Rugsėjo pradžioje šiauliečiai triukšmingai švęs savo miesto gimtadienį. Miesto šventės „Šiaulių dienos 782“ metu iškiliausiems šiauliečiams ar kitur gyvenantiems miestui nusipelniusiems žmonėms bus suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. Šiemet gražų Šiaulių miesto garbės piliečių būrį papildys jau keturiasdešimt pirmas taip pagerbtas žmogus.

Rinksime iš keturių kandidatų
Praėjusiais metais Šiaulių miesto garbės piliečio vardas suteiktas šokių mokytojų porai Violetai ir Romualdui Laugaliams.

Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai šiemet pateiktos šios kandidatūros: Rimantas Bagdonas, Lietuvos sportininkas, imtynininkas (pasaulio graikų-romėnų imtynių čempionas), rėmėjas; Ričardas Dailidė, Lietuvos fotomenininkas, estrados dainininkas, žurnalistas, dantų technikas; Stanislovas Grušas, ilgametis Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ generalinis direktorius; Povilas Venckus, vaikų chirurgas, traumatologas-ortopedas.

Iki rugpjūčio 28 d. miestiečiai gali pareikšti savo poziciją apie šių metų kandidatus.

Rimantas Bagdonas
Lietuvos sportininką R. Bagdoną Šiaulių miesto garbės piliečio vardui suteikti pasiūlė LSDP Šiaulių miesto skyrius.

„Tai labai netikėta. Kai pasiūlė, pasakiau, kad iš tiesų nenusipelniau Šiauliams, bet mane patikino, jog yra priešingai“, – pirmąją savo reakciją, išgirdus apie kandidatūrą, atskleidė sportininkas.
Jis atviravo, kad džiaugtųsi tapęs Šiaulių garbės piliečiu, nes jam, kaip ir visiems žmonėms, kiekvienas apdovanojimas yra malonus.

Sportininkas sakė Šiauliuose nepraleidžiantis daug laiko. Jaunystėje beveik keturiolika metų prabuvęs Sibire, grįžęs į Lietuvą neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik mokytis Vilniuje, o dabar dažnai būna Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje.

Nepaisant to, jis tiki, kad Šiaulių miesto laukia geresnė ateitis: „Jeigu kranai stovi ir jie funkcionuoja, vadinasi, tas miestas yra gyvas. Šiauliuose per paskutinius trejus metus aš pirmą kartą pamačiau, kad kranai stovi ir vyksta statybos, tai rodo, jog miestas atsistato.“

R. Bagdonas gimė 1938 m. 1941 metų birželio 14 dieną su mama buvo ištremtas Sibirą, Tomsko sritį, 1954 metais pabėgo iš Sibiro. 1964 m. baigė Kijevo kūno kultūros institutą.

Jis – vienintelis Lietuvos imtynininkas, tapęs pasaulio čempionu. Sportininkas į pasaulio 1965 metų klasikinių imtynių čempionatą išvyko, turėdamas kelis reikšmingus sportinius titulus. Tais laikais lietuviui tapti Sovietų  Sąjungos čempionato nugalėtoju buvo beveik neįmanoma. R. Bagdonas  vienintelis sulaužė šią tradiciją, du kartus tapęs „Didžiosios šalies“ nugalėtoju.

R. Bagdonas svariai prisidėjo prie Šiaulių sporto gimnazijos idėjos įgyvendinimo, sporto salės atsiradimo. Jo iniciatyva nuo 2014 metų skiriamos stipendijos sporto gimnazijos moksleiviams už gebėjimą suderinti sportą ir mokslą. Tokiomis stipendijomis apdovanoti 27 moksleiviai.

Šiaulių sporto gimnazijos imtynių salei suteiktas R. Bagdono vardas, mieste šįmet 18-ąjį kartą vyks jo vardo graikų-romėnų imtynių turnyras.

Ričardas Dailidė
Fotomenininko R. Dailidės kandidatūrą teikė Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrija. Jo kandidatūra į Šiaulių miesto garbės piliečio vardą buvo siūlyta ir pernai.

„Aš čia niekuo dėtas, tik mano sutikimo reikėjo“, – paklaustas, ką apie tai mano, atsakė fotomenininkas.

Šiaulietis dėl miesto gerovės iš tiesų yra padaręs daug gerų darbų, kaip pats sako, todėl, kad Šiauliuose praleido visą savo gyvenimą. Šiauliai – jam širdžiai brangus miestas.

„Tokio kaip architektūrinio veido Šiauliai neturi – miestas dirbtinai sukurtas sovietiniais laikais. Kareivinių architektūra ne ypač šildo. Aišku, dabar kai kurios pastangos matosi, nes yra atnaujinamos gatvės, bet dar yra ir problemiškų dalykų“, – kodėl liūdi dėl Šiaulių, atskleidė R. Dailidė.

Kandidatas pasisako už tai, kad Šiauliai būtų „žalias“ miestas, todėl jam nepatiko valdžios bandymai nukirsti Kaštonų alėjoje esančius medžius. Pašnekovo nuomone, sergančius medžius reikia gydyti, o nukirsti – tik savo gyvenimą nugyvenusius medžius: „Tikiuosi, Kaštonų alėjos niekas neištuštins ir vėl nereikės laukti 40-50 metų, kad būtų galima praeiti pro tą „žaliąjį tunelį.“

Nepaisant to, jis tiki geresne Šiaulių ateitimi, anot jo, priešingu atveju, turbūt nebūtų verta gyventi. Taip pat užsiminė norintis, kad Grafo Zubovo rūmai taptų menininkų namais. Galbūt taip parodytas dėmesys Šiauliuose kuriantiems ir dirbantiems žmonėms, prisidėtų prie tikrosios dvasios Šiauliuose atsiradimo.

R. Dailidė gimė 1937 m. Jo biografijoje – įvairių profesijų pavadinimai: fotomenininkas, laisvas fotografas ir žurnalistas, dantų technikas, estrados dainininkas.

1961 m. baigė Leningrado 1-ąją medicinos mokyklą. 1963-1968 m. dirbo Šiaulių respublikinėje ligoninėje dantų techniku, tačiau išėjęs iš darbo veiklą pakeitė radikaliai – tapo Lietuvos valstybinės filharmonijos ansamblio „Vilniaus aidai“ solistu. 1970 m. grįžo prie savo profesijos ir du dešimtmečius Šiaulių dantų protezavimo poliklinikoje dirbo dantų techniku. Tačiau šalia visada buvo fotoaparatas. R. Dailidė surengė autorines fotografijų parodas Lietuvoje, Rusijoje, Kuboje, dalyvavo parodose Brazilijoje, Vokietijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rusijoje.

Fotografijų autorius pelnė daugiau nei 30 apdovanojimų parodose ir konkursuose. R. Dailidė yra leidinių „Kryžių kalnas“, „Laiko labirintuose“, taip pat per 4000 straipsnių ir fotografijų Lietuvos bei užsienio leidiniuose autorius. Jo darbai saugomi Šiaulių fotografijos, Maskvos A. Puškino vaizduojamojo meno, Kupiškio krašto muziejuose, Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Vašingtono fotografijos asociacijoje, Birštono kultūros centre. R. Dailidė yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Reikia paminėti, kad dainuodamas estrados kolektyve jis tapo konkurso „Gintarinė triūba“ laureatu, dainų konkurso „Vilniaus bokštai“ diplomantu.

2002 m. R. Dailidė buvo išrinktas Šiaulių miesto metų fotografu, o dar po ketverių metų Lietuvos Kultūros ministerija jam suteikė kūrėjo statusą. Už nuopelnus fotografijos srityje fotomenininkui įteiktas Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklas (2007 m.).

Stanislovas Grušas
AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ generalinį direktorių S. Grušą Šiaulių miesto garbės piliečio vardui suteikti pasiūlė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

S. Grušas dienraščiui sakė nežinantis, kaip reaguoti dėl jo iškeltos kandidatūros. Užsiminė tik besidžiaugiantis, kad yra renkamas ne dėl mažiausiai Šiauliams nusipelniusio vardo, nes visai nenorėtų patekti į „blogiukų“ sąrašą.

Atviravo, kad jam rūpi Šiaulių ir miesto gyventojų gerovė: „Jeigu čia gyvename, turbūt visi rūpinamės. Džiaugiuosi gyvendamas Šiauliuose, nors esu gimęs Skuode. Šiauliuose praleidau didžiąją savo gyvenimo dalį, čia daug metų atidirbau, mano ateities planai tik čia.“

S. Grušas Šiauliuose laikomas tikru verslo rykliu. Verslininkas „Neaustinių medžiagų“ gamyklą išaugino iki poros dešimčių sėkmingų įmonių ir yra didžiausiu Šiaulių apskrities darbdaviu tapęs verslininkas.

Praėjusiais metais už ketvirtį amžiaus vykdomą verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą ir asmeninius nuopelnus Šiaulių pramonei, jam buvo įteikta Chaimo Frenkelio nominacija.

Jis miestui gerai žinomas ir kaip dosnus mecenatas. Jo dėka Šiauliai turi kažką panašaus į Latvijos Rundalę. Jis ir aštuonios „Neaustinių medžiagų fabriko“ įmonės 2018 m. Ch. Frenkelio vilai padovanojo 1000 rožių sodinukų. S. Grušas ne tik nupirko rožes, bet rūpinosi ir technika, žemėmis, sodinimo darbais, pats ėjo į talką.

Negana to, šis verslininkas kasmet finansiškai prisideda prie miestui svarbių švenčių organizavimo.

Povilas Venckus
Vaikų chirurgo, traumatologo-ortopedo P. Venckaus kandidatūrą teikė Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomenė.

„Sužinojęs apie pateiktą mano kandidatūrą, iš pradžių jaučiausi prieštaringai, nenorėjau sutikti, bet šiaip man garbė būti tarp tokių garbingų kandidatų į Šiaulių garbės piliečio vardą ir tikiuosi, kad vienas iš jų bus išrinktas“, – kuklinosi vaikų chirurgas.

Jo nuomone, kiekvienas žmogus dirba ne dėl garbės. „Aš visą savo gyvenimą atidavęs medicinai, vaikų gydymui, personalo vadovavimui, niekada netroškau kažkokio įvertinimo. Niekada nebandžiau savęs pastatyti aukščiau kitų, dirbau sąžiningai, galbūt todėl Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomenė mano kandidatūrą ir pateikė“, – kalbėjo P. Venckus.

Chirurgas sakė, kad jam ir taip garbė būti Šiaulių piliečiu. Džiaugiasi, galėdamas dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, gydyti vaikus, konsultuoti, atlikti operacijas, ugdyti savo personalą.

P. Venckus – Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjas.

Gimė 1951 m. 1969 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1975 m. – Vilniaus universiteto medicinos fakultetą ir įgijo gydytojo pediatro specialybę. Nuo 1976 m. rugpjūčio 1 dienos pradėjo dirbti vaikų chirurgu Šiaulių ligoninėje.

Vaikų chirurgijos skyriaus vedėju paskirtas 1981 m. – nuo skyriaus įsikūrimo pradžios, ir jam vadovauja jau 37 metus. 2018 m. rugpjūtį sukako 42 metai, kai dirba ligoninėje.

P. Venckus vertinamas žurnalistų bei miesto visuomenės dėl geranoriško bendradarbiavimo su žiniasklaidos atstovais, rengiant šviečiamąsias bei profilaktinio pobūdžio publikacijas apie vaikų traumas, chirurginius sveikatos sutrikimus.

Gydytojo pastangas vertina ir laikraščio skaitytojai. Miesto dienraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojai vaikų chirurgą buvo išrinkę populiariausiu 1996 m. šiauliečiu.

P. Venckui 2008 m. Lietuvos pramonininkų asociacija už ilgametį ir nuoširdų darbą, pasišventimą profesijai, širdies šilumą, atiduodamą mažiesiems pacientams bei rūpestį kiekvienam ligoniui įteikė „Profesijos riterio“ ženklą ir sertifikatą.

P. Venckui patinka dirbti dėl šiauliečių ir miesto gerovės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Bagdonas sako nesąs labai nusipelnęs Šiauliams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

S. Grušas džiaugiasi gyvendamas Šiauliuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.