Vidas ir Birutė santuokoje išgyveno 19 metų, dukros išvyko studijuoti. Nors susilaukė trečiojo vaiko, santykiai vis blogėjo. Žmona daug kartų atleido už mėlynes, nepagrįstus kaltinimus neištikimybe, atjungtą šildymą vidury žiemos. Bet kai grįžęs po naktinio pasilinksminimo darže besikapstančią žmoną aplaidė akmenimis, moteris nebeapsikentė ir susikrovė daiktus. Teismas paskyrė vaiko gyvenamąją vietą pas mamą, nes jai pavyko įrodyti, kad gebės pasirūpinti vaiku, nors jos pajamos žymiai mažesnės. Vyras ilgai tampė moterį po teismus, skundė vaikų teisių tarnybai, siekdamas įvykdyti savo grasinimą – ,,sūnaus daugiau nematysi“. Nepadėjo nei pažintys, nei pinigai – sūnus liko pas mamą, kuri, beje, nedraudė su tėvu matytis. O jei būtų draudusi – kas tada?
Vaikui reikia abiejų tėvų
Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reikėtų daryti, informuoja Eglė Juozėnaitė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialistė.
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Abu tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, – rašoma tarnybos pranešime spaudai. – Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.“
Kreiptis į vaikų teisių tarnybą
Deja, kai kuriose šeimose nesutarimai tokie gilūs, o noras įskaudinti, atkeršyti slopina proto balsą. Draudimas bendrauti su vaiku dažnai naudojamas kaip keršto įrankis. Tuo atveju, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios – dėl kliudymo bendrauti su vaikais.
Pasak E. Juozėnaitės, tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tarnybos specialistai organizuoja pokalbį su jais, konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones. Tikimasi, kad paslaugų šeimai kompleksas padės išvengti papildomos įtampos bylinėjantis teisme.
Tvarką nustato teismas
Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas – telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan. Tai nustato atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Neretai ginčai užsitęsia, o vaiko auklėjimo atidėlioti rytdienai negalima. Kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.
Kartais tenka keisti darbą, gyvenamąją vietą, permainų atsiranda dėl įvairiausių aplinkybių, pavyzdžiui ligos. Pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, ji gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą, priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Sprendžiant šį klausimą, teismas vertina svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Pasitaiko, kad net teismo sprendimas ignoruojamas, vienas iš tėvų vis tiek daro kliūtis matytis su vaiku. Tada nuskriaustajai pusei į pagalbą ateis antstolis. Vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turi teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį.
Siekiama susitarimo
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus l. e. p. vedėjas Donatas Žakaris dienraščiui sakė, jog tarnybos specialistai labai daug pastangų deda, kad nesutariančios pusės rastų kompromisą. Kartais su viena šeima tenka dirbti net kelis mėnesius. Pagalbą šeimai teikia psichologai, socialiniai darbuotojai. Džiaugiamasi, jeigu konfliktas išsprendžiamas be teismo. Gaila, kad daliai tėvų ambicijos yra svarbesnės už vaiko interesus. Jei byla vis dėlto pasiekia teismą, tarnybos teisininkai atstovauja kaip išvadą pateikianti institucija.
Į tarnybos specialistų akiratį šeimos patenka ne tik dėl konfliktiško skyrybų proceso, kai nesutariama dėl vaiko auklėjimo, kada ir kaip matytis su vaiku. Anksčiau buvo akcentuojamas smurtas šeimoje, dabar giliau įžvelgiamos su skurdu susijusios problemos, socialinių įgūdžių stoka. Dėl skurdo ir įgūdžių stokos ypač sunkumų patiria mamos, kurios vienos augina vaikus. Nesumažėjusi yra girtavimo problema. Gaila, bet gana didelė vaikų dalis gyvena nepakankamai saugiai, sveikai, ne visada užtikrinama tinkama jų priežiūra ir ugdymas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai ragina nebūti pakantiems, pranešti, jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad vaiku šeima negeba pasirūpinti. Tikslas ne atimti vaikus, o padėti jiems augti šeimoje.
