Derlius praėjusią vasarą buvo skandintas lietaus, o šiais metais – degintas sausros. Todėl grūdų derliumi gali būti patenkinti ne visi ūkininkai. Šią vasarą ne tik sumažėjo užaugintų grūdų kiekis, bet ir jų kokybė žymiai krito.
Tačiau ūkininkai yra nusiteikę optimistiškai. Jų nuomone, šalies grūdų verslas dar turi neišsemtų galimybių, todėl ateityje daugiau grūdų užauginti padės moderni technika ir skaitmeninės technologijos.
Padidėjo grūdų supirkimo kainos
Rūpestis dėl genetiškai modifikuotos produkcijos patekimo į Lietuvą, prasto derliaus ir didėjančių grūdų supirkimo kainų sukėlė daug diskusijų Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius teigė, kad dabartinė situacija ūkininkams yra kaip tiksinti bomba, nes daugelis ūkininkų dėl blogų šių metų grūdų derliaus rezultatų turi daug įsiskolinimų, o ši grandinė tęsiasi per visą žemės ūkio sistemą.
Dėl to padidėjo ir superkamų grūdų kainos. Spalio pirmąją savaitę Lietuvos grūdų supirkimo įmonės kviečius supirko vidutiniškai po 183,2 euro už toną – 1,12 proc. didesne kaina, palyginti su rugsėjo pradžioje buvusia kaina.
Posėdyje kalbėta ir apie importuojamus grikius, kuriems esą galioja palankesnės sąlygos nei vietiniams.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neseniai skelbė ne tik stiprinanti ekologiškų grikių kontrolę, bet ir besiruošianti didinti baudas už augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus.
Grūdų augintojai piktinasi, kad griežta kontrolė nėra vykdoma ir importuojamiems grikiams, kurių vis daugėja Lietuvos rinkoje. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, šiemet padidėjo grikių importas iš trečiųjų šalių, ypač iš Ukrainos ir Rusijos. Per 7 šių metų mėnesius iš jų importuota 15,5 tūkst. tonų grikių, kai per tą patį laikotarpį pernai – tik 6,2 tūkst.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors Ukrainos įstatymai ir draudžia auginti genetiškai modifikuotus grūdus, tačiau valstybė per silpna tai sukontroliuoti, todėl būtina tikrinti kiekvieną į Lietuvą atvežamų grikių vagoną.
Mažas grūdų derlius ir daugelyje kitų Europos šalių
Šiais metais neregėta sausra nusiaubė visą Europą. Agrarinės ekonomikos institutas skelbia, kad šiemet Lietuvoje derlius 30 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Vidutiniškai Lietuvoje prikuliama apie 5 mln. tonų grūdų, šiemet jų bus skaičiuojama apie 1,5 mln. tonų mažiau. Maždaug tiek sumažės lietuviškų grūdų eksportas, nes savo reikmėms jų sunaudojama vos 20 proc., kita dalis eksportuojama.
Dėl mažesnio derliaus gali pritrūkti grūdų, skirtų pašarams. Anot žemdirbių, labiausiai pralošė su grūdų perdirbėjais iš anksto sudariusieji supirkimo sutartis, nes pasaulinėje rinkoje trūkstant grūdų dabar kaina už toną pakilusi iki 200 eurų už toną. Pasirašant sutartis ji tesiekė 160–165 eurus. Latvijoje šių metų grūdų derlius bus maždaug 40 proc. menkesnis už pernykštį. Vokietijos ūkininkai dėl susidariusių nepalankių meteorologinių sąlygų jau prabilo apie bankrotus.
Planuojamas bendras grūdų derlius siekia 41,4 mln. tonų, o tai net 6,6 mln. tonų mažiau nei įprastas vidurkis. Ypač prasta situacija Vokietijos šiaurinėje dalyje. Lenkijoje prikulta 10–15 proc. mažiau, Švedijoje ir Danijoje kritimas dar didesnis, todėl šios tradiciškai grūdus eksportuojančios šalys šiemet greičiausiai turės jų įsivežti. Rumunijoje ir Bulgarijoje derliaus nuėmimą sunkino gausūs lietūs. Didžiausioje grūdų eksportuotojoje Rusijoje šiemet užfiksuotas mažiausias per pastaruosius trejus metus derlius.
Šiaulių rajono ūkininkams sumažėjo grūdų derlius
Šiaulių rajono ūkininkų nuomonės apie šių metų grūdų derlių – išsiskiria. Vieni ūkininkai grūdų derlių vertina pakankamai neblogai, tačiau didžioji dalis labai nusivylę, nes dėl sausros grūdų ir kiekis, ir kokybė smuko.
Šiaulių rajono ūkininkas Petras Barista teigė, jog jam šiais metais kviečių derlius yra visai neblogas, nes praėjusiais metais jų kokybė buvo prastesnė. Tačiau šiais metais jų supirkimo kaina aukštesnė.
„Šiais metais esu patenkintas savo derliumi, nes kitiems Europoje pasisekė prasčiau. Kai kam net buvo ir labai išdžiuvusių vietų. Bet kokių grūdų gerą derlių lemia meteorologinės sąlygos, tačiau viskas Dievo rankose. Šiais metais buvo sausa ir šilta, dar gerai, kad pas mus truputį palynojo. Taip pat daug ką lemia ir paties ūkininko darbas, nes kiek stengsis, tokį derlių ir turėsi. Šiais metais mano išaugintų kviečių derlius bus mažesnis nei praėjusiais metais, tačiau šiais metais jų kokybė yra geresnė“, – pasakojo P. Barista.
Kiti Šiaulių rajono ūkininkai nelabai džiaugiasi šių metų grūdų derliumi. Pavyzdžiui, ūkininkas Vytautas Paškūnas pasakojo, jog jam šiais metais grūdų derlius sumažėjo net 2,5 tonos. Jo nuomone, taip atsitiko dėl sausros.
„Gerą grūdų derlių daugiausiai lemia gamtos sąlygos. Gali pasitaikyti baisi audra, kruša, sausra, o nuo to kentės mūsų derlius. Juk po atviru dangumi dirbame, viskas nuo gamtos ir priklauso. Ūkininkams patarčiau nekaišioti vieni kitiems pagalių, nes būna, kad sukelia nuomos kainas, o po to galvoja, kaip reikės išgyventi. Labiau būkime kaimyniški“, – sakė V. Paškūnas.
Šiaulių rajono ūkininkui Virginijui Ivoškevičiui šiais metais grūdų derlius yra 20-30 proc. mažesnis.
„Viskas susiję su sausra, nes daug laiko nebuvo lietaus. Visada tikimės maksimalaus derliaus, todėl viską darome, kad to pasiektume. Jei nebus pakankamai drėgmės, visas mūsų įdirbis gali nueiti šuniui ant uodegos. Jei jos bus per daug, tada bus prasta kokybė, o jei sausra – bus mažas derlius. Šiais metais kokybė nėra labai prasta, tik patys grūdai smulkesni“, – pasakojo V. Ivoškevičius.
