Nuo seno žmonės sako, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Permainingi orai, kai rytą ir vakarais žvarbus vėjas lenda už apykaklės, o vidurdienį išlindusi saulė verčia prasisegti viršutinius drabužius arba netikėtai prapliumpa lietus, suklaidina ne vieną. Neretai pamatysi rytą tirtantį iš šalčio jaunuolį su plonyte striukyte ar merginą, kurios dailios kojytės blyksi pro skylėtus džinsus. O lauke – tik 4–5 laipsniai. Ne vien orai kalti, bet rudenį vis daugiau žmonių kosti, čiaudi ir šniurkščioja. Negalavimas menkas, bet darbingumas ir nuotaika – nieko gero. Medikai patartų kelias dienas pasilikti namie, užuot vaidinus didvyrius ir nešiojus užkratą kitiems.

Greitoji pagalba dirba įprastu ritmu
Dar tik spalis. Greitosios pagalbos medikai dar nejaučia ligų pagausėjimo. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties  vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sakė, kad šiuo metu gausėja depresinių nuotaikų, ryškėja psichinėmis ligomis sergančių asmenų polinkis į savižudybę. Kai dienos trumpėja, mažiau saulės, atvėsta oras, gamta ruošiasi poilsiui, apima liūdesys. Depresijai jautresni vieniši, netektį išgyvenantys žmonės.  

Pagalbos dažnai prireikia paūmėjus širdies ligoms, ištikus insultui. „Širdelė sustreikuoja, kateteriai užsikiša, pilvo skausmai kamuoja, sąnarius suka ar neatsargus judesys dirbant sukelia staigius nepaprastus stuburo  skausmus – tai įprasta mūsų kasdienybė, – pasakoja medikė. – Kol kas nei plikledžio, nei šalnų, nei gripo, o dėl slogos niekas mūsų nekviečia.“

Ypatingų sužeidimų taip pat per paskutines savaites nebūta. „Eiliniai buitiniai konfliktai: kam nosį sulaužė  ar smarkesnę žaizdą susiūti tenka, – nedaugiažodžiauja gydytoja. – Vežame, kad kraujais neplūstų. Darbo vis yra, kasdien kaip ašmenimis vaikštome. Ne visada žinai, ką muštynių vietoje rasi.“

Pediatrai neturi išnykti
Rudenį mažai saulėtų dienų. Saulės spinduliai naikina infekcijų sukėlėjus, todėl vasarą pešalimo ligų pavojus yra daug mažesnis. Rugsėjį vaikai sugrįžta į kolektyvus – darželius, mokyklas ir ten artimai bendrauja. Taip susidaro palankios sąlygos virusams plisti, todėl vaikai pradeda dažniau sirgti.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė pasidžiaugė, kad kol kas ligoniukų antplūdžio nėra: ,,Peršalimo ligos pavojingos nusilpusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, nes lėtinė liga gali paūmėti. Į ligoninę važiuoja, kai būklė ilgai negerėja, išryškėja sunkios komplikacijos. Kol kas plinta tik nesunkios peršalimo ligos, virusinės infekcijos. Su jomis šeimos gydytojai dažniau susiduria.“  

Ilgametė gydytojos patirtis rodo, kad rugsėjo-spalio mėnesį vaikus dažnai kamuoja adaptacinio sindromo ligos: skranduko, galvos skausmai, kvėpavimo takų ir kitos ligos. Po vasaros į kolektyvus ateina kiekvienas vaikas su savo mikroflora, nenuostabu, kad paūmėja turimos lėtinės ligos. Be to, pasikeičia gyvenimo ritmas, atsiranda psichologinių problemų, kai atsiduria naujoje klasėje, naujame kolektyve. Vaikams tai dažniausiai pasireiškia galvos, pilvo skausmu.

Aplinkinių rajonų ligoninėse nebėra vaikų ligų skyrių. Kalbama apie pediatrų etatų naikinimą poliklinikose. Per metus į Motinos ir vaiko kliniką beveik vienodai atvažiuoja ligonių iš miesto ir iš rajonų. Miesto vaikams yra dieninis stacionaras, stebėjimo paslauga sergantiems lėtinėms ligoms. Iš kaimo atvykusiems reikia hospitalizacijos, ilgesnio gydymo. Gydytoja sunerimusi, kad trūkstant pediatrų daromas žingsnis atgal: ,,Nepeikiu šeimos gydytojų, bet mes geriau žinome apie vaikų psichologiją, raidą. Mes truputį kitaip mąstome, kitaip darome. Pritariu Lietuvos pediatrų draugijos valdybos nariui dr. V. Urbonui, kad   toks sveikatos politikų sprendimas neabejotinai pakenks ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros kokybei.“

Pats laikas skiepytis
,,Peršalimo ligų  paūmėjimas žymus, –  teigia Gegužių sveikatos centro šeimos gydytoja Regina Švobienė.  – Vaikų nedaug pas mane prisirašę, bet jau beveik visi ateina daugiau ar mažiau skųsdamiesi sloga, gerklės perštėjimu, kosuliu. O daugiausia  serga darbingo amžiaus jauni žmonės.“ Vyresnio amžiaus pacientų, pasak gydytojos, mažiau apsilanko, gal dėl to, kad į darbą nereikia, namuose apsigydo, pagerėjimo išlaukia. Gripo sezonas dar neprasidėjo, kokių nors rimtų peršalimo  komplikacijų dar nepasitaikė.

Gydytoja R. Švobienė sako, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra skiepai. Skiepyti galima visus vyresnius nei 6 mėnesių vaikus. Vaikus ir paauglius rekomenduojama skiepyti ir meningokoko vakcina.

Gripo vakcinos yra pakankamai. Imunitetas susidaro per 2 savaites. Epidemijos įkarštis paprastai prasideda lapkritį. Skiepai padeda išvengti sunkių gripo formų ir komplikacijų – širdies raumens uždegimo, sinusito, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimo, plaučių, inkstų, akių, žarnyno uždegimo.

,,Ypač svarbu skiepytis sergantiesiems lėtinėmis ligomis, nes skiepai apsaugo nuo gripo sukeliamo ligų paūmėjimo“, – teigia medikė. Turima vakcina yra veiksminga, pažangi.  Nepasitaikė, kad skiepytas asmuo susirgtų tikru gripu su aukšta temperatūra, kitais būdingais požymiais.

Gripo simptomai yra staiga pakylanti aukšta temperatūra iki 39-40 laipsnių, galvos skausmas, šaltkrėtis, didelis bendras silpnumas, raumenų skausmai, sausas kosulys. Dažnai žmonės išsigąsta aukštos temperatūros ir mano, kad jiems padėti tik gydymas antibiotikais, tačiau tokia nuomonė yra klaidinga, gydymas antibiotikais nėra tinkamas, tam yra specifiniai priešvirusiniai vaistai.   Antibiotikai yra skiriami tik tuo atveju, jei kvėpavimo takų infekciją sukėlė bakterijos.

Bakterinės infekcijos simptomai sunkesni. Tik gydytojas gali  nustatyti ligos sukėlėją – tai virusas ar bakterija, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą.

Gydytojos teigimu, nuo peršalimo ligų apsaugo tinkama apranga, visi organizmo grūdinimo būdai, geras maistas. Vitamino C medikė nelaiko panacėja. Kaip oksidantas galbūt organizmą stiprina, bet nėra mokslo pagrįstų įrodymų, kad apsaugo nuo ligų. Susirgus apskritai vitaminų vartojimas prasmės neturi. Galbūt po ligos siekiant greičiau atstatyti jėgas verta vartoti.

Derėtų riboti lankymąsi dideliuose uždarų patalpų susibūrimuose, vengti tiesioginio kontakto su sergančiais, patiems apsirgus pagulėti namuose bent kelias dienas.