Šiauliuose lankėsi vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, rašytojas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis. Šis žmogus parašė ne vieną dešimtį knygų, tarp jų – istorinę literatūrinę „Baltijos trilogiją“: „Karalių miestas be karalių“ (I. Simonaitytės premija), „Ryga – niekieno civilizacija“ (Baltijos Asamblėjos premija), „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“. Šiauliuose jis pristatė naujausią savo knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“. Tai  knyga, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Knygą sudarančios esė sukurtos išgyvenant dabartinio Lietuvos valstybingumo pakilimą ir nuosmukį.

A. Juozaičio pagrindinis paskaitos uždavinys buvo toks, kad susirinkusieji bent prisimintų jo vardą ir pavardę, nes, anot jo, bent jau trečdalis žmonių jo nepažįsta. Vyresnioji karta atsimena, tačiau jaunesnioji net nežinojo, kad A. Juozaitis buvo ir daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas.

„Dabar tautiškumas tampa problema“
Rašytojas naująją knygą rašė 17 m., tačiau nerašė jos nuolat. Šioje knygoje  sudėti straipsniai, kuriuos vienija viena tema – tuštėjimas.

„Mums visiems reikia gerai suprasti, kad nereikia išvažiuoti iš Lietuvos. Pats buvau dingęs iš akiračio, tačiau supratau, kad nebus kam skaityti mano šių knygų, kurias parašiau. Šiais laikais būti tautiškai nusiteikusiu žmogumi yra problema. Tarsi apsunkini savo gyvenimą. Šiandieninė visuomenė juk yra vartotojų visuomenė. O kas yra kūrėjai? Tai – „Google“, „Apple“, socialinio tinklo „Facebook“ genijus. Dabar technologijos žiaurios, nes jos paveikia mus. Pavyzdžiui, be telefono dabar daugelis negali apsieiti. Vaiką atitraukti nuo knygos – lengva, bet nuo kompiuterio – ne. Srautas, kuris mus užgriuvęs, jau pavojingas. Visus apsunkina ir rašymas lietuviškais rašmenimis. Tokiu būdu  tautiškumas tampa problema. Anksčiau visi sakydavome, jog laisva Lietuva bus anūkams, vaikams. O dabar kam? Pabėgėliams? Juos Antanas Smetona vadindavo atbėgėliais. Šiuo metu gyvenimas primityvėja. Pabėgėlių srautas yra traktuojamas kaip primityvėjimo banga. Dabar iš Lietuvos išvykę apie 1 mln. gyventojų, o 2 mln. 800 tūkst. žmonių yra likę. Komunizmo laikais Latviją, kuri turėdavo 2 mln. 200 tūkst. žmonių, vadindavome maža valstybe. Yra minčių, jog galėtų būti dar vienas sąjūdis, taip sugrąžintume iš pasaulio savo tėvynainius. Gerai, kad ne vienas šimtas ar tūkstantis jau yra grįžę“, – apie emigracijos problemą kalbėjo A. Juozaitis.

„Jei neužsiimsite politika, politika užsiims jumis“
Knygai „Tėvynės tuštėjimo metas“ autorius norėtų parinkti diagnozės apibūdinimą, bet, anot jo, yra ir liūdnos perspektyvos.

„Diagnozė reikalauja gydymo, bet ar mes esame pasirengę gydytis. Buvo filmas „Sodybų tuštėjimo metas. Vaidino tokie aktoriai kaip Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis, Vaiva Mainelytė.Jie suvaidino tikrą tautos tragediją“, – pasakojo A. Juozaitis.

Pranešėjas susirinkusiai publikai pristatė dvi sąvokas – „katastrofa“ ir „populizmas“. Anot jo, katastrofa yra sulyginama su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais.

„Tai buvo Europos savižudybių bandymai. 50 mln. žmonių žūsta Antrajame pasauliniame kare, o Pirmajame pasauliniame kare – iki 30 mln. Tikroji savižudybė ateina dar tada, kai moralinis nuosmukis yra baisus. Kartais moralinis nuosmukis ateina su džiaugsmu, su koncertais, kai prasideda orgijos. Mano vienas mylimas filosofas yra pasakęs, kad filosofija yra duota tam, jog protas atrastų savo ribas. Dabar vyksta susinaikinimo planas“, – pasakojo A. Juozaitis.

Kita sąvoka – populizmas – suvokiama kaip tauta, liaudis. Atsiranda partijos, įvairūs populistiniai judėjimai. Politika – masinis reiškinys. Viskas, kas įgauna masinį judėjimą ar reiškinį, yra politika.

„Politiką turime mokėti taip valdyti, kad ji iš rankų neišeitų. Negalima duoti valdžios tam, kuris tau atrodo gražus, ar kuris gražiai pašnekėjo. Ar tokie turi galios savo idėjas įgyvendinti? Jei jūs neužsiimsite politika, politika užsiims jumis. Jei neišskirsite, kas yra ko vertas, patikėsite gražiais pažadais, taip ir kursis visa valdžia. Geriausias populizmo pavyzdys yra Arūno Valinsko atėjimas į valdžią. Jis vadovavosi 10 Dievo įsakymais. Dėl to tauta ir pasidavė jam. Didesnio stebuklo Lietuvoje nemačiau. O pats blogiausias brutalios politikos pavyzdys yra tas, jog Vytautas Šustauskas buvo išrinktas Kauno meru“, – pasakojo A. Juozaitis.
 
Vytis ir Rūpintojėlis – simboliai laikantys Lietuvą
A. Juozaitis teigė, jog Lietuva turi kelis stulpus, ant kurių mes stovime. Anot jo, kiekviena tauta turi savo simbolius.

„Vienas simbolis – Vytis, kuris yra istorinės garbės, o kitas – Rūpintojėlis. Tai du simboliai, kurie laiko Lietuvą. Kodėl, pavyzdžiui, Vilniuje yra Simono Daukanto aikštė? Kodėl ne Vinco Kudirkos ar Jono Basanavičiaus? Taip yra todėl, kad S. Daukantas buvo pirmasis, kuris lietuviškai parašė Lietuvos istoriją. Ypač svarbu – gimtoji kalba. Jei nekalbame savo kalba, prarandame ryšį ne tik su ja, bet ir su valstybe. Mano knygoje nagrinėjamos temos ne tik apie Vytį, Rūpintojėlį, bet ir apie knygnešystę. Knygnešiai šią tėvynę išgelbėjo vien dėl to, nes nešė knygas. Per 40 m. buvo ištremta apie 2 tūkst. knygnešių. Knygnešystė yra antrasis lietuvių veiklos būdas. Pavyzdžiui, Motiejus Valančius buvo genijus. Jis ne tik blaivybės sąjūdį surengė, bet ir ragindavo kitus negerti. Jis ir pradžiamokslius vaikams rašė. Visą knygnešių sąjūdį ir pradėjo M. Valančius“, – pasakojo A. Juozaitis.