Kriminalinėse suvestinėse apstu smurto šeimoje atvejų. Ne paslaptis, kad tai tik ledkalnio viršūnė – rafinuoto smurto, psichologinio spaudimo, perdėtos kontrolės atvejai į policijos suvestines dar nepatenka. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuota kampanija „Palaikyk“ siekta atkreipti visuomenės dėmesį, kad smurtą patiriančioms moterims trūksta palaikymo ir supratimo. Deja, socialinė reklama, transliuojama LRT, ir plakatai, iškabinti stotelėse bei kitose viešose vietose, sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą. „Šiaulių naujienos“ apie tai klausė skirtingų profesijų, skirtingos patirties žmonių nuomonės.
Kelia abejonių
Penkiasdešimtmetė šiaulietė Vilija, jaunystėje ne kartą patyrusi vyro smurtą, sako, kad dabar moteriai rasti pagalbos nėra sunku. Mažiau moterų jaučia baimę, kad pasiskundusios sulauks pašaipų, ypač greitai sureaguoja policijos pareigūnai.
Tačiau iš pažįstamų žino, kad yra šeimų, kurios išoriškai atrodo sėkmingos, pasiturinčios, bet moterys jose žeminamos. Įrodyti psichologinį smurtą, seksualinį pažeminimą šeimoje, moters socialinių ir psichologinių, emocinių poreikių ignoravimą, perdėtą kontrolę – dar vis sudėtinga. Reklama jai pasirodė svarbi, tik nepakankamai aiški. Psichologiškai nestipriai moteriai gali pasirodyti, kad jokios pagalbos ji negali tikėtis. Ir pati auka vaizduojama kaip isteriška asmenybė. ,,Nesu specialistė, bet reklamos turinys kelia abejonių. Nors ketinimai buvo labai geri“, – sakė Vilija.
Trisdešimtmetė Audra prisipažino, kad reklama jai pasirodė beveidė, neįtikinanti: ,,Savęs nerandu nė vienoje pusėje. Man neatrodo, kad tie pasakymai realūs. Kokia draugė tokias nesąmones kalbėtų? Gal dėl to taip manau, kad nesu su tokia problema susidūrusi.“
Atspindys veidrodyje – erzina
„Pritariame šiai kampanijai, nes ji atspindi visuomenėje esančią situaciją, – sakė Salomėja Jasudienė, Moterų veiklos inovacijų centro Šiauliuose vadovė. – Toje reklamoje nekalbama konkrečiai, neteigiama, kad kiekvienas šios grupės asmuo taip elgiasi. Atrinktos nukentėjusių moterų dažniausiai minimos grupės, į kurias jos kreipėsi pagalbos.
Atskleidžiama tendencija, kuri vyrauja visuomenėje. Atrinkti tekstai iš pavienių atvejų, bet jie parodo mūsų visuomenėje egzistuojančius stereotipus, pavyzdžiui, kaip moteris gyvens likusi viena. O audringa kai kurių žmonių reakcija į šitą reklamą suprantama: kai jautiesi kaltas, imi gintis. Tiesa yra skaudi.“
Kaip paaiškino S. Jasudienė, Moterų veiklos inovacijų centras yra specializuotas pagalbos centras, teikiantis kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, ne tik moterims, o su panašiais atvejais kaip socialinėje reklamoje centro darbuotojai neretai susiduria.
Taigi socialinėje reklamoje ,,Palaikyk“, Moterų veiklos inovacijų centro požiūriu, paliesta labai opi problema, atskleidžiama tendencija, kad moteriai mūsų visuomenėje sunku rasti palaikymą, kad jis neretai išsakomas netinkamais žodžiais.
Beje, panašių patirčių pasakoja ir vyrai, nors statistiškai tik 1 proc. jų kenčia nuo smurtaujančių moterų.
Žeidžia tikinčiųjų jausmus
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis teigia, kad minėta reklama papiktino tikinčiuosius: ,,Kunigo nuotrauka su užrašu „Kunige, kaltini smurtą patyrusią moterį – palaikai nusikaltėlį“ yra baisi neteisybė. Šis tekstas prieštarautų kunigo etikai. Kunigai vienareikšmiškai palaiko aukas. Tokia reklama iškraipo tikrovę, formuoja neigiamą požiūrį į dvasininkus. Nei gydytojas, nei kitos profesijos atstovas su tokiu tekstu nebūtų gerai. Mums netinka, labai skaudina tokia reklama.“
Jo Ekscelencija pritaria, kad smurtas šeimoje yra aštri problema, bet socialinę reklamą, kurioje vaizduojamas kunigas, laiko netinkama, neetiška.
Pasipiktinę tikintieji apskųs reklamą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Keisti stereotipai gyvuoja
,,Mūsų visuomenėje labai gajūs stereotipai, išlikę dar nuo XIX amžiaus, – teigia Arūnas Norkus, sertifikuotas Europos psichologas. – Vienas iš jų, kad moteris yra atsakinga už viską, kas vyksta jos šeimoje. Jei kas nors blogai elgiasi, vadinasi, pati moteris kalta. Antra, moteris pražus be vyro, nes turės susirasti darbą, išlaikyti vaikus, namus. Trečia, moteris apskritai nėra moteriška, jeigu nesugeba sutvarkyti visų reikalų šeimoje. Ketvirta, ji turi būti kantri, gailestinga. Ji turi pagailėti vyro, kuris prieš ją smurtauja – tai, beje, pats juokingiausias stereotipas šių laikų požiūriu.“ Psichologas pastebi, kad didesnę dalį atsakomybės dėl to, kas vyksta šeimoje, visuomenė perkelia ant moterų pečių, todėl jos lieka nesuprastos, nepalaikomos: pati kalta, kad su tokiu gyveni, pati išsirinkai, kam tau tiek vaikų reikėjo ir panašiai. Tokių vertinimų, deja, moterys išgirsta dažnai.
Socialinę reklamą apskritai A. Norkus vertina labai gerai – reikalinga.
Psichologas nieko blogo neįžvelgia, kad kunigo personažas vaizduojamas reklamoje. ,,Man kunigas yra žmogus, kuris neša šviesą, viltį, todėl kreipimasis į kunigą yra normalus – kaip į mokytoją, gydytoją. Tik ši reklama, apie kurią tiek daug diskutuojama, yra pilka. Pilka savo dvasia, neatkreipia dėmesio į problemos esmę, – sako psichologas. – Gal prieš pusantrų metų mačiau labai gražią policijos socialinę reklamą autobusuose: moteris vaizduojama išginta iš namų per lietų ir didelėmis raudonomis raidėmis užrašyta:,,Netylėk. Kreipkis į mus.“ Mačiau, kaip žmonės į ją žiūrėdavo. O dabartinė be įtaigumo – ne visi supranta, apie ką ji. Bet geriau negu nieko.“
A. Norkus įsitikinęs, kad visuomenės požiūrį keisti nėra lengva: ,,Kai mes, pažangiai mąstantys, Lietuvoje bandėme suformuoti nuomonę, kad vaikai negali būti mušami, reikėjo daugybės metų, reikėjo vaikų lavonų, kol Seimas ryžosi priimti sprendimus. Kas augo aplinkoje, kurioje matė smurtą, sunku suprasti, kad turi būti kitaip. Reikės daug laiko, aktyvaus tolerancijos ugdymo, kol visuomenės stereotipai ims keistis.“
Reklama gal to ir buvo siekiama – sukelti diskusiją. Mums nemalonu, kai baksteli pirštu – gal ir tu kada nors taip pasakei? O kai kurių valdžios atstovų – uždrausti, nerodyti – reakcija kalba apie mūsų perdėtą baimę ką nors įžeisti (tik ne auką) ir dar menką kitokios nuomonės tolerancijos lygį.
E. Bartulis: ,,Tai baisi reklama.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
S. Jasudienė: ,,Tiesa visada skaudi.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
