Ant Šiauliuose esančio Salduvės piliakalnio vakar iškilo naujas meno kūrinys – Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Deguonis“. Kaip sako pats skulptorius, tai duoklė Šiaulių miestui. Tai atsigręžimas į mūsų krašto tapatybę, išreiškimas to, kas jam svarbu, būdinga.

Pabandė atskleisti Šiaulių tapatybę
„Seniai galvojau, kad miestas per mažai dėmesio skiria savo tapatybei, nes labai svarbu turėti tam tikrą miesto specifiką, veiklą, ženklus, žyminčius istoriją, žmones. Vakar bedirbant virš mūsų praskrido naikintuvai, o tai vienas iš ženklų, kad esame ne šiaip sau miestas. Tų ženklų yra ir daugiau, pavyzdžiui, tai oro uostas, NATO bazė ar kokia kavinė. Tiesiog miestas nepasiima to, kas mėtosi ant žemės“, – „Šiaulių naujienoms“ skulptūros idėją atskleidė G. Lukošaitis.

Skulptoriui sunku paaiškinti, kodėl taip vyksta, bet jo nuomone, gerai bent jau tai, kad menininkai gali dalyvauti pleneruose. Štai šiuo metu vykstantis skulptūros pleneras „Ne/atrasti Šiauliai“ neįpareigoja miesto meninių akcentų kūrimui skirti daug lėšų, bet iš to galima tikėtis kažkokį gerą rezultatą gauti.

Kita vertus, jeigu neturi naujų minčių – dalyvavimas plenere yra ne pati geriausia idėja. Pašnekovas atviravo, kad ir pats galvojo atsisakyti dalyvauti, nes iš pradžių nelabai žinojo, ką savo darbu norėtų pasakyti.

„Pradžioje galvojau tik šalmą padaryti, paskui pažiūrėjau, kad vienas rusas kažką panašaus yra padaręs, nenorėjau kartotis. Iš tiesų man sunkiai sekėsi kažką sugalvoti, ir kol galutinė idėja susiformavo, praėjo nemažai laiko“, – kalbėjo G. Lukošaitis.

„Deguonis“ turi plačią simbolinę reikšmę
Galiausiai menininkas suvokė, kad Leonardo da Vinci vaizduojamas nuogas žmogus, antikos karys su šalmu – su lakūno šalmu – bus tai, ko reikia. Nuogo piloto skulptūra puikiai susirišo su skrydžio motyvu. Dėl to ji nudažyta mėlynai ir dangaus fone gražiai atrodo.

Kadangi skulptūrą autorius gamino iš minkštos medžiagos, ją padarė per pusantro mėnesio ir davė pavadinimą „Deguonis“. Anot šiauliečio, toks pavadinimas turi plačią simbolinę prasmę, juk deguonis yra nematomas ir pats svarbiausias elementas.

Dabar skulptūra stovi ant Salduvės piliakalnio. Tiesa, vieta pasirinkta neatsitiktinai, ji – ypatinga, turinti savo istoriją. Dar maždaug prieš 40 metų čia buvo pastatytas didžiausias Lietuvoje monumentas – trys dešimties metrų aukščio kariai, tarpusavyje susirėmę nugaromis. Monumentas buvo nukopijuotas nuo Saulės mūšį įprasminančio medinio paminklo, kurio idėjos autorius buvo G. Lukošaičio tėvas – skulptorius Vitalijus Lukošaitis. Tačiau dabar apie šiuos karius liko tik prisiminimas – tik pamatai. Trijų metrų aukščio geležinis karys, galvą pridengęs lakūno šalmu, tą vietą turėtų pagyvinti.

Svarbu paminėti, kad minėtoje vietoje šis objektas stovės tik tol, kol bus griaunami pamatai. Dėl to G. Lukošaitis nė kiek neišgyvena: „Keturi skulptoriai per penkerius metus gali užstatyti visas miesto erdves, užbetonuoti bronzomis, bet nuo to blogiau tik žmonėms. Dabar skulptūra pabus porą metų ir miestas dėl to visai nenukentės, juk nieko čia neinvestavo, tik kapeikas, o tai lyginant su miesto biudžetu čia yra nulis. Be to, gauti nuolat kintantį procesą, manau, yra gerai.“

Šiauliams skulptūrų iš bronzos ir aukso nereikia
Skulptorius sakė dėl skulptūros neigiamų atsiliepimų iš šiauliečių kol kas negavęs: „Normalios tos reakcijos, nieko čia nenustebinsi. Žmonės daug kur važiavę, daug ko matę, nustebinti nėra jokio tikslo, tai tiesiog pažaidimas.“

Anot jo, svarbiausia ne bandyti šokiruoti eilinį pilietį, bet stengtis, kad mieste esantys meniniai akcentai susijungtų į bendresnį lygį: „Jau užtenka tų balvonėlių, prastos liaudmeistrystės. Pristato čia parke tokių katastrofų: vienas du kažką supjausto, paskui pristato tokių skulptūrų ir taip apteršia aplinką, kad net nesinori ten eiti. Aš, pavyzdžiui, nenoriu ten eiti.“

Skulptorius džiaugiasi, kad bent jau dabar per Šiauliuose vykstantį plenerą menininkai stengiasi ir įdomius meninius akcentus kuria. Jam ypač patinka kolegos Donato Jankausko darbas, kuris... plūduriuos Talkšos ežere. Pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“ kuriama, bet vadinsis „Nerimu“. Tai bus iš vandens išnirusi uola, primenanti gorilos galvos formą, o iš „gorilos“ šnervių sklis šviesa. „Tai iš tiesų įspūdingas kolegos kūrinys“, – kolegą gyrė G. Lukošaitis.

Sugrįžus prie plenero temos, skulptorius užsiminė, kad „Deguonis“ jokios materialinės vertės neturi, nes yra pagamintas iš pigios medžiagos kaip plastmasė. Jeigu skulptūra būtų nulieta iš aukso ar bronzos – turėtų didesnę materialinę vertę. Bet jis sakė nesigailintis, kad skulptūra pagaminta ne iš tokių brangių medžiagų. Menininko nuomone, niekas nebelaukia granitinių, bronzinių skulptūrų. Štai Kaune oficialiai atidengta „Laisvės kario“ – Vyčio skulptūra jau yra išpildyta svajonė.

„Ten nulipdyta viskas – ko reikia ir ko nereikia. Man, kaip skulptoriui, tai nėra joks meno kūrinys. Ten tokia sovietinė drakalionė ir, manau, žmonėms to bus sočiai“, – sakė pašnekovas.

Jo manymu, Šiauliams nereikėtų eiti Kauno pavyzdžiu, nebent tik jeigu kas nors nuspręstų ne darbinį arklį, bet gražų arkliuką padaryti.

Konkursuose dalyvauti neplanuoja
Skulptorius kažko panašaus Šiauliuose tikrai neplanuoja daryti. Savo kurtais meniniais akcentais neplanuoja ir atsinaujinančių miesto centro erdvių puošti.

„Naujos erdvės manęs negundo. Iš karto pasakiau, kad jokiam konkurse nedalyvausiu. Žinau, Savivaldybė tam 200 tūkst. eurų skiria, bet manęs nedomina. Linkiu, kad ten atsirastų ne koks nors prastas, visus galintis papiktinti daiktas, bet kažkoks padorus“, –  kalbėjo G. Lukošaitis.

Jis sakė ir visus savo kolegas raginantis, kad Šiauliams kažką gražaus sukurtų, bet bėda ta, jog paprastai geriausi menininkai tokiuose konkursuose nedalyvauja.

„Norėčiau, kad šį kartą būtų tikras konkursas. Kviečiu kuo daugiau žmonių jame dalyvauti, kad atsirastų kokia nors kokybė. Neslėpsiu, siūlomi pinigai yra geri. Už tokią sumą galima skulptūrą pastatyti ir vėliau į Turkiją atostogų išvažiuoti. Tikiuosi, už tuos pinigus bent jau bus normali skulptūra padaryta, bent to linkiu miestui“, – vylėsi skulptorius.

Paklaustas, ką mano apie dabar mieste pastatytas skulptūras, atsakė, kad Šiauliuose iš viso nėra jokių skulptūrų. Iš dalies visai gerai, kad mieste jų daug nepristatyta. Kita vertus, pietiniame rajone būtų galima kokį įdomų meninį akcentą pastatyti – net ant namų stogų.

Pats skulptorius galvoja regbininkams paminklą padaryti: „Kaip žinia, regbininkai atsigauna, tai gal vėl tokios propagandos imsiuosi ir paminklas stovės prie stadiono. Tegul žmonės turės, kur nusifotografuoti.“

Jis pripažįsta, kad skulptorių amatas pamažu nyksta, bet visiškai dar neišnyko. Vis dar yra kuriančių žmonių ir mūsų miestą bus kam ateityje dar papuošti.

Artūro STAPONKAUS nuotr.