Prasidėjus mokslo metams mokiniams iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir 57 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti. Tokia parama galbūt ir nėra didelė, bet, kaip sako ekspertai, labai reikalinga – sunkiau gyvenantiems, ypač jei tokios šeimos dar laukia nesulaukia eilėje socialinio būsto.
Kreipiamasi dėl socialinių išmokų
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Sitnikas vykusioje spaudos konferencijoje informavo, kad Šiauliuose nuo mokslo metų pradžios nemokamas maitinimas paskirtas 1089 moksleiviams. Prašymų priėmimas vis dar tęsiasi.
Paskirta ir išmokėta išmoka mokinio reikmenims įsigyti 997 moksleiviams. Norintys gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymus dar gali teikti. Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam moksleiviui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
Vaiko pinigai (išmoka vaikui) paskirti ir mokami 16649 vaikams. Derinama su Europos Sąjunga dėl išmokos vaikui (išsiųsta paklausimų, gauta paklausimų) dėl 510 šeimų. Socialinė pašalpa paskirta ir šiuo metu mokama 1040 asmenų. Tikslinės vienkartinės bei tikslinės periodinės pašalpos skirtos ir mokamos 212 asmenų.
Raginama nebijoti prašyti pagalbos
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė „Šiaulių naujienas“ patikino, kad socialinės išmokos ir kompensacijos skurdžiau gyvenantiems labai reikalingos.
Tik ji paragino atkreipti dėmesį į tai, ar gaunantys nemokamą maitinimą nėra diskriminuojami: „Girdime atsiliepimų, kad vaikai tiesiog stovi atskirose eilėse ir yra išskiriami. Jiems einant pietauti, aiškiai matyti, kaip vieni ateina su savo pinigais, kiti – su mokykloje išdalytais talonėliais.“
Pašnekovės nuomone, galbūt šią problemą pavyktų išspręsti pakeitus atsiskaitymo už pietus mokyklose sistemą.
„Galbūt Šiaulių miesto savivaldybė galėtų būti pirmoji įvedusi kortelių principą. Jeigu visi vaikai turėtų vienodas korteles, vienų korteles galėtų papildyti tėvai, kitų – Savivaldybė. Tokiu atveju išnyktų atskirtis, nebereikėtų grynųjų pinigų, būtų galima stebėti, ką vaikai perka ir pakontroliuoti, kad jie nepirktų vien bandeles ar sausą maistą, bet normaliai pavalgytų“, – idėją pateikė A. Adomavičienė.
Ji sakė žinanti ir ne vieną skaudžią istoriją, kai šeimos prieš naujus mokslo metus neturi iš ko vaikams nupirkti mokyklinių prekių. Anot jos, neretai rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais išsibalansavus šeimų biudžetams, sulaukiama skausmingų pasekmių. Būtent todėl ir yra skiriama 57 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti.
Tik bėda ta, kad ne visos šeimos dėl to kreipiasi pagalbos. Be to, finansiškai sunkiau gyvenantys žmonės vis dar yra stigmatizuojami.
„Lietuvoje yra labai daug stigmatizavimo, esą skurstantys asmenys patys dėl to kalti, nors iš tiesų yra ne visai taip. Kartais žmonės patenka į tokią situaciją dėl nedėkingai susiklosčiusių situacijų. Iš duobės jie gali išlipti, jeigu sulaukia pagalbos iš kitų piliečių, todėl žmones reikia raginti nebijoti prašyti pagalbos“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
Ji patarė šeimoms, neišgalinčioms savo vaikams nupirkti visų reikalingų mokyklinių prekių, prieš priimant finansinį sprendimą, pirmiausia pasidomėti, ar šiuo klausimu negalėtų padėti nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, mokyklų bendruomenės. Paklausti pažįstamų, ar negalėtų padovanoti nebereikalingos kuprinės ar išaugtos mokyklinės uniformos.
„Bendruomenėms tai nieko nekainuoja ir nereikalauja labai didelių išteklių. Priešingai – noras padėti kitam, sustiprina pačią bendruomenę, taip tarsi parodoma, kad vieni kitus palaikome“, – sakė direktorė.
Nuo šių metų sausio 1 d. kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 30 eurų dydžio išmoka vaikui nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Pašnekovės nuomone, 30 eurų suma nėra didelė, bet ją padidinus iki 50 eurų, tai jau būtų didesnė pagalba šeimoms. Vis dėlto ji pastebi, kad daugiausiai problemų kyla ne dėl skiriamos sumos dydžio, bet dėl patiriamos diskriminacijos.
„Esame susidūrę su savivaldybėmis, kurios pervesdamos vaiko pinigus, vartoja žodį „pašalpa“. Iš tiesų tai žmones nuteikia nesmagiai, nes jie nėra kažkokie pašalpos ar paramos prašytojai. Vaiko pinigai yra universali išmoka ir jos jokiu būdu negalima tapatinti su pašalpa“, – perspėjo A. Adomavičienė.
Benamystė – didelis randas
Šiauliečiams reikalingas ir socialinis būstas. Tam, kaip informavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, įgyvendinimas projektas „Socialinio būsto fondo plėtra Šiaulių miesto savivaldybėje“.
Pagrindinis projekto tikslas – padidinti Šiaulių miesto savivaldybės socialinio būsto fondą, siekiant išplėsti galimybes apsirūpinti būstu asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą. Tad 2017–2020 m. planuojama įsigyti 62 būstus, iš kurių 15 butų bus pritaikyti negalią turintiems žmonėms.
„Iš patirties, kiek matome, socialinių būstų labai trūksta. Gerai, jeigu savivaldybės imasi padėti žmonėms, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje. Benamystė – labai didelis randas, jeigu neturi iš ko išsinuomoti būstą, tai labai greitai gali įklimpti į skolas ir tai tik dar labiau apsunkina žmogaus padėtį“, – komentavo pašnekovė.
Jos nuomone, būtų dar geriau, jeigu savivaldybės ne tik įsigytų socialinius būstus, bet ir stebėtų, kaip jose gyvenantys žmonės geba tvarkytis su savo finansais. Jau pirmą kartą asmeniui ar šeimai neišgalėjus susimokėti už būstą, iš karto reikalingas socialinio darbuotojo įsikišimas. Bendradarbiauti ir konsultuoti gyvenančius socialiniame būste yra labai svarbu, kad vėliau įsiskolinę asmenys nebūtų iš karto išspiriami lauk.
Taip pat svarbu nestigmatizuoti žmonių, gyvenančių socialiniame būste, nes dėl įvairių gyvenimo aplinkybių, ne visi gali sau leisti išsinuomoti butą.
Dar galima rašyti prašymus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.
Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.
Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.
