų.

Tai jau dabar atneša pokyčių darbo rinkoje. Matome, kad pirmiausia darbo rinkoje sutrumpėjo darbo laikas, kiek žmogus dirba pas vieną darbdavį. Kitaip tariant, darbinė karjera tampa dinamiškesnė. Matome, jog gerokai daugiau žmonių dirba ne kažkur gamyboje ar pramonėje, o paslaugų sektoriuje.

Dėl tų naujų verslo modelių atsiranda netipinių darbo formų. Dėl to pradeda nukentėti darbuotojų saugumo pojūtis, apskritai – žmonių saugumo pojūtis dėl šių pokyčių.

Europos socialinių teisių ramstis yra atsakas į šiuos pokyčius, priminimas, kad be valstybės, be ES pagalbos tokių dalykų negalima palikti pačiam žmogui, reikia perorientuoti savo socialines sistemas.

– Kokia jūsų nuomonė yra apie „Brexit“?
– Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris yra ne kartą yra pasakęs, kad mums yra gaila dėl tokio Didžiosios Britanijos sprendimo. Gaila, kad taip buvo nubalsuota, kad vyksta šis procesas.

Kita vertus, mes vis tiek gerbiame ir šalies apsisprendimą. ES nėra tas šalių blokas, kuris neleistų šaliai pasitraukti. Konstruktyviai vyko derybos nuo pat to momento, kai Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May paskelbė apie pasitraukimą. Šiandien mes esame tokioje situacijoje, kai buvo suderėtos atsiskyrimo sąlygos, jas patvirtino Europos vadovų taryba. Šiandien laukiame tokio patvirtinimo ir iš Didžiosios Britanijos parlamento.

– Ar pritartumėte Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai, jog Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES pakenktų visoms pusėms?
– Visuomet geriausia, kad būtų išlaikyti iki šiol buvę artimi santykiai. Tai buvo ekonomiškai naudinga ir ekonominių argumentų yra daug. Būtent iš to ir yra mūsų pasakymas, kad gaila, jog taip įvyko. Kita vertus, mes turime gerbti ir valstybių narių apsisprendimus.

– Kokią galėtumėte prognozuoti ES ateitį?
– Galvoju, kad tas laikotarpis, kai kalbėjome, jog ES yra egzistencinėje krizėje, jis praėjo ir susitvarkė. Tiek kalbant apie ekonominius dalykus, tiek kalbant apie eurą kaip valiutą, dėl kurio išlikimo buvo kilusių klaustukų per praėjusią ekonominę finansinę krizę. Tiek kalbant apie emigrantų krizę, „Brexit“, kurio balsavimas paskatino pesimistinių minčių, jog galbūt tai yra ES pabaigos artėjimas.

Šiandien ES yra kaip niekada ekonomiškai stipri, politiškai vieninga. Pavyzdžiui, prieš keletą metų niekas turbūt net negalvojo, kad bus įmanoma pradėti kalbėti apie bendrą ES gynybą. Aš ES ateitį vertinu teigiamai ir manau, kad šiandieniame netikrumo, trapumo, greitų pokyčių ir besikeičiančių geopolitinio svorio pasaulyje ES yra stabilumo ir gerovės sala. Manau, kad pagal visus šiuos požymius, ji tokia ir išliks.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas M. Vaščega teigė, jog šiandien ES yra kaip niekada ekonomiškai stipri ir politiškai vieninga.
Asmeninio archyvo nuotr.