Iki naujų mokslo metų pradžios beliko kiek daugiau nei savaitė. Vienos šeimos jų laukia ramiai, nes būtinų daiktų įsigijo, vaiko sveikatą patikrino, kai nereikėjo nervintis eilėse. Dabar turi laiko pasišnekučiuoti apie laukiamas veiklas mokykloje, nusiteikti įdomiems įspūdžiams. Deja, dalis suirzę trypčioja už gydytojo kabineto durų, laksto po parduotuves keiksnodami, kad ne viską pagal pavasarį  gautą sąrašą rado arba netenkina kokybė, spalva, kaina.

O vakar teko išgirsti pokalbį, kuris visai nuliūdino. Pamačiusi, kad nesusitars su sūnumi, kuri kuprinė geresnė, moteris mestelėjo:,,Nutilk, gal bent mokykloje tau aplaužys ragus...“ Gal nepagalvojo, kad tokiomis replikomis nuteikia vaiką, jog mokykloje jo laukia nemalonios patirtys. Bet šio straipsnio tikslas ne pamokslauti, o remiantis Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro tyrimų duomenimis aptarti, kokia šiauliečių moksleivių fizinė ir emocinė sveikata.

Sveikų vaikų vis mažiau
Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius kiekvienais metais mažėja, o pasitikrinusių sveikatą mokinių dalis kasmet auga. Tai rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą.

Negalėtume tvirtinti, kad mokinių sveikata žymiai prastėja, nes 2015 metų Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro tyrimų duomenys rodo, kad mažiau vaikų atleidžiama nuo kūno kultūros pamokų, didėja mokinių skaičius pagrindinėje kūno kultūros grupėje bei mažėja mokinių parengiamojoje bei specialiojoje kūno kultūros grupėje. Tačiau visiškai sveikų vaikų skaičius 2015 m. sumažėjo,

Mokiniams daugiausia nustatyta regos, endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos bei širdies-kraujagyslių sutrikimų. Mergaitės dažniau turi regėjimo, endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos ir urogenitalinių sistemų sutrikimų. O berniukams dažniau nustatoma  alerginių susirgimų, skeleto-raumenų sutrikimų,  nervų sistemos bei kvėpavimo sistemos sutrikimų.

Sveiki dantys – kas penktam
Didžiajai daliai mokinių buvo patikrinta dantų ir žandikaulių būklė. Kas penktas 1-4 klasės ir 11-12 klasės bei kas ketvirtas 5-10 klasės mokinys turėjo sveikus dantis.

Kas trečiam mokiniui buvo rastas pieninių dantų kariesas ir beveik kas šeštam buvo plombuoti dantys. Nesveikų nuolatinių dantų daugiausiai turėjo 5-10 klasės mokiniai. Beveik kas ketvirtas mokinys turėjo karieso pažeistus nuolatinius dantis.

Didžioji dalis mokinių neturi sąkandžio problemų. Kas penktam mokiniui buvo nustatyta pavienių dantų patologija, o beveik kas devintam mokiniui buvo nustatyta žandikaulių patologija.

Mokinių pieninių ir nuolatinių dantų ėduonies intensyvumo rodiklis svyravo nuo labai mažo iki mažo.

Specialistai rekomenduoja
Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir programų skyriaus specialistai pateikė rekomendacijas.

Jei paklaustume vaikų ar jų tėvelių, ko taip blaškosi po parduotuves, išgirstume, kad ieško norimos firmos su mėgstamų herojų atvaizdais kuprinės. Tik neretai pamirštama, kad ne spalva, ne paveikslėliai nulemia, kaip jausis pirmokas ar penktokas. Remiantis profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis, mokiniams kasmet nustatoma vis daugiau laikysenos sutrikimų.

Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, jai įtaką dažniausiai daro netinkama aplinka: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka jo amžiui būdingų morfologinių ir fiziologinių ypatumų. Sunkios kuprinės – tai vienas iš rizikos veiksnių jauno žmogaus laikysenos sutrikimams vystytis. Pernelyg sunki ar netinkamai nešiojama kuprinė gali sukelti kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkinti kvėpavimą, skatinti netaisyklingos laikysenos formavimąsi.

Penkerius metus iš eilės Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose Visuomenės sveikatos biuras vykdė kuprinių svėrimo akciją, kurios metu ne tik sveriamos mokinių kuprinės, bet įvertintas ir kuprinės tipas – ar kuprinė su vienu diržu, su dviem diržais ar tik su rankena, jos nešiojimo būdas – ant abiejų pečių, ant vieno peties, rankoje, taip pat ar prie kuprinės yra atšvaitas. Buvo sveriamos 3–4 klasių bei 5–6 klasių mokinių kuprinės. Pasirinkti tokio amžiaus vaikai todėl, kad pradinių klasių mokiniai stengiasi būti stropūs, nieko nepamiršti ir kuprinėje nešiojasi daug nebūtinų daiktų: visos savaitės pamokų vadovėlius, kitas mokymosi priemones, net žaislus, o 5-oje klasėje mokymo disciplinas dėsto keli mokytojai, pamokos vyksta dalykiniuose kabinetuose ir yra didesnė tikimybė, kad jų kuprinės gerokai pasunkėja.

Kuprinių svėrimo akcijos 2016–2017 m. m. metu buvo įvertinti 3 689 mokinių kuprinių svoriai. Iš surinktų duomenų paaiškėjo, kad mokinio kuprinė vidutiniškai svėrė 3 700 g, mažiausias kuprinės svoris siekė 560 g, o sunkiausia – 8 355 g.

Daugiau mokinių pradėjo nešioti kuprines su dviem diržais. Kuprines ant abiejų pečių labiau nešioja 3, 4, 5 klasės mokiniai, ypač mergaitės. Šeštokai berniukai dažniau nešiojo kuprines ant vieno peties. Atšvaitą ant kuprinės turinčių vaikų skaičius, deja, sumažėjo. Stropesni šiuo požiūriu yra trečiokai ir mergaitės.

Vaiko kuprinė neturėtų sverti daugiau kaip 10 proc. jo svorio. Tokias kuprines nešiojo ketvirtokai ir šeštokai berniukai. Mergaitės ir trečiokai bei penktokai turėjo kuprines, kurių svoris siekė nuo 10  iki 15 proc. jų kūno svorio. Net 6,5 proc. mokinių turėjo kuprinę, kurios svoris sudarė daugiau kaip 15 proc. kūno svorio, bet tokių mokinių jau mažiau.

Pradinių klasių mokiniams tuščia kuprinė neturėtų sverti daugiau kaip 700 g, o vyresniesiems  daugiau kaip 1 000 g. Nešiojamos kuprinės apačia neturi būti žemiau moksleivio juosmens.
Optimalus pilnos kuprinės svoris turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. moksleivio kūno svorio.
Diržus visada reikia užsidėti ant abiejų pečių. Diržai turi būti nei per daug suveržti, nei per daug laisvi. Kuprinėje turi būti tik tai dienai reikalingi daiktai. Ant kuprinės būtinai reikia segėti atšvaitą.
Į šias rekomendacija derėtų atsižvelgti tiek perkant vaikui kuprinę, tiek išleidžiant jį į mokyklą.

Moksleivių gyvensenos ypatumai
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos atrankinėje apklausoje 2016 m. balandžio–gegužės mėn. Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų (5, 7, 9 klasių) mokiniams buvo išdalyta tūkstantį anketų.

Ir kas iš jų paaiškėjo?

Visi žinome, kaip svarbu augančiam vaikui fizinis aktyvumas, tačiau tyrimas parodė, kad laisvalaikiu beveik kas antras vaikas 3 ir daugiau valandų pasyviai leido laiką. Savaitgaliais
beveik pusė vaikų žiūrėjo TV ar žaidė asmeniniu kompiuteriu 4 ir daugiau valandų per dieną. Daugiau negu trečdalis mokinių laisvalaikiu sportavo 2–3 kartus per savaitę ir tik kas penktas apklaustasis tai darė kasdien. Daugiau laiko sportui ir mankštai skyrė berniukai septintokai ir devintokai.

Daugiau kaip pusė apklaustųjų kasdien darbo dienomis valgė pusryčius, o savaitgaliais pusryčiavo 83,5 proc. Tai reiškia, kad beveik pusė vaikų išeina į mokyklą alkani, paskui bėga į parduotuvę traškučių, spragėsių ir kitų skanumynų, nes 1–2 pamoką žarna žarną ryja.

Tik trečdalis respondentų bent kartą per dieną valgė daržovių ir vaisių.

Mitybos įpročius formuoja šeima, todėl tikėtina, kad namuose nespėjama laiku atsikelti, papusryčiauti, nepasirūpinama įdomesniais salotų ar vaisių užkandžiais.

Dažniau nei kas trečias respondentas tvirtino rūkęs tabako gaminius bent kartą per savo gyvenimą, dažniau nei kas dešimtas – per paskutinius metus, dažniau nei kas penkioliktas – per paskutinį mėnesį.

Kas antras apklaustasis tvirtino vartojęs kokį nors alkoholinį gėrimą bent kartą per savo gyvenimą, dažniau nei kas ketvirtas – per paskutinius 12 mėn., dažniau nei kas dešimtas – per paskutinį mėnesį. Kas dešimtas apklaustasis tvirtino, kad per paskutinius 12 mėn. buvo išgėręs tiek daug alkoholinių gėrimų, jog pasijuto apsvaigęs. Dažniau svaiginosi vyresnieji mokiniai.

39,9 proc. mokinių mokykloje tyčiojosi iš kitų vaikų. Dažniau iš kitų vaikų tyčiojosi berniukai. Šiaulių mokyklose tyčiojamasi dažniau negu Panevėžio, Vilniaus bei Klaipėdos
miestų mokyklose. 42,5 proc. vaikų teigė, kad patyrė patyčias mokykloje. Dažniau tyčiojamasi iš jaunesnių mokinių.

Beveik kas trečias mokinys per praėjusius 12 mėn. buvo susižeidęs vieną kartą, kas dešimtas – du kartus. Mažiausia sužalojimų patyrė devintokai. Lauke tamsiu paros metu visada nešiojo atšvaitą tik kas penktas mokinys. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų atsakė, kad visada segi saugos diržą važiuodami automobilyje.

Didžioji dalis apklaustųjų savo sveikatą vertino puikiai arba gerai, jautėsi labai laimingi arba pakankamai laimingi. Ypač palankiai save vertina penktokai berniukai.

Kad iš tikrųjų laimės pojūčio neišbarstytų mūsų penktokai ir vyresni vaikai, galime dar daug padaryti. Tad nepamirškime, kad geriausias vaiko mokytojas – pavyzdys.