Saulę ir šilumą dargana, lietumi ir vis krentančia temperatūra keičiantis rudens oras nedžiugina, priešingai – daugeliui jis atneša liūdesį, nuotaikų svyravimus ir apatiją. Dažnai šių jausmų palydove tampa ir visiems gerai žinoma klastinga liga – sezoninė rudens-žiemos depresija.
Lemia sezoniškumas
Daugelis rudens-žiemos depresijos simptomų sutampa su klasikinės depresijos požymiais. Gyventojai ima skųstis dirglumu, jėgų ir energijos trūkumu, miego sutrikimais ir nuolat svyruojančia, prislėgta nuotaika.
Šiaulių psichiatrijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė Laimutė Onutė Mikelevičienė sako, kad paprastai ryškiausi rudens depresijos simptomai atsiskleidžia su pirmosiomis orų permainomis ir yra glaudžiai susiję su sezoniškumu. Ji tvirtina, kad sezoninė rudens-žiemos depresija jau spėjo pasibelsti į daugelio gyventojų duris.
„Šiuo metu besikreipiančių į mūsų kliniką yra daugiau, tai faktas. Sulaukiame gana nemažai pacientų, turinčių įvairių psichikos sutrikimų“, – sako ji.
Sezoninei depresijai palankiausias laikas – pavasaris ir ruduo. Vyriausiosios slaugos administratorės teigimu, tais metų laikais depresija paūmėja ir dėl to sulaukiamas tikras pacientų antplūdis.
Anot L. O. Mikelevičienės, vienos pagrindinių depresijos paūmėjimo priežasčių rudenį – šviesos kiekio trūkumas, naktų ilgėjimas, oro šaltėjimas.
„Tiesa, dominuoja ir kitos priežastys – kai kuriems liga prasideda net ir dėl to, kad po vasaros reikia grįžti į darbus, universitetus ar mokyklas“, – sako ji.
Depresijai amžius – ne riba
Pasigirsta pasakymų, kad sezoninė depresija – daugiausiai suaugusiųjų problema, tačiau L. O. Mikelevičienė šiam teiginiui nepritaria. Anot jos, susirgti klastinga liga gali tiek suaugusieji, tiek vaikai ar paaugliai. Žmogaus amžius ligai neturi jokios įtakos – priežastis slypi visai ne čia.
„Rudeninė depresija, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, paliečia tuos, kurie skundžiasi silpna imunine sistema, yra jautresni išoriniams dirgikliams. Taip pat rudenį pasitaiko ligos atsinaujinimo atvejų žmonėms, kurie jau seniau sirgo depresija ar kitomis psichinėmis ligomis“, – sako moteris.
Ji priduria, kad priežasčių susirgti sezonine depresija yra labai daug. Tam įtakos daro nuolatinė įtampa, stresas, asmeninės problemos ir kt. Vis dėlto ši liga atsiranda ne dėl vienos, o dėl daugybės ilgą laiką žmogų kamuojančių problemų. Ligos pradžioje dėl prastėjančios savijautos ėmus kaltinti orą vėliau paaiškėja, kad rudens-žiemos depresija – įsisenėjusių problemų padarinys.
Svarbi artimųjų parama
Apsisaugoti nuo rudeninės depresijos įmanoma, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje – sudėtinga.
Pačia efektyviausia prevencine priemone prieš šią ligą L. O. Mikelevičienė laiko streso bei įtampos vengimą ir, svarbiausia, artimųjų palaikymą.
„Mūsų sveikatą daugiausiai lemia aplinka, kurioje gyvename. Galbūt pasakymas, kad apsisaugojimas nuo rudeninės depresijos yra meilė ir skamba juokingai, tačiau tai yra tikra tiesa. Jei žmogus turi artimuosius, kuriuos myli, į kuriuos gali atsiremti nelaimės, streso, įtampos atveju, tai tas žmogus, net jei jam ir lemta susirgti depresija, susirgs gerokai vėliau arba to visai išvengs“, – sako moteris.
Svaria priežastimi susirgti rudens-žiemos depresija Šiaulių psichiatrijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė laiko ir negalėjimą džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais.
„Nekalbu apie didelę prabangą, tačiau gerai aprūpintas, ramus gyvenimas ir finansinis stabilumas čia taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Nepasitenkinimas savo gyvenimu, nepriteklius vienaip ar kitaip sukelia stresą ir kurią nuolatinę įtampą, vedančią į ilgą ir nemalonų depresijos gydymu“, – teigia L. O. Mikelevičienė.
Jos teigimu, žmonėms, norintiems išvengti sezoninės žiemos-rudens depresijos, taip pat reikėtų vengti vienatvės ir užsisklendimo su savo problemomis.
„Pakelti sunkumus vienišiams yra kur kas sunkiau nei gyvenantiems šeimose, turintiems mylimus, artimus žmones. Vienatvė – didžiausias žmogaus priešas“, – įsitikinusi moteris.
Pagalba sau
Pajutus pirmuosius sezoninės depresijos požymius, pirmiausia su jais galima bandyti susidoroti pačiam. Sezoninei depresijai ypač būdingi nuotaikų svyravimai, todėl yra keletas priemonių, kaip ją pasikelti ir išvengti neigiamos vidinės būsenos.
Dažnai sezoninė depresija – tai vasaros ilgesys, todėl ignoruokite sezono kaitą ir rudenį tęskite tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuokite, eikite pasivaikščioti ir pan.
Rudens metu kuo daugiau laiko praleiskite gryname ore. Eikite laukan šviesiuoju paros metu net ir tuo atveju, kai dangus apniukęs, o saulės nematyti.
Tamsėjančiomis rudens dienomis pasirūpinkite, kad šviesu būtų bent jau jūsų namuose – tai sukurs optinę šviesos apgaulę ir padės apsiginti nuo depresijos.
Nepamirškite vartokite kuo daugiau citrusinių vaisių. Depresiją tiriantys mokslininkai nustatė, kad citrusinių vaisių aromatas pakelia nuotaiką. Šaltuoju sezonu citrina galite gardinti arbatą – tai padės kovoti ne tik su depresija, bet ir su peršalimu.
Valgykite daugiau aštraus maisto – jis sukelia chemines reakcijas, kurios „sužadina“ euforijos būseną. Todėl gamindami nepamirškite įberti ir trupučio aštresnių prieskonių.
Jaučiatės suirzę? Pasiklausykite savo mėgstamos muzikos. Ji padeda kraujui lengviau cirkuliuoti kūne – tai ne tik jus nuramins, bet ir bus naudinga širdžiai.
