Regionų atskirtis išlieka viena iš opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų problemų. Socialinė atskirtis tarp trijų didžiausių miestų ir likusios dalies Lietuvos tik didėja. Valdžia ramina, esą situacija pasikeis, kai bus parengtas naujas valstybės teritorijos bendrasis planas. Tik tuo netiki Šiaulių regiono plėtros tarybos nariai. Jų nuomone, naujas bendrasis planas taps tik dar vienu dokumentu, kuriuo niekas nesivadovaus.
Rengia naują planą
Lietuvos Respublikos bendrojo plano projekto koordinatorė Elena Archipovaitė Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje kalbėjo, kad valstybės teritorijos bendrasis planas – itin svarbus strateginis dokumentas, numatantis šalies teritorines vystymosi kryptis ir prioritetus. Juo vadovaujamasi siekiant suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano galiojimas baigsis 2020 metais, todėl jau dabar pradedamas rengti naujas.
Koordinatorės teigimu, Lietuvai reikia pasirengti naują dokumentą, nes dabartinis bendrasis planas nebeatitinka laikotarpio tendencijų. Jis buvo rengtas dar prieš ekonominę krizę, nekilnojamojo turto burbulą, šalies įstojimą į Europos Sąjungą, NATO ir prisijungimą prie Šengeno zonos.
Šiuo metu galiojantis planas buvo sektoriškai suskaidytas. Tai yra, skirtingos ministerijos, rengdamos savo strategijas ar politikas, ne visada juo vadovaudavosi. Tai lėmė, kad šiandien turime daug skirtingų strategijų, kurios viena kitai prieštarauja. Bendrasis planas, turėjęs kompleksiškai suvaldyti šią situaciją ir sudėlioti strategijas į vieną vietą, kaip toks įrankis nebetarnauja. Lietuvai reikia naujų sprendinių, kurie užtikrintų efektyvius procesus ir efektyvų lėšų panaudojimą, todėl ir kuriamas naujas dokumentas.
E. Archipovaitė sakė, kad bus daroma viskas, jog naujasis planas nebūtų toks stagnacinis ir leistų lanksčiai reaguoti į pasikeitusias situacijas. Tuo tikslu bendrojo plano rengėjai važinėja po šalies regionus ir su interesuotomis grupėmis diskutuoja apie tai, ką būtų galima padaryti, jog naujasis dokumentas padėtų spręsti visos šalies problemas ir taptų patrauklus ne vien didmiesčiams.
Kartoja tas pačias klaidas
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas prisipažino netikintis, kad bendrojo plano rengėjams iš tiesų rūpi šalies regionų likimas. Anot jo, tai akivaizdu, nes bendrojo plano esamos būklės analizės etapo apžvalga neatspindi net Šiaulių.
„Mane jaudina, kad iš dabartinio bendrojo plano į naująjį žemėlapį neperkeliami tokie miestai kaip Panevėžys ir Šiauliai. Lieka tik iš Europos matoma teritorija: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Nauji ketinimai perbraižomi laikantis nuostatos, kad visa likusi Lietuvos teritorija yra inkubatorius trims miestams, kurių pagrindu vystysis šalies ekonomika ir socialinė gerovė“, – kalbėjo V. Japertas.
Anot jo, iš naujojo plano neaišku, kurioje vietoje yra Šiauliai, neakcentuojamos miesto ambicijos. Esamos būklės analizėje nematyti jungties tarp Šiaulių ir Klaipėdos. Vietoje to, pagrindinė jungtis formuojama tarp Kauno ir Klaipėdos.
„Nacionalinėje strategijoje Šiaulius įsivaizdavome kaip sausumos uostą. Tik sulig kiekviena diena ši idėja bliūkšta. Ji tapo niekuo, nes apskritai net nėra analizuojama. Kodėl mūsų nematote? Kodėl iš Šiaulių, kaip pirmojo metropolito – modernaus regiono centro, lieka tik balta dėmė. Noriu žinoti, kas ir kokiais masteliais susitarė, kad tave vieną dieną ima ir ištrina iš žemėlapio“, – bendrojo plano rengėjų retoriškai klausė V. Japertas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol dar galiojančiame bendrajame plane buvo įvardyta, ko trūksta Šiauliams, kad jis atitiktų pirmojo metropolito – modernaus regiono centro statusą. Viena iš užduočių buvo stiprinti aukštąjį universitetinį mokslą.
„Pažiūrėkime, koks žingsnis buvo padarytas formuojant aukštojo universitetinio mokslo strategiją, o gi mus ištrynė. Tikrai nemanau, kad ankstesnis bendrasis planas buvo įgyvendinamas siekiant kažkokių aiškiai pamatuojamų tikslų ir atsiskaitant už juos. Dabar vyksta tas pats, vienas dokumentas yra užverčiamas – kitu, kur ir vėl tikslai brėžiami ne Šiaulių miesto ar Šiaulių regiono stiprinimo linkme“, – teigė V. Japertas.
Įžvelgia tam tikrų nesutapimų
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas taip pat suabejojo, ar bendrojo plano rengėjams rūpi regionų ateitis. Jis sakė nuolat girdintis apie planus stiprinti Kauną, Vilnių, kad tik nebereikėtų skirstyti lėšų po visą Lietuvą.
„Tik dabar supratau, kodėl apskričių administraciją sunaikino. Todėl, kad negalėtumėme formuoti regioninių vizijų. Neteisinga, kad sudarant bendrąjį planą neatsižvelgiama į regionų interesus. Viskas turėtų vykti kaip tik priešingai. Bendrieji planai turėtų būti kuriami rajonuose, vėliau perkelti į regioninį lygmenį ir tik po to perduoti kitoms institucijoms“, – akcentavo V. Mitrofanovas.
Bendrojo plano rengėjams kritikos negailėjo ir Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentas Arūnas Rupšys. Pirmiausia jis akcentavo, kad duomenys apie jau pasiektus regionų tikslus turėtų būti prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui. Taip pat turėtų būti aiškiai nurodytos metodikos, pagal kurias bendrasis planas ruošiamas. Nurodyta, kiek tai atliepia Europos Sąjungos bendrojo plano viziją, lūkesčius ir t. t.
„Įdomu, ar mes turėsime bendrą šalies idėją, kuri sietųsi su Europos Sąjungos vizija, nes mes savęs neįsivaizduojame kaip atskiros šalies, turinčios atskirą metodiką, lūkesčius be politinio, ekonominio konteksto“, – kalbėjo A. Rupšys.
Pasigenda regionų vizijos
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis suskubo paprieštarauti anksčiau išsakytoms nuomonėms. Jis neigė mintį, esą iš Europos matomi tik trys Lietuvos miestai. Anot jo, tiek Europos Komisija, tiek Eurostatas, tiek Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija mato mažiausiai šešis Lietuvos miestus, kurie turi daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
„Analizuojant įvairius aspektus, visada nagrinėjamos teritorijos, kurios apima šiuos šešis miestus. Tai reiškia, kad Šiaulių negali nesimatyti, nes čia yra daugiau nei 100 tūkst. gyventojų“, – teigė G. Česonis.
Taip pat paragino taip nesureikšminti bendrajame plane sudarytų žemėlapių, nes jie tik atspindi infrastruktūrą, dabartines šalies vystymosi tendencijas, kurias reikia paspartinti arba pristabdyti. Patikino, kad bendrajame plane tikrai nebus sprendžiami savivaldybių susijungimo, atsiskyrimo ar kiti klausimai, nes tam yra teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas.
Pasiūlė nebesiblaškyti ir nustoti analizuoti, kiek iš viso Lietuvoje liks regionų. Anot jo, regionų sąvokos yra labai įvairios, tai gali būti savivaldybės ar pasaulio dalis. Pavyzdžiui, Amerika globaliame kontekste taip pat yra laikoma regionu.
„Lietuvoje regionas yra lygus apskričiai. Su šia sąvoka mes ir dirbame, nes tai numato įstatymas. Ta linkme atliekame analizes, numatome regionų funkcijas ir t. t.“, – aiškino G. Česonis.
Kitaip tariant, anot jo, valdžia daro viską, kad regionai normaliai funkcionuotų, o jeigu normaliai nefunkcionuoja, tai dėl to kalti patys regionai.
„Patys regionai yra atsakingi už savo plėtrą. Niekas nepakeis jų priimtų sprendimų. Tik visa bėda, kad regionai jų nepriima, laukia, kol bus suformuoti nacionaliniai dokumentai. Todėl mes dabar ir diskutuojame, prašome patiems sukurti savo vizijas, formuoti tolimesnio vystymosi kryptis. Patikėkite, viskas tikrai yra jūsų rankose“, – diskusijas užbaigė G. Česonis.
V. Japertas sakė, kad regionai naikinami sąmoningai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
V. Mitrofanovas norėtų, kad valdžiai labiau rūpėtų regionų interesai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
