Kaimynai nesutaria dėl bendros sklypų ribos. Iškilo kliūčių, kai vienas iš jų panoro savo sklypą parduoti. Abu kaimynai tapo situacijos įkaitais, nes ribos pasikeitė, atlikus naujus kadastrinius žemės matavimus. Byla atsidūrė teisme, tačiau yra būdas šį ginčą išspręsti taikiai – teisminė mediacija.
Parodomoji teisminė mediacija
Parodomosios teisminės mediacijos procesas vyko Šiaulių apygardos teisme P. Bugailiškio posėdžių salėje. Pasak Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus, tai pirmas toks renginys Lietuvoje. „Teismas atsiveria visuomenei. Atliekame šviečiamąją edukaciją, siekiame atskleisti, kaip vyksta teisminės mediacijos procesas, parodyti, kad teisminė mediacija yra itin efektyvus ginčų sprendimo būdas. Jos tikslas – leisti šalims padedant kvalifikuotiems tarpininkams – mediatoriams – patiems pasiekti tarpusavio susitarimą ir išvengti ilgo bylinėjimosi teisme“, – pakomentavo V. Kursevičius.
Lietuvoje teisminė mediacija vyksta jau 10 metų. Mediacija galima tik tada, jei ieškovas pateikia ieškinį teismui. Mediatoriumi negali būti šios bylos teisėjas. Abi bylos šalys gali pasirinkti mediatorių, jų sąrašai vieši. Lietuvoje yra 400 mediatorių. Jais gali būti teisėjai, teisėjų padėjėjai, psichologai. Reikalavimai – aukštasis išsilavinimas ir išlaikyti mediatoriaus egzaminai.
Mediacijos procesas
Dalyviai: ieškovas Vytautas, atsakovo Remigijaus žmona Berta, mediatorius V. Kursevičius.
Ginčo esmė: Abi šeimos prieš 20 metų pirko 50 a sklypą dalimis po 25 a. Išsikvietė geodezininkus, pagal kurių matavimus žemę pasidalijo. Dabar Vytautas nori savo dalį parduoti, bet atlikus naujus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad sklypų ribos neatitinka: 6 a atsidūrė už kaimyno Remigijaus tvoros. Teko kreiptis į teismą dėl sklypų padalijimo.
Pirmiausia mediatorius V. Kursevičius supažindino su taisyklėmis. Pirma, laikomasi konfidencialumo principo: į viešumą nepaklius jokia informacija, jokie protokolai nerašomi. Antra, pagarbus bendravimas, galima į vienas kitą kreiptis vardais, kalbėti tik po vieną, nepertraukinėti vienas kito, neįžeidinėti. Trečia, procesas savanoriškas, jį kiekviena šalis gali bet kada nutraukti. Jūsų aiškinimai svarbūs, reikšmingi, kalbėti po vieną. Abi šalys pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus.
Pirminiam problemos aptarimui skiriama iki 10 minučių. Mediatorius dar kartą primena kalbėti apie esmę. Pirmiausia sutariama, kad procese gali dalyvauti atsakovo Remigijaus žmona Berta, nes ji bendraturtė, jos priimto sprendimo vyras neginčys. Be to, išaiškėja, kad tarp abiejų vyriškių įvykęs stiprus konfliktas. Vytautas pacituoja Remigijaus grasinimą: ,,Išbaladosiu dantis ir jais pažymėsiu sklypo ribas.“ Bertos dalyvavimas jam priimtinas, nes tikisi susitarimo. Vis dėlto emocijas suvaldyti sudėtinga, ne kartą prireikia mediatoriaus įsikišimo, reikalavimo kalbėti apie problemą, nenagrinėti asmeninių santykių.
Atsakovė Berta nesutinka atsisakyti ginčijamų 6 a, nes 20 metų šią žemę laikė sava, dirbo, ją tręšė, pasodino vaismedžių. Ji tai laikytų per didele skriauda. Vytauto tikslas – kuo greičiau sutvarkyti dokumentus ir žemę parduoti.
Mediatorius užduodamas klausimus išsiaiškina, kad sklypą dalijosi geranoriškai, Remigijaus šeima savo sklype gyveno, Vytautas nuomojo. Iki naujųjų matavimų jokių konfliktų nekilo. Paaiškina, kad dabartinės technologijos leidžia atlikti matavimus labai tiksliai, su 1 proc. paklaida, todėl abejoti jais nėra pagrindo. Mediatoriaus teigimu, tokiomis aplinkybėmis sklypų ribos gali būti keičiamos. Paaiškėja papildomų aplinkybių: žemė vaizdingoje vietoje, prie upės. Upė potvynių metu yra išplovusi dalį žemės, taigi bendras jos plotas ne 50, o 48 a. Abi pusės neteko po 1 a ir dabar ginčo esmė ne 6, o 4 a.
Abi pusės išsikarščiuoja, atrodo, kad susitarti nebepavyks. Mediatorius pataria apmąstyti, kas naudingiau: 2–3 metus veltis teismuose, mokėti advokatams ar tartis. Vytautas nori kuo greičiau žemę parduoti, jam laukti nenaudinga. Labai nukentėti nenori Berta, bet Vytautas sutinka sumokėti 500 eurų kompensaciją už vaismedžius ir padėti perstatyti tvorą. Abi šalis susitarimas tenkina. Mediatorius dėkoja už geranoriškumą ir pasirašius taikos sutartį byla bus grąžinta į teismą. Ginčas išspręstas.
Mediacijos nauda
Parodomajame teisminės mediacijos procese dalyvavę aktoriai Berta Skimutytė ir Vytautas Lukoševičius sakė, kad jei gyvenime kada tektų bylinėtis, mielai rinktųsi mediaciją. Abu tvirtino, kad tiek aplinka, kai sėdi prie stalo ir kaip lygus su visais dalyvauji diskusijoje, tiek geranoriškas mediatorius nuteikia ramiai.
„Kai šalia teisėjas be mantijos, dingsta nervingumas. Įsitrauki į pokalbį ir gali racionaliai mąstyti. Lengviau atsiriboji nuo emocijų. Nedažnai susiduriame su žmogumi, kuris turi daug patirties, gali racionaliai mąstyti, nukreipti tavo dėmesį į esmę. Tokiu būdu žymiai lengviau išspręsti ginčą, rasti išeitį“, – sakė Vytautas. Berta pabrėžė, kad ramina, kai teisėjas yra diskusijos dalyvis, ne baudžiantis asmuo, o patariantis: „Išklausai patarimų, o sprendimą priimi pats. Tai esminis privalumas.“
„Teisminė mediacija – tai yra taikinamasis procesas šalių, kurios jau kreipėsi į teismą. Kol kas mūsų šalyje teisminė mediacija negalima nepadavus ieškinio į teismą, – dienraščiui pakomentavo Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius, kuris mediatoriumi dirba 3 metus, o teisėju – 37 metus. – Mediacijos populiarumas auga, palyginti 2016 ir 2017 metus – net dvigubai, nes pamatė žmonės, kad teisminis ginčas kainuoja brangiai, laiką kainuoja ir santykius. Mediacija yra būdų ieškojimas, kaip ginčą išspręsti taikiai, nepagadinant santykių.“
Jeigu šalims sunku susitarti dėl mediatoriaus pasirinkimo, gali kiekviena šalis rinktis norimą, procese dalyvaus abu. Galima papildomai kviestis ekspertus, reikalingus specialistus.
Pasak V. Kursevičiaus, lygiuojamės į Vakarų šalis, kuriose mediacijos procesai labai populiarūs. Pavyzdžiui, Norvegijoje apie 80 proc. bylų baigiasi taikos susitarimu. JAV šeimos bylose mediacija yra privaloma. Mediacija itin efektyvi nagrinėjant šeimos ir turtinius santykius. Padeda sprendžiant bylas dėl nedidelių vagysčių tarp kaimynų.
Pažymėtina, kad teisminė mediacija taupo nervus, laiką ir pinigus. Procesas yra nemokamas, pasiekus taikos susitarimą grąžinamas 75 proc. teismui sumokėto žyminio mokesčio.
