Bankų tyrimai rodo, kad Lietuvoje mažėja gyventojų, neturinčių santaupų. Nepaisant to, su turimomis santaupomis jiems pavyktų išgyventi ne ilgiau kaip mėnesį. Artėjant Kalėdoms daugumai iš jų šventiniams pirkiniams net tenka skolintis.

Žmonių santaupos nepakankamos
SEB banko trečius metus atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje šiemet sumažėjo gyventojų, kurie neturi jokių santaupų. Tyrimo duomenimis, be santaupų gyvena 16 proc. apklaustų gyventojų – 13 procentinių punktų mažiau negu pernai. Rekomenduojamo ne mažiau kaip 6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas turi sukaupę 11 proc. gyventojų, 41 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad yra sukaupę nuo 1 iki 6 mėnesių atlyginimo dydžio finansinę atsargą.

„Panašu, kad besitęsianti gera šalies ekonominė padėtis – palyginti mažas nedarbas, dviženkliu tempu didėjęs vidutinis darbo užmokestis ir pensijos, žemas infliacijos lygis padėjo didesnei daliai gyventojų bent nedidelę dalį gaunamų nuolatinių pajamų atidėti. Pasirūpinti finansine atsarga yra būtina, o ekonominio pakilimo laikotarpis tam yra tinkamiausias metas. Kita vertus, ekonomikai sparčiai augant, dažnai gyventojai pradeda pernelyg optimistiškai prognozuoti savo pajamų pokytį ateityje, o tai neretai paskatina ir išlaidavimą, gyvenimą ne pagal kišenę. Turėtume nepamiršti, kad ekonomikos augimo tempas Lietuvoje lėtės ir kitąmet tokio darbo užmokesčio augimo, koks buvo šiemet, greičiausiai nebematysime“, – komentuoja banko l. e. p. vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Nors gyventojų, neturinčių jokių santaupų, dalis per metus Lietuvoje sumažėjo, vis dar daugelio žmonių santaupos yra nepakankamos. Penktadalis respondentų (21 proc.) nurodė, kad su turimomis santaupomis jiems pavyktų išgyventi ne ilgiau kaip mėnesį. Patyrę nenumatytų išlaidų Lietuvos gyventojai dažniausiai pasinaudoja dviem šaltiniais – kreipiasi pagalbos į artimuosius (40 proc. apklaustųjų) arba tam naudoja turimas santaupas (36 proc.).  

Taupyti nori ne visi
„Ir makroekonomikos rodikliai, ir atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai rodo, kad šalies gyventojų finansinė padėtis gerėja. Tačiau, net ir turėdami galimybių atidėti dalį gaunamų pajamų, ne visi gyventojai jomis pasinaudoja. Trečdalis apklaustųjų (32 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių netaupys, o 14 proc. taupys mažiau. Vadinamoji finansinė pagalvė yra ypač svarbi asmens ar šeimos finansinio saugumo prielaida. Turėdami santaupų gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti dėl ateities ir yra geriau pasirengę nenumatytiems gyvenimo posūkiams“, – pabrėžia banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal taupymo normą Lietuva atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos vidurkio (pernai jis buvo 9,7 proc.), bet ir nuo savo kaimynių. Namų ūkių taupymo norma Latvijoje pernai buvo 3,3 proc., Estijoje – 11,6 proc., Lietuvoje ji buvo neigiama – 1,5 procento.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausia dalis (68 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų neturi finansinių įsipareigojimų, o du trečdaliai (64 proc.) niekada nėra vėlavę susimokėti už suteiktas paslaugas. Dažnai laiku už paslaugas nesusimoka 4 proc. apklaustųjų.

„Šio tyrimo rezultatai rodo, kad į finansinius įsipareigojimus – ir ilgalaikius, ir trumpalaikius – dauguma Lietuvos gyventojų žiūri rimtai ir atsakingai juos kontroliuoja. Tokios pat drausmės turėtume laikytis ir kaupdami būtiną finansinę atsargą, periodiškai tam atidėdami dalį savo nuolatinių pajamų. Rekomenduojama kas mėnesį atsidėti bent po 10 proc. gaunamų pajamų ir turėti bent 3–6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas“, – pataria banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas V. Žagūnis.

Pinigų pritrūksta prieš šventes
Kredito bendrovių duomenimis, lietuviai daugiausiai skolinasi prieš Kalėdas. Pastaraisiais metais šalies gyventojai gruodį pasirašo vidutiniškai 18 proc. daugiau kreditavimo sutarčių nei įprastai, rodo finansų bendrovės „Mokilizingas“ ir duomenų analizės kompanijos „Scorify“ atlikta Lietuvos kredito bendrovių duomenų analizė.

Kalėdoms kiekvienas ruošiasi skirtingai – vieni šventėms taupo iš anksto atsidėdami tam tikrą pinigų sumą kelis mėnesius iš eilės, kiti šventiniams pirkiniams linkę pasiskolinti, o likusieji geba išsisukti su tuo, kiek turi, panaudodami santaupas arba pasiimdami atlyginimo avansą.

Tačiau naujų paskolų kiekis, smarkiai išaugantis lapkričio ir gruodžio mėnesiais, rodo, kad skolinimasis prieš žiemos šventes išlieka aktuali tendencija kiekvienais metais.

Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos duomenimis, 2014–2017 metais sudaromų lizingo sutarčių skaičius gruodžio mėnesiais išaugdavo vidutiniškai 38 proc., vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) pakildavo 21 proc., o mažųjų vartojimo paskolų (iki 290 eurų) – 12 proc. Bendras visų paskolos sutarčių pokytis gruodį siekia 24 proc.
Pernai gruodį bendras kreditavimo sutarčių skaičius siekė 39 269. Didžiąją dalį visų gruodžio sutarčių sudarė didesnieji vartojimo kreditai (22 703 sutartys) ir lizingo paskolų sutartys (11 041).

„Skaičiuojant bendrą naujų paskolų skaičių, matome, kad gruodžio mėnesį sudaroma vidutiniškai 18 proc. daugiau naujų kreditavimo sutarčių. Akivaizdu, kad jau ne vienerius metus kalėdiniu laikotarpiu šalyje turime skolinimosi piką“, – teigia finansų bendrovės komercijos direktorius Vaidotas Rimeikis.

Bendrovės analitikai taip pat pastebi, kad augant šalies pragyvenimo lygiui pastaraisiais metais daugiau nei dvigubai padidėjo vidutinė vartojimo paskolų suma, tuo tarpu vidutinė lizingo suma išliko panaši.

„Per pastaruosius penkerius metus vartojimo paskolos vidutinė suma gerokai padidėjo – nuo 724,6 euro 2013-aisiais metais iki 1688,2 euro šiemet. O tuo pačiu laikotarpiu vidutinė lizingo paskolos suma beveik nesikeitė – nuo 582,67 euro 2013-aisiais iki 589,32 euro 2018-aisiais“, – sako V. Rimeikis.

Jo manymu, tikėtina, kad šiemet skolinimosi tendencijos išliks tokios pačios, turint omenyje, kad šalies BVP vienam gyventojui išaugo 275 eurais, lyginant 2018 ir 2017 metų trečiojo ketvirčio rodiklius.