Prasidėjus šildymo sezonui, tikėtina, kad brangstantis biokuras nulems trečdalį šilumos kainos. Baiminamasi, kad brangus šildymas gali net padidinti skolininkų būrį. Ką daryti, kad išaugus sąskaitoms už komunalinius mokesčius, būtų iš ko susimokėti?
Nelaukia šildymo sąskaitų
„Paskutinius pinigus tas šildymas suris. Va, einu nuo vieno gydytojo pas kitą. Bijau ir pagalvoti, kaip reikės išgyventi.“ „Siaubas ima pagalvojus, juk kaina – dviguba, apie 300 eurų teks mokėti už butą. Turėsime dar labiau susiveržti diržus.“ Tokiomis mintimis gyvena pirmųjų sąskaitų už šildymą laukiantys kai kurie miestiečiai.
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ patvirtina, kad išaugus sąskaitoms, iš tiesų ne visiems pavyksta suvaldyti savo biudžetą: „Būsto išlaikymo kaina per metus skiriasi būtent dėl labai skirtingos šildymo kainos, todėl fiksuotos išlaidos, prie kurių jau esame įpratę, šaltuoju metų sezonu padidėja. Jei nesame tam pasiruošę, galime susidurti su tikrai nemenkais iššūkiais suvaldant biudžetą.“
Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje dėl brangstančių kainų sunkiausiai gyvena vieniši garbaus amžiaus žmonės ir šeimos, kuriose vienas suaugęs turi išlaikyti du ar daugiau vaikų. Lengviau toms šeimoms ir senjorams, kuriems valstybė dalinai finansuoja šildymo išlaidas arba padeda kitomis išmokomis. Tik yra daug ir tokių, kuriems tenka patiems ieškoti būdų išgyventi. Kuo daugiau šeimoje suaugusių dirbančių žmonių, tuo tam namų ūkiui yra lengviau, nes galima dalytis išlaidas, kurios, pavyzdžiui, šildymo atveju bus labai panašios nepriklausomai nuo to, ar ten gyvena vienas ar penki žmonės.
Padidėjusios išlaidos kelia stresą
Ekonomistės nuomone, šildymo sezonas nekeltų tiek įtampos, jeigu gyventojai atidžiau planuotų savo finansus. Planavimas ir racionalus paskirstymas visuomet gelbėja, tik žmonės mieliau galvoja apie šiandieną, nei apie tai, kas nutiks rudenį ar žiemą. Juk daugiau išlaidų reikės ne tik būstui išlaikyti, bet, tikėtina, ir kuro automobiliui reikės daugiau, žieminių padangų, naujų šiltų rūbų bei batų. Šiuo atžvilgiu lietuviai nėra kažkuo labai išskirtiniai.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad bendras ekonomikos augimas ir augantys atlyginimai leidžia žmonėms atsipalaiduoti, nebeplanuoti didesnių pirkinių, atostogų, šventinių išlaidų labai iš anksto. Tai rodo, kad žmonės ramesni, lengviau suvaldo biudžeto didėjimo ciklus.
„Mes dažnai kalbame apie tai, kad reikia rezervo nenumatytoms išlaidoms, tačiau šildymo išlaidos yra lengvai numatomos ir suplanuojamos, nes žinome, kiek lėšų tam reikėjo praėjusiais metais. Būtų labai gerai, jei mums pavyktų paskaičiuoti, kiek reikės lėšų visam šildymo sezonui, ir vos jam pasibaigus, pradėti kas mėnesį atidėti dalį lėšų kitam sezonui. Tokiu būdu išvengtume streso dėl padidėjusių išlaidų ir lengviau subalansuotume savo finansinius srautus“, – pataria J. Cvilikienė.
Pinigai, skirti apmokėti šildymo sąskaitoms, neretai būna išleidžiami malonumams. Finansų ekspertė sako, kad mes visi žmonės, ir natūralu, kad turime silpnybių: „Manau, neverta atsisakyti gyvenimo džiaugsmo, nes jo šaltu ir tamsiu metu ir taip nedaug lieka, bet išlaidoms augant, verta tiesiog paieškoti kitų būdų tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, drabužių ieškoti rūbų apsikeitimo platformose, nusimegzti ar perdaryti jau turimą rūbą, o vietoje pramogų mieste pasikviesti draugus namo ir surengti savaitgalio pusryčius, kuriems visi atsineš savo maisto. Tokiu būdu ir lėšų sutaupysime, ir malonumo bendrauti bei skaniai pavalgyti neatsisakysime.“
Daugumai žmonių šildymo sezonas kelia įtampą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
