„Tas mūsų ąžuolas gražus. Tiek šiauliečių nulydėjęs į amžiną poilsį, tiek varpų ir maldų prisiklausęs, laidotuvėms nešamų žiedų prisižiūrėjęs. Negi ir jį teks apraudoti?“ Tai ištrauka iš garbaus šiauliečio laiško, kurį jis parašė „Šiaulių naujienų“ redakcijai, sunerimęs, ar tik nesiruošiama nupjauti gražuolį ąžuolą, augantį visai šalia Gedulo namų, Tilžės g. 200.
Skaitytojo laiške – susirūpinimas
Šiais metais medžių giltinė gerokai pasišvaistė po Šiaulius. Ištuštėjo dangus Prisikėlimo aikštėje, Varpo, Tilžės gatvėse. Nykuma padvelkė. Laimė, aktyvūs šiauliečiai suskubo apginti Kaštonų alėją. Ar ilgam?
Nerimo kirminas įsirausė taip giliai, kad net oficialiais valdininkų raštais pradedame abejoti: pažadėjai – neištesėjai… Kiti rinkimai, nauji pažadai...
Todėl šiauliečio susirūpinimas dėl galiūno ąžuolo likimo suprantamas. Skaitykime jo laišką toliau: „Mūsų mieste, prie Gedulo namų, ošia galingas ąžuolas, atlaikęs daugelį karų ir audrų. Dabar jis jau pažymėtas pjovimo ženklu. Gerbiama redakcija, noriu sužinoti, ar tai tiesa, ar tik pokštas, kad jį numatoma kirsti. Dėl tokio gražaus medžio netekties daugeliui širdį suspaustų. Vėl pakartosim skaudžius mūsų klasiko V. Krėvės žodžius: ,,Žmogau, žmogau, ir širdies neturi, ir Dievo nebijai, kad tokį medį suniekinai.“ Nejaugi dar neužtenka pakelėse priguldytų rąstų, apgailėtinom virtusių girių, išniokotų miškų ir šilelių? Iš kur tas nesibaigiantis žiaurumas ir godumas?“
Laiminga pabaiga?
Redakcija kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrių. Klausėme, ar tikrai išduotas leidimas šiam ąžuolui nupjauti. Kokios priežastys privertė tokį sprendimą priimti? Kas pasirašė leidimą?
Kokia įmonė atliks darbą? Kada ruošiamasi tai atlikti? Kur bus panaudota ąžuolo mediena? Kokia šio medžio būklė? Ar jis kelia grėsmę saugumui? Kokie tyrimai atlikti ir kas jų rezultatus pasirašė? Gal medis trukdo kokiam nors svarbiam objektui?
Prašėme įvardyti konkrečiai, ar tikrai nėra galimybių senąjį ąžuolą išsaugoti.
Iš Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Rimkuvienės gavome lakonišką atsakymą: „Dėl šio medžio niekas nesikreipė, leidimas nėra išduotas.“
Lyg ir būtų istorijos pabaiga. Tas nerimo kirminukas nuvedė prie minėto ąžuolo. Tikrai puikus medis. Mūsų senoje sodyboje panašus gražuolis suviliojo ,,geradarius giminaičius“ – žiojėja danguje skylė, ant klasiko. Ant kamieno dar matyti ryškių oranžinių dažų žymės, nors medį garbusis pilietis nedrąsiai prasitarė nušveitęs, nuplovęs. Tokiais dažais nužymėti šaligatviai miesto centre.
Klausiau besidarbuojančių vyrų, ką reiškia, kai medis tais pačiais dažais pažymėtas? Atsakė trumpai: ,,Pjausim.“
Vis dėlto norisi tikėti, kad dažų žymės ant ąžuolo – vaikigalių pokštas. Panašia spalva priterliota šalia grafiti ant buvusio Skaičiavimo centro sienos.
