Kaip ir kiekvieno šildymo sezono metu aplinkosaugininkai priversti skambinti pavojaus varpais, nes automatinės oro kokybės matavimo stotys didžiuosiuose miestuose fiksuoja padidėjusio oro užterštumo atvejus. Oro tarša išlieka viena opiausių žmonių sveikatos ir aplinkos problemų. Neatskiriami oro taršos palydovai – ligos ir priešlaikinės mirtys, ekonominiai nuostoliai.

Didėjanti oro tarša verčia neatidėliotinai imtis veiksmų
Lietuvoje, Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, daugiau kaip 3 tūkst. ankstyvųjų mirčių 2013 m. buvo susijusios su įvairaus dydžio ir pavojingumo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Visoje Europos Sąjungoje (ES) dėl oro taršos anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus. Europos audito rūmų šių metų specialioji ataskaita apie oro taršą tik patvirtina, kad dėl jos labiausiai kenčia tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai.

Sieros dioksido koncentracija visose valstybinio oro monitoringo stotyse, kuriose koncentracija matuojama, ribinės vertės aplinkos ore neviršijo, todėl oro kokybė dėl sieros dioksido koncentracijos vertinama gerai. Vis dėlto didelis jo koncentracijos padidėjimas tam tikrose stotyse parodo riziką ir blogėjančią oro kokybę tų stočių matavimo zonose.
Azoto oksidų koncentracijos aplinkos ore, matuojamos stotyse, dinamika rodo, kad oro kokybė koncentracijų požiūriu Lietuvoje gerėja, tačiau didžiausiuose ir labiausiai „automobilizuotuose“ šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – buvo fiksuotas azoto oksido koncentracijos padidėjimas, todėl tikslinga siekti juose gerinti oro kokybę mažinant azoto oksido koncentraciją aplinkos ore.

Aplinkos ministerijos teigimu, vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas namams šildyti. Mūsų šalyje, ilgalaikiais oro kokybės matavimų duomenimis, šildymo sezono metu ore pastebimai padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija. Dar daugiau teršalų patenka į orą, jeigu individualūs gyvenamieji namai šildomi pasenusiais, techniškai netvarkingais šildymo įrenginiais.

Didėjanti oro tarša, pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, jau nebeleidžia delsti ir verčia neatidėliotinai imtis veiksmų. Numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus, ypač urbanizuotose šalies vietose.

Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų ES 2014–2020 m. paramos lėšų. Siekiama, kad finansinė parama būtų teikiama ir skatinant gyventojus prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Visuomenės informavimo kampanija skatins ekologinį vairavimą
Priemones oro taršai mažinti, sprendžiant su kietojo kuro naudojimu šildymui susijusias problemas, numatys Nacionalinis oro taršos mažinimo planas. Jo projekte numatytos ir priemonės automobilių taršai mažinti. Viena iš jų – visuomenės informavimo kampanija, kuri skatins ekologinį vairavimą ir suteiks praktinių tokio vairavimo įgūdžių: taip sudeginama mažiau degalų, mažiau išmetama ir teršalų.

Gyventojai taip pat bus skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius susisiekimo būdus – viešąjį transportą arba mažiau taršius automobilius. Tokiems žmonėms numatyta preliminariai kelis šimtus eurų sieksianti finansinė paskata už atliekų tvarkytojams priduotą seną, taršų automobilį.

„Žmogui, kuris gaus iš atliekų tvarkytojo dokumentą apie priduotą jo kelerius metus naudotą taršų automobilį, siūlysime du dalykus. Vienas jų – kreditas, kurį būtų galima panaudoti viešojo transporto bilietų kainai padengti. O tam, kad tai būtų galima padaryti, viešojo transporto paslaugų teikėjai turės sukurti elektroninio bilieto sistemą. Kitas – kompensacija, kuri būtų taikoma įsigyjant aplinkai draugiškesnį ir nebūtinai naują automobilį“, – sako aplinkos ministras K. Navickas.

Plane numatyta skatinti ir savivaldybes, kad jos įsigytų elektra varomas, hibridines arba alternatyviais degalais varomas viešojo transporto priemones.

Oro kokybę veikia ir meteorologinės sąlygos
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė dienraščiui „Šiaulių naujienos“ pasakojo, jog oro kokybė labai priklauso ne tik nuo meteorologinių sąlygų, bet ir nuo to, kiek yra teršalų išmetama į aplinkos orą.

„Didžiausi taršos šaltiniai yra transportas, energetikos, pramoninės įmonės ir namų ūkiai. Tai yra kaminai, kurie gamina šilumą. Transporto tarša per metus būna ir mažesnė, ir didesnė, o vasarą būna sumažėjusi. Tačiau žiemos metu prisideda dar vienas šaltinis – kūrenimas, siekiant apšildyti patalpas. Gali būti centralizuotas šildymas, bet gali būti ir individualus. Toks papildomas šaltinis prisideda šaltuoju metų laiku, o pramoninės įmonės dirba nuolat. Todėl katilinės, elektrinės, jei yra stambios įmonės, turi turėti taršos leidimus. Taip yra reguliuojama jų tarša. O individualias transporto priemones ir namus nėra įmanoma reguliuoti. Yra tik kontrolė, skatinanti naudoti mažiau  taršų kurą. Nuo kuro taip pat priklauso ir oro kokybė. Dujos mažiausiai teršia orą, benzinas nėra toks taršus, tačiau ne tiek daug kaip dyzelininis kuras. Namų ūkiuose kalčiausias yra kietasis kuras, akmens anglis, malkos, durpės, mažiau taršus yra dujinis kuras. Visai neteršia geoterminis šildymas, kuris vis plačiau yra naudojamas naujuose namuose. Tie namai, kurie prisijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo, irgi mažiau teršia, nes visa tarša į aplinką patenka iš vieno šaltinio“, – pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Z. Šilienė.

Meteorologinės sąlygos taip pat veikia oro taršą. Pavyzdžiui, esant lietingam ir vėjuotam orui teršalai greitai sklaidosi, o nusistovėjus pastoviai oro masei, kai nėra lietaus ir vėjo, tada teršalai kaupiasi ir oro užterštumas didėja.

„Pavyzdžiui, tam tikra oro masė,  kuri pas mus atkeliauja, jau gali būti prisikaupusi teršalų iš kitų šalių. Iš kitos pusės oro teršalai, kurie yra išmetami į orą, gali nukeliauti dar kažkur toliau. Dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą daugiausiai patenka sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, kietosios dalelės. Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose yra stebima oro kokybė, todėl dabar žmonės labiau domisi oro užterštumu. Dabar yra ir šiuolaikiniai tyrimai, kurie atliekami automatiniu būdu, o anksčiau viskas būdavo atliekama rankiniu būdu, kai per parą būdavo paimami mėginiai, jie po to analizuojami laboratorijoje ir tik po kelių dienų sužinomas rezultatas. Vystantis matavimo prietaisams pastebėjome, jog nuo 2003 m. gyventojai daugiau žino apie oro taršą, o kai daugiau žinai, tada yra didesnis noras tuo domėtis“, – pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Z. Šilienė.

Pagal oro užterštumą Lietuvoje Šiauliai užima ketvirtąją vietą
Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimo laboratorijos vedėjas Robertas Klimas pasakojo, jog pagal oro užterštumą Lietuvoje Šiaulių miestas užima ketvirtąją vietą.

„Kietosios dalelės šiuo metu Šiauliuose 27 kartus viršija paros normą, kai leistina yra 35 dienos per metus.  Klaipėdoje kietosios dalelės jau 57 kartus viršija normą, o Vilniuje – 37. Kiti teršalai neviršija normos. Mano nuomone, Šiauliuose tokie rodikliai yra dėl šiuo metu vykdomų remonto darbų. Šiaulių mieste dėl intensyvių darbų taršos lygis yra padidėjęs. Pavyzdžiui, Šiauliuose kietąjį kurą naudoja apie 10 tūkst. gyventojų. Taip pat labai didelį poveikį oro užterštumui turi ir dyzeliniai automobiliai, kurie yra kietųjų dalelių taršos židinys. Labai svarbu yra ir koks kūrenimo įrenginys yra naudojamas. Ar jis yra modernus, ar dar ne. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kuro rūšį, ieškoti įvairių alternatyvų, pavyzdžiui, saulės energija. Taip tausosime gamtą ir oro užterštumas bus  mažesnis. Šiuo metu oro užterštumas Lietuvoje yra žemas.

Lapkričio 15 d., vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, Šiauliuose vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę. Oro užterštumo lygis padidėjo dėl energetikos, individualių namų šildymo įrenginių ir transporto keliamos taršos. Šiuo metu sąlygos teršalams sklaidytis bus vidutiniškai palankios, tačiau jų ribinių verčių viršijimo tikimybė yra nedidelė. Džiugu, jog viešasis Šiaulių miesto transportas atnaujinamas, bet vis dar autobusams yra naudojamas dyzelininis kuras. Reikia gerinti viešojo  transporto patrauklumą, kai tai ypač  matoma Kauno mieste. Taip pat visiems gyventojams reikėtų daugiau judėti kitomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, dviračiais, elektriniais  paspirtukais. Šiuo metu tyrimai rodo, kad Šiauliuose tik keli procentai žmonių važinėja dviračiais, o reikėtų, kad būtų mažiausiai bent 10 proc.“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ pasakojo Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimo laboratorijos vedėjas R. Klimas.