Būsimiems studentams ir jų tėvams pasiruošimas studijoms aukštojoje mokykloje kelia daugybę galvosūkių. Dažnai šeimai tenka spręsti, kur vaikas studijuos, kokią profesiją rinktis bei kur apsigyvens studijuodamas. Nemažiau svarbus pirmaisiais studijų metais lieka ir finansinis jaunuolio aprūpinimo klausimas. Į kitus miestus išvykstantiems ir savarankišką gyvenimą pradedantiems studentams tenka apsirūpinti visais buičiai reikalingais daiktais. Tad tam, kad jaunuoliai įsikurtų naujuose namuose, tėvai skiria dvi žymias, o kai kurie nepagaili ir triženklių sumų.
Brangiausiai atsieina elektronikos įrenginiai
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) atliktame tyrime paaiškėjo, kad daugiausiai – net penktadalis gyventojų – savo vaikams savarankiško gyvenimo pradžiai skiria 201–500 eurų. Kiek mažiau, trečdalis tėvų, vaikams skiria bent 501–1000 eurų. Nuo 1001–2000 eurų jaunuoliams skiria 8 proc. gyventojų, o nuo 2001 eurų ir daugiau – tik 5 proc. Mažiausią sumą – iki 200 eurų – gyvenimo pradžiai ir pasiruošimui studijoms išleidžia tik 1 iš 10 Lietuvos gyventojų.
Daugiausiai išlaidų gyvenimo pradžiai jaunuoliams atsieina elektronikos prietaisų įsigijimas. Tyrimo duomenimis, net 85 proc. tėvų vaikams pirko studijoms būtinus nešiojamuosius kompiuterius, o 46 proc. – telefonus.
Studijuoti išvykstančius jaunuolius daugeliui tėvų teko aprūpinti buitiniais elektronikos prietaisais: virduliais, lygintuvais, mikrobangų krosnelėmis, šaldytuvais, televizoriais ar skalbimo mašinomis. Jokių elektronikos prietaisų jaunuoliams nepirko tik 8 proc. tėvų.
Patys studentai sako, kad išlaidos, kurių prireikia pirmaisiais studijų metais, labiausiai priklauso nuo gyvenamosios vietos pasirinkimo – nuo to, ar gyvenama aukštosios mokyklos bendrabutyje ar atskirame nuomojamame būste.
„Su tėvais pasitarę nusprendėme, kad studijuodama gyvensiu nuomojamame būste, todėl savarankiško gyvenimo pradžia pareikalavo nemažos sumos pinigų. Bute buvo tik dalis baldų, todėl dar papildomai teko įsigyti nemažai elektronikos įrenginių: šaldytuvą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, elektrinį virdulį, lygintuvą, plaukų džiovintuvą, skrudintuvą ir sumuštininę. Prireikė įsigyti ir kitų buičiai būtinų pirkinių kaip virtuvės įrankiai, indai, keptuvės, puodai. Verta paminėti ir tai, kad nuomojamo buto savininkė reikalavo sumokėti depozitą už 3 mėnesius. Konkrečią sumą, kurią tėvai man skyrė prieš pradedant studijuoti neskaičiavome, tačiau ji tikrai viršijo 1000 eurų“, – pasakoja pirmakursė Ieva ir priduria, kad visi įsigyti daiktai – ilgo naudojimo daiktai, kuriuos ji galėsianti naudoti visus 4 studijų metus.
Studentų, studijų metais nusprendusių gyventi bendrabutyje, išlaidos kiek kuklesnės. Studentė Aušra sako prieš atvykdama studijuoti išleidusi ne itin didelę sumą pinigų, nes pasirinkusi gyventi bendrabutyje ji apsiėjo be tokių stambių pirkinių kaip viryklė ar šaldytuvas.
„Finansinis aprūpinimas prieš studijas mano tėvams neatsiėjo labai skaudžiai, nes prieš tai įsigijome tik pačius būtiniausius daiktus. Bendrabučio kambaryje apsigyvenau kartu su drauge, todėl prieš pirkdamos elektrinį virdulį, lygintuvą ir mikrobangų krosnelę pasiskirstėme, ką pirksime. Juk kam mums gyvenant kartu reikalingi, pavyzdžiui, du lygintuvai? Nemanau, kad prieš vykstant studijuoti reikia labai išlaidauti – mes su tėvais puikiai „tilpome“ į 200–300 eurų“, – pasakoja ji.
Finansais rūpinasi iš anksto
Finansinis pasiruošimas vaiko studijoms net ir atsakingai šeimos biudžetą skaičiuojantiems tėvams – nemenkas iššūkis. Būtiniausių prekių įsigijimui reikalinga suma dažnai viršija šeimos išgales, todėl reikalingos sumos nevengiama net ir skolintis.
Tiesa, atvejų, kai tėvai būsimomis vaiko studijų išlaidomis susirūpina tik paskutiniais mėnesiais – mažėja. Daugelis finansinį pasiruošimą vaiko studijoms pradeda dar jo ankstyvoje vaikystėje, pavyzdžiui, atidarydami sąskaitą banke ir kas mėnesį ten pervesdami tam tikrą sumą pinigų. Iš anksto vaiko studijomis pradėję rūpintis tėvai taip išvengia papildomo streso ir nė nepajunta, kaip sąskaitoje susikaupia studijoms reikalinga suma.
„Aviva Lietuva“ Komunikacijos specialistė Aušra Putkienė sako pastebėjusi, kad žmonės ima vis atsakingiau ruoštis vaiko studijoms, todėl bankų ir draudimų kompanijų siūlomos pinigų kaupimo galimybės – nebe naujiena.
Specialistės teigimu, susidomėjimas kaupimu vaiko ateičiai sparčiai auga. Per 2017 m. 9 mėnesius jų kompanijoje buvo pasirašytos 1069 draudimo „Studentas“ sutartys, o per šių metų tą patį laikotarpį sudaryta 1426 sutartis t. y. 33 proc. daugiau nei pernai.
Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo „Studentas“ išmoka 2018 m. buvo 5570 eurų, didžiausia – 16184,36 eurų. Lėšos investuojamos ir išmokamos vaikui ne anksčiau nei sulaukus pilnametystės ir ne vėliau nei sulaukus 25 metų. Šis laikotarpis pasirenkamas sudarant sutartį.
Anot A. Putkienės, dažniausiai jaunuolių išmokos yra skiriamos studijų kainai padengti arba savarankiško gyvenimo pradžiai – sukauptos lėšos panaudojamos pirmojo būsto ar automobilio įsigijimui.
