Naujo darbo nuolatos ieško įvairaus amžiaus žmonės – dalis jų yra vos tik baigę mokslus ir neturintys jokios darbo patirties, kiti – daug metų dirbę ir įgiję įvairių žinių. Šiaulių teritorinėje darbo biržoje šiuo metu yra įregistruota daugiau bedarbių nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Jaunimui pavyksta greičiau įsidarbinti, o vyresni asmenys, turintys nepaklausias profesijas, turi pavargti, kol pagaliau bent vienas darbdavys jais susidomi. Dauguma darbdavių dabar labiau vertina ne išsilavinimą patvirtinančių diplomų šūsnį, o patirtį.

Šiaulių apskrityje 1,4 proc. padidėjo darbuotojų skaičius
Anot Lietuvos statistikos departamento, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, augo visose apskrityse. Labiausiai darbuotojų skaičius padidėjo Šiaulių apskrityje – 1,4 proc. 2018 m. antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo daugumoje (48) savivaldybių – nuo 0,1 iki 10,1 proc., kitose – sumažėjo nuo 0,1 iki 0,8 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo trijose apskrityse (Vilniaus, Kauno ir Šiaulių) – nuo 0,9 iki 2,3 proc., kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,2 iki 5,1 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 19 savivaldybių, labiausiai – 8,2 proc. – Jurbarko rajono savivaldybėje, likusiose sumažėjo, išskyrus Šilalės ir Šalčininkų rajonų savivaldybes, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius beveik nekito.
    
Darbo ieškantys asmenys įsidarbina per du su puse mėnesio
Šiaulių teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento direktorė Jolanta Mikšionytė dienraščiui „Šiaulių naujienos“ pristatė esamą situaciją Šiaulių apskrityje.

Ji teigė, jog šių metų rugsėjo 1 d. Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruota 3429 bedarbiai. Praėjusiais metais tuo pačiu metu bedarbių skaičius buvo mažesnis. Šiais metais yra 239 arba 7,5 proc. daugiau bedarbių nei 2017 m. Bedarbių dalis visų darbingo amžiaus gyventojų tarpe sudarė 5,5 proc. Per metus registruotas nedarbas Šiaulių mieste padidėjo 0,4 proc. punkto.

Šiauliuose nuo 2018 m. sausio–vasario įdarbinti 3878 šiauliečiai. Iš jų 3339 buvo įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis, o 539 asmenys – pagal terminuotas darbo sutartis.

Anot Šiaulių teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento direktorės J. Mikšionytės, vidutiniškai darbo ieškantys asmenys įsidarbina per du su puse mėnesio.

Greičiausiai darbą susiranda tokių profesijų atstovai: baldų pramonės darbininkai, staliai, dailidės, padavėjai, metalinių konstrukcijų montuotojai, plataus profilio staklininkai, pastatų apšiltintojai, kelio darbininkai, sunkiasvorio sunkvežimio vairuotojai, pastatų dažytojai, kepėjai, šaltkalviai.

Šiaulių apskrityje didžiausios įsidarbinimo galimybės yra šioms profesijoms: pardavimo vadybininkams, lopšelio-darželio auklėtojams, buhalteriams, psichologams, logistikos specialistams, statybos inžinieriams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, informacinių technologijų sistemų administratoriams, geodezininkams, elektros sistemų elektrotechnikams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, plataus profilio statybininkams, pardavėjams, izoliuotojams, virėjams, traktorininkams, suvirintojams, kelininkams, automobilių šaltkalviams.

Šiauliuose atsiranda žmonių, kurie nusprendžia ne ieškoti naujo darbo ar darbdavio, o pradeda kurti savo verslą. Pavyzdžiui, per aštuonis šių metų mėnesius savo verslą Šiaulių mieste pradėjo apie 300 darbo ieškančių asmenų. Dar 3400 asmenų vykdė veiklą pagal verslo liudijimą (iki 6 mėnesių), iš jų – 361 jaunimas iki 29 m. ir 1399 – vyresni nei 50 metų.

„Darbdavys vertina ne diplomą, o patirtį“
Naujo darbo paieškose sunkumų iškyla jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šių metų rugsėjo 1 d. registruoti bedarbiai iki 29 m. amžiaus Šiaulių mieste sudarė 17,7 proc., tuo tarpu vyresni nei 50 m. amžiaus – 42,1 proc.

Anot Šiaulių teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento direktorės J. Mikšionytės, didelė dalis vyresnio amžiaus bedarbių turi nepaklausias profesijas, jiems sunku išlikti darbo rinkoje, todėl dažniau renkasi nekvalifikuotą darbą arba veiklą pagal verslo liudiją. Jaunimas Šiauliuose vidutiniškai darbą susiranda per 2 mėnesius, vyresni bedarbiai – per 3 mėnesius. Nuo metų pradžios įsidarbino 945 jaunuoliai iki 29 m. ir 1062 – vyresni nei 50 m. darbo ieškantys asmenys.

Darbdaviai jauniems darbuotojams kelia didelius reikalavimus. Pavyzdžiui, yra reikalaujama, kad būtų įgyta patirtis ne mažesnė kaip 3 m., turėti ne tik automobilio vairavimo teises, bet ir nuosavą automobilį. O pasiūlytas mažas darbo užmokestis sukelia ne tik pasipiktinimą, bet ir pastebimas jauno žmogaus išnaudojimas. Ne vienas jaunuolis tikisi, kad pabaigęs mokslus jis darbą gali susirasti greitai. Tačiau tikrovė būna kitokia. Darbo paieškos istorijomis pasidalijo ir neseniai įsidarbinę šiauliečiai.

„Jauni žmonės dažnai nusivilia Lietuva ir emigruoja todėl, kad pervertina savo galimybes. Vos baigę mokslus įsivaizduoja, kad visi jų laukia išskėstomis rankomis ir ketina mokėti didelius atlyginimus. Pripažinsiu, kad ir aš po studijų situaciją įsivaizdavau kitokią, tačiau labai greitai teko nusileisti ant žemės ir suprasti, kad norint rasti svajonių darbą, reikia to siekti palaipsniui, o svarbiausias dalykas, kurį vertina darbdavys – ne diplomas, o patirtis“, – teigė Agnė.

Jauni žmonės, žinodami darbo rinkos situaciją, iš karto pradeda ieškoti darbo, dar nebaigę studijų. Vieniems pasiseka, nes būna atsilaisvinusi darbo vieta, o kitiems tenka toliau dairytis darbo paieškos internetiniuose portaluose.

„Darbo pradėjau ieškoti dar nebaigusi studijų, nes buvau nusprendusi grįžti į Šiaulius. Sausio mėnesį savo CV siunčiau į gydymo įstaigas. Kovą nuvykau į polikliniką, pašnekėjusi dėl darbo ir ten prižadėjo manęs laukti, kol aš baigsiu studijas. Birželį, prieš baigdama studijas pranešiau, kada gausiu diplomą ir licenciją. Poliklinika patvirtino, kad manęs laukia, ir liepą mane įdarbino“, – pasakojo Simona.