Neseniai mūsų dienraščio (rugpjūčio 8 d.) straipsnyje „Kodėl trikdoma mirusiųjų ramybė žydų kapinėse?“ buvo rašyta apie nusikalstamus kasinėjimus Šiaulių žydų kapinių teritorijoje. Tyrimas tebevyksta, bendruomenė laukia, kada galės tinkamai perlaidoti išniekintus palaikus. Šiaulių miesto savivaldybė šiek tiek pavėluotai susizgribo, kad jautriose paveldo vietose renovacijos projektus būtina derinti su žydų bendruomene, todėl pakvietė jos atstovus aptarti susidariusios situacijos. Apie susitikimo rezultatus „Šiaulių naujienoms“ papasakojo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis.

„Godos“ pastato renovacija prasideda
„Gerai, kad bandoma kalbėtis, tik gaila, kad to nepadaryta anksčiau – ruošiant projektą. Neįtikėtina, kad Savivaldybės įmonė atliktų vandentiekio rekonstrukcijos darbus, nesuderinusi projektų su reikalingomis institucijomis, – sakė S. Kerbelis. – Bet dėl šito įvykio vyksta tyrimas, kaltininkai bus nustatyti, rabinai pasirūpins palaikų palaidojimu. Dabartinio pokalbio pagrindinė tema – Šiaulių miesto savivaldybės globos namų padalinio „Goda“ pastato renovacijos projektas. Darbai jau prasideda ir mes baiminamės, kad nepagarbus elgesys su palaikais gali pasikartoti.“

Pasak bendruomenės vadovo, prieš metus buvo kalbėta apie pastato renovaciją, pavyko Savivaldybę įtikinti, kad priestato statybos atsisakytų.

Apie žemės kasimo darbus tada užsiminta nebuvo. Dabar paaiškėjo, kad projekte numatoma apšiltinant pastatą iškasti gilyn 2 metrus. Išklausius prieštaravimus, pažadėta, kad bus kasama apie 30 cm. S. Kerbelis nesiima spręsti, ar tai nepakenks apšiltinimo kokybei, gal yra kokios nors patikimos technologijos. Be to, Savivaldybė žadanti atlikti tyrimus, ar pastato vietoje iš tikrųjų nėra palaidojimų.

Reikalingi tyrimai
Susitikime dalyvavęs JAV litvakas Philip Shapiro, kuris į Šiaulius atvyko padėti nustatyti Holokausto aukų Gubernijos miškuose palaidojimo ribų, papasakojo apie inovatyvias priemones, kurios padeda patikimai tai atlikti. Lietuvoje tokių radarų jau yra. Nereikia jokių kasinėjimų, o ir  rabinas su virgule rankose – praeitis. Tyrimai svarbūs, nes nesiliauja ginčai dėl kapinių teritorijos ir palaidojimo vietų ribų, nors yra išlikusi aeronuotrauka, kuri įrodo, kad pastatas tikrai yra kapinių teritorijoje.

Be to, nors teigiama, kad pastato vietoje buvę tik kapinių vartai ir kiti ritualiniai pastatai, S. Kerbelis nėra tikras, ar toje vietoje nebuvo laidojama Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Jis neseniai gavo prisiminimų idiš kalba įrašą, kuriame pasakojama, jog prieš geto įkūrimą pirmosios Holokausto aukos buvo palaidotos kapinių teritorijoje. Mirusieji gete taip pat palaidoti kapinėse. Palaidojimo vietos nenustatytos, o kituose miestuose jas žymi bent simbolinis paminklas.

Sovietmečio palikimas brangesnis?
S. Kerbelį šokiravo Savivaldybės atstovų bandymas apeliuoti į sąžinę, esą dėl žydų bendruomenės pretenzijų nerenovuotame pastate šals žmonės su negalia. Jo teigimu, globos įstaigos veikla negąsdina, bet gąsdina techniniai projektai, kuriuose neatsižvelgiama į istorinės paveldo teritorijos ypatumus. Ar buvo mąstoma apie žmoniškumą kapinėse įkurdinant globos namus? Mėgstama šnekėti, kokie blogi buvo sovietiniai laikai, o pastatas, kuris anuomet patupdytas netinkamoje vietoje, dabartinei valdžiai toks brangus, jog renovuojamas už didelius europinius pinigus.

Susitarta, kad savivaldybė surašys techninę projekto dalį, kas „Godos“ teritorijoje konkrečiai bus daroma, žydų bendruomenė pridės savo argumentus ir perduos Europos rabinų konferencijai, kad gautų išaiškinimą, ką kiek ir kaip šiomis sąlygomis galima kasinėti.

Akmenys sugrįš
Kitas susitikime svarstytas klausimas – dėl paminklinių akmenų, kuriais „išpuoštos“ kai kurios miesto vietos. Žydų bendruomenės vadovas pasidžiaugė miestiečių jautrumu, nes jų iniciatyva Savivaldybė raginama išardyti Aušros tako laiptus, kitas sieneles, tvoreles, pagamintas iš hebrajiškų antkapinių paminklų: „Žmonės nebenori mindyti mirusiųjų atminimo.“

Nutarta suburti darbo grupę, kurią sudarys Savivaldybės, žydų bendruomenės, žydų kultūros paveldo žinovų atstovai. Galbūt iš surinktų išlikusių akmenų kapinėse bus pastatytas paminklas.

Gyvųjų atsakomybė
S. Kerbelis persakė susitikime dalyvavusio Šiaulių apskrities žydų bendruomenės rabino Kalev Krelin mintį, kad gyvieji gali save apginti, o mirusieji tyli. Todėl kalbėti privalo jie, gyvieji.

S. Kerbelio nuomone, Šiaulių pavyzdys gal pažadins ir kitų vietovių žmones, nes daug tokių miestelių ir kaimų, kur gyvųjų žydų nelikę, o kapinės sunaikintos.

„Pagal žydų tikėjimą buvusių kapinių nebūna, – apibendrino bendruomenės vadovas.– Koks bebūtų Europos rabinų sprendimas, Šiaulių žydų bendruomenė įsitikinusi, kad kapinėse nedera kasimo darbus vykdyti. Antra vertus, džiaugsmo nekelia visuomenėje populiarėjantys dvigubi standartai. Labai madinga demonstruoti domėjimąsi žydų kultūros paveldu, didžiuotis, kiek iškilių asmenybių gimė ir užaugo Lietuvoje, restauruoti sinagogas. Tik retas visuomenės veikėjas, iškilmingai papozavęs fotografams prie švytinčios sinagogos, prisimena tyliai uždegti žvakelę Holokausto aukoms ar išardytų žydų kapinių vietoje.“

S. Kerbelis: ,,Mirusius turi apginti gyvieji.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.