Visa švietimo bendruomenė gyvena reformų ir esminių pokyčių metais. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) inicijuoti ir diskusijų audrą nuolat keliantys pakeitimai palietė tiek aukštąsias ir profesines mokyklas, tiek bendrojo ugdymo mokyklas – mokytojus ir mokinius. Pastariesiems daugiausiai sąmyšio kelia būsimų studijų pasirinkimo klausimas – kardinaliai keičiasi stojimų tvarka, o jau netrukus – iki spalio 24 d. – reikės galutinai apsispręsti dėl laikysimų valstybinių brandos egzaminų.
Verčia apsispręsti iš anksto
Panašu, kad ŠMM idėjos mokslo reformoms gimsta kone pernakt – laiko „susigyventi“ ir pasiruošti pokyčiams paliekama ne itin daug. Štai sprendimą paankstinti valstybių brandos egzaminų terminą švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė priėmė visai prieš pat naujų mokslo metų pradžią – rugpjūčio 30 d.
Šių pokyčių tikslas – skatinti atsakingą būsimų studijų krypčių pasirinkimą. Ministrės pasirašytame 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymo pakeitime dėl egzaminų tvarkos organizavimo nurodyta, kad mokiniai, pasirinkę laikyti menų ir technologijų mokyklinius egzaminus, turi apie tai pranešti iki rugsėjo 25 d., o kitus egzaminus mokiniai skubinami pasirinkti iki spalio 24 d.
Dabartiniai abiturientai mokyklinius egzaminus pasirinko jau rugsėjį, tad priešakyje – galutinis apsisprendimas dėl valstybinių brandos egzaminų. Taip anksti egzaminus abiturientai renkasi pirmą kartą.
Pasirinkimus galės koreguoti
Ši vos prieš mėnesį moksleiviams pranešta naujiena daugeliui buvo itin netikėta ir privertė skubiai susimąstyti apie egzaminų pasirinkimus. Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Raminta Matulytė teigia, kad nepaisant įvairių niuansų, pati idėja ankstinti egzaminų pasirinkimą yra gera.
„Savo sumanymu reforma nėra bloga – geriau egzaminus pasirinkti anksčiau nei artėjant egzaminų laikotarpiui. Žinant konkrečius egzaminus laikančių abiturientų skaičius yra daug paprasčiau skaičiuoti krūvius. Pavyzdžiui, tokiu būdu būtų išvengta atvejų, kai dubliuojasi keli tą pačią dieną vykstantys egzaminai“, – sako ji.
Vis dėlto LMS prezidentė pabrėžia, kad pokyčių buvo imtasi per greitai, nes abiturientai nebuvo nusiteikę permainoms.
„Manau, kad apie egzaminų pasirinkimo ankstinimą ir reikšmingas datas buvo galima informuoti kur kas anksčiau, o ne rugsėjo mėnesį. Apie tai buvo galima pranešti, pavyzdžiui, pavasarį, sudarant galimybes būsimiems dvyliktokams per vasarą pagalvotų apie studijas ir tam reikalingus egzaminus. Šiuo metu yra gana nemažai abiturientų, nežinančių, ką rinktis ir kokie egzaminai jiems bus reikalingi stojant į aukštąsias mokyklas“, – teigia ji.
LMS sąjungos nariai neseniai dalyvavo susitikime su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovais, todėl R. Matulytė džiaugiasi priėmus abi puses tenkinantį sprendimą.
„Susitikę su ŠMM išsikovojome, kad spalio 24 d. valstybinių brandos egzaminų pasirinkimams nebūtų galutinė – savo sprendimus mokyklose abiturientai dar galės koreguoti iki lapkričio 6 d. Pailginti terminą prašėme vien dėl to, kad moksleiviai turėtų atostogas, viską gerai apmąstytų ir po jų grįžę į mokyklas būtų tvirtai apsisprendę, kokią studijų kryptį rinktis“, – pasakoja mergina.
Nespėjusiems pasirinkti reikalingų egzaminų LMS prezidentė mini ir dar vieną išeitį – kreiptis į Nenumatytų atvejų komisiją, kuri net ir praėjus reikiamai datai moksleivio prašymu gali jį įtraukti į tam tikro egzamino laikymo kandidatų sąrašus.
„Po reformos sulaukėme daugelio moksleivių laiškų ir skambučių, nes apie tai sužinojusiems abiturientams pradžioje buvo šokas. Mes juos guodžiame, kad savo pasirinkimus dar bus galima apsvarstyti rudens atostogų metų, o staiga suvokus, kad stojimams reikalingas papildomas egzaminas, bus galima kreiptis į Nenumatytų atvejų komisiją“, – sako R. Matulytė.
Pasiteisins tik brandos darbo rengimas
Po mokslo reformos egzaminų pasirinkimo galimybės išliko tos pačios, tačiau žymiai sutrumpėjimo egzaminų pasirinkimo laikas. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos Ugdymo skyriaus vedėja Milda Sinickienė tai įvardija per greitai ŠMM žengtu žingsniu.
„Manau, kad būtų buvę tikslinga sulaukti pirmojo pusmečio rezultatų, nes po jų mokiniai įsivertina savo galimybes ir galutinai nusprendžia, kokius egzaminus rinksis. Tai iš tiesų visada ir darydavome – mokiniai rinkdavosi tik sausio-kovo mėnesiais, todėl žinodavo ir tam ruošdavosi jau iš anksto“, – teigia ji.
Apie žadamus nustatytų terminų pailginimus ir galimybę keisti egzaminų pasirinkimus M. Sinickienė sako girdėjusi tik iš nuogirdų – apie tai buvo užsimenama, tačiau informacija nėra sukonkretinta ir oficialiai mokyklos dar nepasiekė. Vis dėlto skyriaus vedėja teigia, kad jei tokia galimybė bus realiai patvirtinta, tai skubotai egzaminus pasirinkę abiturientai gana dažnai kreipsis su prašymais keisti jų apsisprendimus.
„Po pirmojo pusmečio egzaminus pasirinkę abiturientai būdavo užtikrinti ir prašymų ką nors koreguoti sulaukdavome gana mažai. Po šios reformos, tikėtina, pataisymų bus žymiai daugiau“, – įsitikinusi Ugdymo skyriaus vedėja.
ŠMM rugsėjo 30 d. pasirašytoje pataisoje numatė, kad bus ilginamas brandos darbo atlikimo laikas – jį moksleiviai galės pradėti rengti jau III gimnazinėje klasėje. M. Sinickienė sako, kad, jos manymu, tai vienintelis šios reformos pliusas.
„Brandos darbo parengimas, kaip papildomas balas šalia brandos egzaminų, labai dažnai reikalingas stojant į gamtos mokslus, todėl jo pailginimo terminas – nuo III iki IV gimnazinės klasės – yra tikrai sveikintinas. Bent šis dalykas tikrai pasiteisins“, – teigia ji.
