Įpusėjus Europos judumo savaitei ir artėjant Dienai be automobilio, verta pamąstyti, kodėl gyventojai, užuot rinkęsi viešąjį transportą, mieliau perka vis brangesnius automobilius. Tyrimai rodo, kad lietuviai nevengia skolintis pinigų automobiliui įsigyti. Dėl to neretai šeimos atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, nes nukenčia jų asmeniniai finansai.

Nori patogesnio gyvenimo
Šiaulietė Jolanta „Šiaulių naujienoms“ sako šiuo metu išgyvenanti tikrą dramą. Jos vyras, nieko jai nežinant, pasiskolino nemažus pinigus naujam automobiliui įsigyti.

„Aš jokių parašų nedėjau, o atsakyti turiu kartu su vyru. Šiuo metu dėl to mes mintame vien grūdais. Nežinau, kiek ilgai dar taip tempsime. Gerai, kad bent abu turime darbus ir neauginame vaikų. Skolą kažkaip grąžinsime, bet mūsų santuokai jau tikrai galas“, – guodžiasi šiaulietė.

Panašių istorijų galima išgirsti ir daugiau. Paprastai jos baigiasi ne itin laimingai, dėl paimtų paskolų šeimos kartais atsiduria gatvėse, iš tėvų atimami vaikai. Nepaisant to, šeimų poreikis pirkti brangius daiktus, kartais tam neturint pakankamai pinigų, išlieka.

„Man ši transporto priemonė yra labai svarbi, nes patenkina ir individualius, ir visos šeimos poreikius. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi be automobilio. Viešuoju transportu naudotis tikrai neturiu jokio noro“, – apie tai, kodėl investuoja į brangesnį pirkinį sako Tomas.

Panašiai mąsto ir Algirdas. Anksčiau jis beveik dešimt metų vairavo dyzelinį automobilį, o dabar gatvėmis važinėja – hibridiniu.

„Išgirdęs kalbas apie planus Europos šalyse mažinti transporto poveikį oro taršai ir galimus ribojimus dyzeliniams automobiliams, nusprendžiau įsigyti naują transporto priemonę. Dėl to žmona neliko labai sužavėta, bet kažkodėl hibridiniame automobilyje pasėdėti vis tiek nori“, – atvirauja šiaulietis.

Vis dažniau perka lizingu
Vieno tyrimo duomenimis, trečdalis 18–55 metų Lietuvos gyventojų važinėja prieš metus įsigytu automobiliu, o kas antras gyventojas svarsto apie galimybę nusipirkti automobilį artimiausiu metu. Per ekonomikos pakilimą Lietuvos gyventojai dažniau perka automobilius. Be to, šeimos Lietuvoje pastaraisiais metais įsigyja ne pirmą, o antrą ar trečią automobilį, kad kiekvienas šeimos narys galėtų naudotis didesne judėjimo laisve ir patogumu. Negana to, gyventojai vis dažniau renkasi lizingą, norėdami įsigyti geresnį automobilį.

SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad automobilių lizingo rinkoje ryškėjančios tendencijos rodo, jog Lietuvos gyventojai aktyviau naudojasi lizingo paslauga ir perka brangesnius automobilius. Taip pat daugėja įsigyjamų naujų automobilių dalis.

Banko duomenimis, per šių metų pirmą pusmetį šalies gyventojų lizingu įsigytų automobilių net 51  proc. sudarė nauji automobiliai. Palyginkime, 2016 m. jie sudarė 44 procentus. Vidutinė naujo automobilio lizingo vertė šių metų pirmą pusmetį buvo 24,5 tūkst. eurų, naudoto – 13,8 tūkst. eurų. Automobilių vertės 2016 m. buvo atitinkamai 24 ir 13 tūkst. eurų. Ekonominė situacija Lietuvoje išlieka gera, toliau auga darbo užmokestis, atitinkamai daugiau lėšų gyventojai gali skirti ir planuodami didelės vertės pirkinius.

Pašnekovo teigimu, kreditavimo paslaugos Lietuvoje teikiamos vadovaujantis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimosi nuostatais, kurie ir apsprendžia, kokią maksimalią sumą gali pasiskolinti paskolos prašantis asmuo.

„Pagal šiuos nuostatus, maksimali mėnesinė įmoka negali viršyti 40 proc. paskolos gavėjo nuolatinių mėnesio pajamų. Vadinasi, jei asmuo neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų (pvz., neturi paėmęs būsto paskolos, vartojimo kredito, kt.), teoriškai jo lizingo mėnesio įmoka gali sudaryti iki 40 proc. jo mėnesio pajamų. Šis saugiklis užtikrina, kad padengus visus įsipareigojimus asmeniui liktų pakankamai lėšų išgyvenimui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad lizingo paslauga besinaudojantis klientas turi bent 10 proc. kainos įnešti pats“, – ar saugu automobilį pirkti lizingu, paaiškina S. Mickus.

Kiek verta investuoti į naują automobilį, banko atstovas negali tiksliai atsakyti. Anot jo, nauji automobiliai yra ekonomiškesni ir mažiau teršia aplinką. Be to, įprastai jų būna ir mažesni eksploatacijos kaštai.

„Sprendžiant kokį – naują pigesnį ar naudotą, bet prabangesnį – automobilio modelį rinktis, visada patariame klientams įsivertinti ir automobilio išlaikymo kainą. Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kada apsimoka pirkti automobilį ir už kokią kainą, negalime. Sprendimas yra individualus – jis priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, jo ar jo šeimos poreikių, taip pat ir finansinių galimybių“, – sako S. Mickus.

Išlaidos ne visada atsiperka
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad nors transporto išlaidos yra priskiriamos prie būtinųjų, jos gali būti labai įvairios. Mieste gyvenantiems dažniausiai patariama naudotis visuomeniniu transportu, dviračiais, pavėžėjimo paslaugomis, nes šalia kuro sąnaudų vis opesni didmiesčiuose tampa automobilio stovėjimo apmokėjimo kaštai.

Tačiau jei tuo pačiu automobiliu naudojasi visa šeima arba į darbą pavežami bendradarbiai, gali būti, kad tokia transporto priemonė tampa ekonomiška. Bet kokiu atveju – alternatyvų yra daug ir reikėtų jas įsivertinti.

„Visuomeninio transporto kaštai keturių asmenų šeimai didmiestyje per mėnesį sudaro apie 50–60 eurų ir yra treti pagal didumą po maisto ir būsto išlaikymo. Tačiau jei pirktume ir naudotume automobilį, ši suma išaugtų kartais. Tad būtų gerai įsivertinti, ar šeimos biudžete liks lėšų taupymui, atostogoms, nenumatytiems atvejams“, – sako J. Cvilikienė.

Prieš perkant automobilį reikėtų pagalvoti ir apie papildomus mokesčius. Automobilio pirkimui skiriama suma yra vienkartinė, tačiau jo išlaikymui reikės nuolatinės sumos pinigų, net jeigu automobiliu nebus dažnai naudojamasi. Tai ir draudimas, prevencinė priežiūra, padangų keitimas sezonams keičiantis. Visos tos išlaidos turėtų būti apsvarstytos.

Ekonomistė negali patarti ar verta naujam automobiliui skolintis pinigų iš draugų, pirkti lizingu. Anot jos, prieš priimant bet kokį sprendimą, prieš tai reikėtų pagalvoti, kokias problemas automobilis išspręs ir ar tikrai labai pagerins gyvenimą.

„Jei tai sudarys man galimybę gauti geriau apmokamą darbą, papildomai užsidirbti, tokia investicija ilgainiui atsipirks. Tačiau jei tai yra tiesiog  įvaizdžio dalis, patogumo noras, siūlyčiau pačiam taupyti šiam pirkiniui. Bet kokiu atveju, skola net ir iš draugų yra skola ir ją reikės gražinti su palūkanomis, tad reikėtų susiskaičiuoti, kiek galutiniame variante man kainuos transportas ir ar galiu sau leisti tokias išlaidas šiandien“, – pataria J. Cvilikienė.

Šeimos finansų ekspertės teigimu, tam, kad išlaidos atneštų realios naudos, per metus automobiliu reikėtų pravažiuoti bent 10–15 tūkstančių kilometrų.