4358 dviračiu numintų kilometrų, 19 parų varginančio važiavimo per karščius, šalčius, liūtis, įkalnes, žvyrą, asfaltą, 11 kirstų šalių, kuriose ne visada sutinkama išskėstomis rankomis, o saugus važiavimas tampa rizikingas net gyvybei. Visa tai šiaulietis dviratininkas Imantas Greitmanas darė dėl vienintelio tikslo – noro garsinti Lietuvą ir iškelti Lietuvos trispalvę šiauriausiame Norvegijos taške – Nordkapo kyšulyje.
Susidomėjo pritrūkęs veiklos
Su Imantu susitikome praėjus vos kelioms dienoms po dviratininką išgarsinusių lenktynių „NorthCape4000“. Į susitikimo vietą jis atriedėjo ne dviračiu, o automobiliu. Sako, kad nors jau ima po truputį atsigauti, tačiau dar nesijaučia pasiruošęs spausti dviračio pedalų. Pastarąsias 3 savaites jis beveik nevaikščiojo, todėl kojos jau buvo primiršusios savo pagrindinę funkciją.
„Tik šiandien galėjau be skausmų nulipti iš ketvirtojo aukšto, o vakar ryžausi poros kilometrų žygiui mieste“, – atvirauja dviratininkas.
Vis dėlto be dviračio I. Greitmanas ilgai gyventi neketina – savaitgalį važiuos prie jūros, kur planuoja pramiklinti kojas „lengvais“ 50 km.
Šiaulietis dviratininkas savęs nevadina profesionaliu sportininku – sako, kad tiesiog „myli“ dviratį. Dar kelionės prisiminimais gyvas dviračių fanatikas teigia, kad dviračių sportu domėjosi nuo pat vaikystės, tačiau rimčiau tuo susidomėjo tik visai neseniai. Pradėjęs dirbti sėdimą darbą vyras sako pajutęs, kad gyvenime trūksta fizinio aktyvumo ir tada „griebėsi“ dviračio.
„Pradžioje numindavau 10-20 km po truputį didindamas distancijas. Tada ėmiau suprasti jo teikiamą naudą ir laimės jausmą, kuris apima važiuojant dviračiu“, – sako I. Greitmanas.
Naujai atrastas pomėgis vyrą paskatino dalyvauti dviračių varžybose, tiesa, pradžioje jos būdavo gana trumpos – po 30-50 km. To laikui bėgant dviratininkui darėsi per maža, todėl galvoje ėmė kirbėti mintys apie didesnius, ištvermės reikalaujančius atstumus: keliones dviračiu aplink Lietuvą ar Baltijos šalis.
Užsiregistravo niekam nesakęs
Atsitiktinumas – kad naršant internete vieną kartą I. Greitmanui už akių užkliuvo antrus metus organizuojamas „NorthCape“ projektas, kuris sužadino norą išbandyti save šioje dviračių lenktynių trasoje.
„Jos man pasirodė vertos dėmesio: važiuoji iš karščio į šaltį, lengvomis ir sudėtingomis važiavimo sąlygomis per vėją, lietų, šaltį. Šis varžybų sudėtingumas sužadino norą jose dalyvauti. Prie viso to prisidėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – tai motyvavo užpildyti dalyvio anketą ir užsiregistruoti“, – teigia I. Greitmanas ir priduria, kad iki šių lenktynių nedarė nieko panašaus: niekada nebandė plento dviračio, niekada nevažiavo tokių didelių atstumų. Dėl šios priežasties užsiregistravo paslapčiomis, niekam apie tai garsiai neskelbdamas.
„Kai visiems pasakydavau, kad užsiregistravau į dviračių lenktynes ir ketinu leistis į 4000 km trasą, visi tik gūžčiodavo pečiais ir su nuostaba veide klausdavo: „Tai kaip čia tu taip sumąstei?“
Labiausiai dėl to išgyveno, žinoma, tėvai, tačiau dabar labai džiaugiasi ir didžiuojasi“, – linksmai pasakoja vaikinas.
I. Greitmanas sako, kad nepaisant pirmųjų nustebusių reakcijų, vėliau jo aplinkos žmonės vaikiną labai palaikė tiek ruošiantis dviračių lenktynėms, tiek jų metu, tiek pasibaigus varžyboms.
Dviratininkas teigia, kad ėmus rimtai ir intensyviai ruoštis varžyboms, į priekį jį labiausiai vedė mintys apie Lietuvą.
„Kai žinojau, kad savo žygiu garsinsiu Lietuvos vardą, o ant mano aprangos puikuosis Lietuvos Vytis, tai buvo didžiausia paskata atkakliai siekti savo tikslo. Jaučiau atsakomybę, nes buvau vienintelis, atstovaujantis savo šaliai. Pradžioje buvo baisu, bet vėliau save perlipau. Reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos, nes tik tada atsiveria nauji horizontai“, – sako I. Greitmanas.
Dar sausio mėnesį užsiregistravęs į nutrūktgalviškas lenktynes „NorthCape4000“ , ruošdamasis I. Greitmanas kardinaliai pakeitė savo įprastą gyvenimo režimą: pakeitė mitybą, mąstymą, ėmė dar daugiau ir intensyviau treniruotis. Be jokių specialistų pagalbos varžyboms ėmęs ruoštis I. Greitmanas sako, kad dėl pakitusio gyvenimo ritmo neteko ir nemažai svorio – mintys nuolatos sukosi apie artėjančias varžybas.
Kiekvienoje šalyje vis nauji iššūkiai
Italijoje pradėjęs beveik 3 savaites trukusią kelionę dviračiu, I. Greitmanas teigia, kad labiausiai varginantis dalykas kelionės metu buvo su kiekviena šalimi kintantis oras. Iš pat pradžių vargino alinantis karštis pietuose, kuriuose termometro stulpeliai kasdien šoktelėdavo iki 32-33 laipsnių. Priartėjus prie Lietuvos jau darėsi kiek vėsiau, todėl oras leido atsigaivinti. Kylant į šiaurę šiluma žymiai krito, o vietomis tebuvo 3 laipsniai šilumos. Šios orų permainos neabejotinai atsiliepė vaikino sveikatai – kelionės metu kamavo gerklės skausmai, pakilusi temperatūra.
Be orų permainų, I. Greitmanas mini ir kitus šalyse laukdavusius sunkumus.
„Sunkiausia buvo Suomijoje, nes ji ilga, retai apgyvendinta ir tankiai medžiais apsodinta šalis. Suomijoje beveik visą laiką važiavau miškais, todėl visą laiką buvau apsuptas medžių – žmonių aplink tiesiog nėra. Tas pats monotoniškas, nekintantis vaizdas labai slėgė, todėl buvo labai sunku psichologiškai – atrodo, kad mini jau visą amžinybę. Be to, Suomijoje gana dažni lietūs, vėjai, šaltis, kas dar labiau sunkino situaciją“, – įspūdžiais dalijasi šiaulietis dviratininkas.
I. Greitmanas sako, kad sudėtingos važiavimo sąlygos jo laukė ir Lenkijoje. Dviratininkas mini, kad per 1,5-2 val. tarpą vos nepartrenktas buvo 3 kartus. Anot jo, vairuotojai Lenkijoje visiškai nepaiso dviratininkų, viršija greitį ir yra agresyvūs, todėl pats laukė momento, kada greičiau kirs Lenkijos sieną.
Visgi I. Greitmanas sako, kad tai – tik mažos dalelės bendrame fone, kurios netemdo fakto, kad kelionė dviračiu buvo įveikta be didelių nesklandumų. Jis šiose varžybose įžvelgia kur kas daugiau pozityvo, nei negatyvo. Ypač varžybų „NorthCape“ metu jį džiugino važiavimas pro Lietuvą, nes buvo pasitiktas daugybės jį palaikančių žmonių.
„Važiuodamas pro Lietuvą iš geros valios žmonių gavau vandens, energinio gėrimo. Be to, sulaukiau motociklininkų palydos. Po finišo su kitais dalyviais kalbėjau, kad Lietuvoje jie taip pat buvo maloniai sutikti – lietuviai juos pavaišino ledais, kitomis lauktuvėmis. Kitose šalyse tokio didelio palaikymo nesulaukėme“, – teigia I. Greitmanas.
Dar kelionės pradžioje nusibrėžęs sau tikslą, kad kasdien įveiks po 200 km ir trasą įveiks per 3 savaites, I. Greitmanas pakoregavo savo paties planus, nes kai kuriomis dienomis, pagautas azarto be didelio vargo numindavo ir po 300 km. Jis sako, kad kuo toliau mynė, tuo daugiau jėgų radosi.
„Važiuodamas paskutinę dieną klausiausi muzikos ir mėgavausi kiekviena akimirka, nes užplūdo neapsakomi jausmai. Ypač laimingas buvau stovėdamas pasaulio krašte ir galėdamas iškelti Lietuvos vėliavą“, – sako vyras.
Ateitis kol kas miglota
Anot I. Greitmano, pirmosios tiek pastangų ir valios kainavusios lenktynės jo neapvylė. Nors varžybose dalyvavo nesiekdamas rezultato, tačiau ir juo yra patenkintas – iš 125 dalyvių jis buvo per vidurį. Tiesa, dėl techninių nesklandumų, traumų ar kitų sveikatos problemų kiti dalyviai iškrito iš varžybų, o finišavo liniją pasiekė tik apie 80 dalyvių. Tai rodo, kad varžybos buvo pakankamai sudėtingos ir įveikiamos tikrai ne kiekvienam. Dėl to I. Greitmanas juokaudamas šias lenktynes vadina dviračių ligonių suvažiavimu.
Po varžybų I. Greitmanas stengiasi kuo greičiau reabilituotis – vaikšto į masažus, pirtis.
Prieš „NorthCape4000“ pardavimų vadybininku dirbęs, tačiau dėl pasiruošimo lenktynėms darbą metęs vyras sako, kad nežino, ką veiks toliau. Dviračių sportą pamilęs dviratininkas abejoja, ar dalyvautų ir kitais metais vykstančiose „NorthCape4000“ lenktynėse. Naujų patirčių trokštantis I. Greitmanas teigia, kad dabar jis norėtų dalyvauti kito tipo varžybose, galbūt jau bandytų važiuoti ne dėl tikslo, bet dėl rezultato.
„Jaučiau atsakomybę, nes buvau vienintelis, atstovaujantis savo šaliai. Pradžioje buvo baisu, bet vėliau save perlipau. Reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos, nes tik tada atsiveria nauji horizontai“, – sako I. Greitmanas.
Imanto GREITMANO archyvo nuotr.
Šiaulietis dviratininkas lenktynių „NorthCape4000“ metu.
Imanto GREITMANO archyvo nuotr.
