Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas šiais metais Prahoje vykusiame XXXVII FISAE kongrese buvo priimtas į Tarptautinę ekslibriso mėgėjų asociacijų federaciją (Federation Internationale Des Societes d'Amateurs d'Ex-Libris).
Tai labai aukštas šiauliečių ekslibriso propaguotojų veiklos įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų, kolekcininkų organizaciją. Apie G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo pasiekimus „Šiaulių naujienų“ skaitytojams papasakojo G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo tarybos vadovas Jonas Nekrašius.
Lietuva FISAE narė
FISAE yra tarptautinė ekslibriso kūrėjų ir kolekcininkų asociacijų federacija, jai šiuo metu priklauso per 40 šalių. Kongresai vyksta kas 2 metus. Pirmasis įvyko 1953 metais Austrijoje. Lietuva į FISAE priimta 1992 metais XXIV kongrese, kuris vyko Japonijoje, Saporo mieste – pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. J. Nekrašius dalyvavo tame kongrese, skaitė pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, pristatė Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą, užmezgė kontaktus su kitų šalių kolekcininkais.
Šiauliečių veiklos įvertinimas
XXXVII FISAE kongresas vyko 2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 d. Čekijos sostinėje Prahoje. Jame pasiektas puikus laimėjimas – Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas priimtas į FISAE Tarptautinę ekslibriso mėgėjų asociacijų federaciją.
„Praėjo 26 metai nuo to laiko, kai Lietuva tapo FISAE nare. Nuosekliai dirbdami susipažinome su FISAE veikla, kuri yra žinoma pasaulyje, turi tradicijas, struktūrą. Paaiškėjo, kad šios federacijos narėmis be valstybių ekslibriso mėgėjų asociacijų, gali būti ir institucijos, – dienraščiui pasakojo J. Nekrašius. – Mes subrendome siekti aukštesnių tikslų, kaip lygiaverčiai partneriai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis.
Kongrese mūsų tikslas buvo nušviesti Lietuvos knygos ženklo istoriją ir raidą, kuo plačiau pristatyti fondo veiklą. Nuvykome su padalomąja medžiaga, atsivežėme ekslibrisų parodų ir tarptautinių konkursų katalogus. Nustebino mūsų leidinių kokybė. Be abejo, tiek FISAE vadovams, tiek kongreso dalyviams buvo svarbu kuo daugiau sužinoti apie mūsų fondo veiklą. Nedažnai priimama organizacija, institucija. Nuostatai leidžia, bet kai domėjomės, radome tik maždaug 10 narių, kurie priimti kaip institucijos.
Turėjome tik 5 minutes pranešimui, bet puikiai parengta vaizdinė medžiaga, išdalyti leidinių pavyzdžiai įtikino. Pripažinta, kad mūsų veikla svarbi, nuveikta nemažai.“
Paprastai fondai populiarina vieno kūrėjo arba šalies kūrybą. Laikoma, kad tokie fondai gali turėti prasmės, praturtinti organizaciją. 40 šalių delegatai dalyvavo kongrese, bet prieštaraujančių neatsirado. G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas patvirtintas kaip FISAE narys.
Brandos kelias
J. Nekrašius Ekslibriso muziejų 1988 m. buvo įkūręs Pakruojyje. Persikėlęs į Šiaulius kolekcininkas pasiūlė tokį muziejų įkurti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.
„Mes nutarėme pagerbti vieną iškiliausių ekslibrisų kūrėjų, vadinamąjį ekslibrisų klasiką G. Bagdonavičių. Jo atminimas Šiauliuose dar nebuvo taip ryškiai įamžintas. Žinojome, puoselėjome jo meną, bet ekslibrisams niekas tiek daug dėmesio neskyrė, – sakė J. Nekrašius. – Ekslibriso muziejus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veikė nuo 2001 iki 2014 metų. Susibūrė kolekcininkų, dailininkų ratas, pradėjome rengti parodas, konkursus, bet muziejaus veikla siauroka. Reikia rimtesnės organizacijos, kuri ne tik kauptų meno kūrinius, bet galėtų ir rengti seminarus, galėtų atstovauti Lietuvai. Todėl prie Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos veikiantis Ekslibriso muziejus 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo reorganizuotas į G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (GBEF), direktoriaus įsakymu patvirtinti GBEF nuostatai, taryba, o man pavesta jai vadovauti.“
Pradžioje siekta susisteminti G. Bagdonavičiaus palikimą. Jo ekslibrisų yra sukurta apie 200, dar per šimtas jų eskizų. Renkami šiauliečių menininkų ekslibrisai. Fondas nuolat papildomas, nes dovanoja kūrinius ne tik dailininkai. Pavyzdžiui, dailininko K. Švainausko žmona Valerija Aldona Lengvenytė-Szwainowska padovanojo GBEF apie du šimtus mirusio vyro ekslibrisų. Gauta didelė dovana iš Šiaulių universiteto, Lietuvos ir kitų šalių kolekcininkų ir menininkų.
Fondo tarybos vadovo teigimu, galima priskaičiuoti apie keletą tūkstančių knygos ženklų. Netikslinga, jo manymu, būtų kaupti viso pasaulio ekslibrisus, numatyta rinkti tik susijusius su Lietuva, Šiaulių krašto kūrėjais.
G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas yra surengęs daug parodų ir konkursų, edukacinių programų. J. Nekrašius dėkingas aktyviems GBEF talkininkams: menotyrininkui prof. Vyteniui Rimkui, dailininkams prof. Vaidotui Januliui, Vaivai Kovieraitei-Trumpei, Rasai Prišmontienei, Lolitai Putramentienei-Brazai, bibliotekininkėms Astai Kaktytei ir Laimai Naujokienei, bibliotekos direktoriui prof. Broniui Maskuliūnui, kolekcininkams Vygintui Ališauskui, Petrui Kaminskui, Arvydui Skeriui, Stanislovui Gasiūnui ir Vitoliui Enrikui Vengriui ir kitiems.
Apie pasirengimą kongresui J. Nekrašius pasakojo: „Parašėme projektą. Projekto vadovė Asta Kaktytė, dirbanti bibliotekoje. Daug prisidėjo ir kiti GBEF nariai. Gavome finansavimą surengti Forumą, kūrybines dirbtuves, mainų mugę, skleisti informaciją. Viena iš sąlygų – siekti įsilieti į FISAE. Ruošėme paraišką, dokumentus, pranešimą. Atsakomybė dalyvauti kongrese teko man. Džiugu, kad jau turime galimybę bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.“
Atsiveria galimybės
FISAE veikloje, pasak J. Nekrašiaus, daugumą sudaro kolekcininkai, menotyrininkai, muziejų ir galerijų atstovai. Menininkų, kūrėjų procentas mažesnis. Laikoma, kad šios federacijos pagrindinis uždavinys yra ekslibriso populiarinimas pasaulyje, sklaida. Pirmieji ekslibrisai apie 1470 m. sukurti Vokietijoje, o dabar ypač didelis susidomėjimas jais yra Kinijoje, Japonijoje, JAV, Europoje. Kas dvejus metus kongresų metu vyksta tarptautinės ekslibrisų parodos. Šiame kongrese Lietuvos menininkų ekslibrisų nebuvo atrinkta, bet gal pavyks kitame kongrese, kuris vyks 2020 m. Kembridže.
Šiaulių pavyzdys rodo, kad visuomeninė organizacija, turėdama aiškius tikslus ir uždavinius, gali dalyvauti tarptautinėje ekslibriso mėgėjų asociacijų federacijos veikloje. O kadangi ekslibrisas paplitęs ne vien Europoje, todėl įsijungimas į FISAE – galimybė išeiti į tarptautinius vandenis.
Šie metai Lietuvai ypatingi tuo, kad 1518 metais sukurtas pirmasis herbinis knygos ženklas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam (1467–1548). Įdomus kuriozas: lietuviškos knygos dar neturėjome (pirmoji lietuviška knyga 1547 m. išspausdinta Prūsijoje, 1595 m. – pačioje LDK), o knygos ženklas jau buvo Lietuvoje. Knyga buvo didžiulė vertybė ir siekis žymėti ją ekslibrisu svarbus.
„Spalio 26–27 d. Šiauliuose vyks tarptautinis forumas, skirtas Lietuvos ekslibriso 500-mečiui. Mes kaip FISAE organizacijos nariai galime gauti metodinę ir organizacinę pagalbą rengdami tarptautinius konkursus, parodas, seminarus, vystydami informacinę sklaidą apie savo renginius, Lietuvos kūrėjus. Norisi, kad G. Bagdonavičiaus vardas ir Šiaulių vardas būtų plačiai žinomas pasaulyje, – sakė J. Nekrašius. – Galime drąsiai sakyti, kad Šiauliai yra tarptautinis ekslibrisų miestas, kadangi priklauso tarptautinei organizacijai. Lietuvoje ir užsienyje mūsų veikla plačiai žinoma ir vertinama. G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas yra vienintelė ir pirmoji Lietuvos visuomeninė institucija, priimta į FISAE. Tai prestižas, išskirtinumas.“
XXXVII FISAE kongreso Prahoje oficiali emblema ir plakatas.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.
Prahos viešbutis ,,Pyramida“, kuriame vyko XXXVII FISAE kongresas.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.
