Senosios Šiaulių žydų kapinės mena garbingą ir skaudžią kelių šimtmečių istoriją: jos įkurtos apie 1700 metus, uždarytos sovietmečiu – 1965-aisiais, kai kapinių teritorijoje buvo pastatytas vaikų lopšelis-darželis. Nepriklausomybės metais jame įkurdintas Šiaulių miesto savivaldybės globos namų padalinys ,,Goda“. Kapinių teritorija užima daugiau nei du hektarus ir yra kultūros paveldo objektas.

Tačiau rugpjūčio pirmomis dienomis vykdant vandentiekio rekonstrukciją iškasta duobė kapinių teritorijoje, o gruntas išpiltas prie gatvės. Žydų bendruomenės vadovo nuotraukose užfiksuoti kaulų fragmentai, kurių dalį išsivežė policijos pareigūnai ekspertizei. Duobė užpilta žvyru, o iškastasis gruntas dingo.

,,Šiaulių naujienos“ pabandė pasiaiškinti, kodėl Šiauliuose nesilaikoma kultūros paveldo apsaugos įstatymų, kodėl nebe pirmą kartą trikdoma amžinybėn išėjusių mūsų miestiečių ramybė.

Prisiminimai ir pamąstymai
Rėkyvos gatvėje netoli kapinių užaugęs Saulius Subačius atsimena, kad baisusis kapinių draskymas buvo 1965–1967 metais. Iš pradžių visiems žydams liepė perkelti artimųjų palaikus į naujai atidarytas K. Donelaičio g. kapines. Tačiau žinia, kad mažai bebuvo galinčių tai padaryti – Leiba Lipšicas kalbėjęs, kad nė dviejų šimtų kapų neperkelta. Paskui suvažiavo buldozeriai. Nugriovė puikiuosius vartus. Čia pat kapinėse buvo daužomi paminkliniai akmenys, gaminama skalda dekoratyvinėms tvorelėms. Akmenimis su hebrajiškais užrašais iškloti Aušros tako laiptai, sutvirtinti, išpuošti šlaitai miesto gatvėse. O kapinių teritorijoje buvo „laidojamas“ statybinis laužas, betono luitai.

Visiškas absurdas, S. Subačiaus teigimu, buvo statyti vaikų darželį kapinių teritorijoje. „Vaikai žaisdavome aplinkui paminklus, gerai nesuprasdami, ką darome. Seni laikai, jų nesugrąžinsi ir kaltininkų neprikelsi. Bet kodėl dabar nesugebama taip darbus organizuoti, kad mirusieji ramiai ilsėtųsi?“ – klausė S. Subačius. Sakė matęs televizijos laidą ir pasibaisėjęs: tiek valdininkų, o visi atsakomybės kratosi.

„Tą žemę juk ne pirmąkart judina: kai tiesė vamzdžius ir ryšių komunikacijas, kai darželį statė. Bet dabar juk įstatymai kitokie turėtų būti. Visi žino, kad žydų kapų žemės ardyti negalima, juk kur kapinių teritorija, tvorelės išlikusios rodo ir paminklų dar vienas kitas yra. Vandentiekį tvarkyti, žinoma, reikia. Manau, turėjo žmoniškai su žydų bendruomene tartis ir skandalo nebūtų. Bet pas mus vis dar atbulai“, – apgailestavo šiaulietis.

Tai išniekinimas
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis pasakojo, kad jau seniau buvo girdėjęs, jog ruošiamasi Žalgirio gatvėje rekonstrukcijos darbus atlikti. Teiravosi miesto Savivaldybėje, jį nuramino, kad kapinių teritorija nebus liečiama.

Deja, rugpjūčio pradžia atnešė kitokių naujienų. Praėjusios savaitės trečiadienio vakarą atvykęs nufotografavo tai, ką pamatė: iškasinėtame kapinių grunte, suverstame į krūvą prie gatvės, gulėjo kaulelių fragmentai. Dalį jų, kaip reikalauja procedūros, išsivežė ekspertizei iškviesti policijos pareigūnai.

S. Kerbelis kreipėsi raštu į Savivaldybę, policiją ir Kultūros paveldo apsaugos departamentą prašydamas išsiaiškinti kaltininkus. Jis pasipiktinęs ir dėl to, kad Savivaldybės vadovų žmoniško dėmesio nesulaukė, išskyrus vicemerą Domą Griškevičių. Jis vienintelis bandė situaciją aiškintis, sutarta, kad palaikai bus perlaidoti.

Deja, kaip prastame detektyve – kažkas suskubo pėdsakus slėpti: gruntas su kaulais kažkur išvežtas ir perlaidoti neliko ko. Šiurpą kelia, pasak S. Kerbelio, kad galima žemes su galimai žmonių kaulais kažkur išvežti. Tai būtų bet kokios tautos palaikų išniekinimas. O pagal žydų tradiciją judinti žemę kapinėse, rauti kelmus ar ją kaip nors kasinėti yra draudžiama.

„Šiuo atveju kapinės jau seniai buvo iškasinėtos dar tarybiniais laikais tiesiant vamzdžius. Vykdė trasos rekonstrukciją. Galima būtų suprasti, kad nepagalvota, suklysta, bet šitaip – jau yra vandalizmas“, – kalbėjo bendruomenės vadovas.

Pasak S. Kerbelio dėl pagarbos kultūros paveldui Šiauliuose kyla nemažai klausimų. Kiek jau metų kalbama, kad turi būti išmontuoti Aušros tako laiptai, kurie padaryti iš paminklinių akmenų, neseniai sužinota, kad P. Cvirkos gatvėje prie 62 namo kapinių akmenimis sutvirtinti šlaitai.

„Kur buvo Savivaldybės akys ir protai, kai kapinių teritorijoje buvusio darželio pastate įkurta globos įstaiga „Goda“? Tiek ištuštėjusių mokyklų ir darželių mieste, o neįgaliuosius vaikus įkurdino ant žmonių kaulų. Juk netrukus vyks pastato renovacija, bus tvarkomas kiemas. Kaip tai suderinama su pagarba mirusiųjų atminimui? Istorija vėl kartosis? – klausė S. Kerbelis.– Ir vėl niekas nematys, kur kapinių ribos?“

„Kaltinti Savivaldybės nereikėtų“
Valdo Markevičiaus, kaip Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus laikinai einančio vedėjo pareigas, prašėme paaiškinti, kaip atsitiko, kad buvo leista atlikti vandentiekio trasų keitimą senųjų žydų kapinių teritorijoje.

„Neatsakysiu. „Šiaulių vandenys“ tik galėtų pasakyti. Jų pasirinktas rangovas projektuoja. Projektuotojams rangovams ir tektų atsakomybė, nors aš, žinoma, ne teisėjas. Darbai ir statiniai statomi ne pagal leidimą, o pagal projektus. Jei kažkas neįvykdė  prievolės, kaltinti Savivaldybės nereikėtų“, – sakė V. Markevičius.

Pasiteiravus,  kas numatoma daryti, kad vandentiekio trasų keitimas nesutriktų ir kapinės daugiau nenukentėtų, pasakė: „Apie projektų keitimus gali komentuoti tik „Šiaulių vandenys“.

Viskas suderinta pagal reglamentą?
UAB „Šiaulių vandenys“ projektų  vadovas Kęstutis Laukaitis pakomentavo, kad projektavimo ir statybos darbai visada griežtai reglamentuojami, tad ir šį kartą visi reikalingi leidimai buvo gauti.

„Derinimas vyksta elektroninėje erdvėje ir formuojami leidimai automatiškai, mygtuko paspaudimu, – sakė K. Laukaitis. – Po šitos informacijos parašėme Savivaldybei raštą, kuriame siūlome išeitį iš situacijos. Suprantame, kad ten nebegali būti jokių kasinėjimų, net ir tokių, kurie buvo numatyti pagal projektą. Mūsų matymu, vamzdis pasiliks nenaudojamas. Naują vamzdį planuojama nutiesti gatvės teritorijoje. Reikėtų Savivaldybės leidimo ir pritarimo. Vartotojai nenukentės, nes ir dabar rekonstrukcijos metu yra laikini perjungimai.“  

Kas ir kur žemes išvežė, kieno nurodymu, „Šiaulių vandenims“  nėra žinoma. Darbus vykdė rangovas – Panevėžio statybos trestas.  

Bausime?
„Šios kapinės yra kultūros paveldas ir jų kasinėti negalima, – tvirtino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys. – Kas taip elgėsi, pažeidė kultūros paveldo įstatymus, padarė administracinį nusižengimą.“

Vedėjas neigė, kad pats pasirašė dokumentus, sakė, neva žinojęs tik apie bendrą projektą – vandentiekio trasų remontą, nedetalizuotą, jame nebuvę nurodyta, kad darbai bus vykdomi kapinių teritorijoje. Jo pareiga esanti kontroliuoti, kaip laikomasi paveldo apsaugos įstatymų. Pats pripažino, kad kapinėse apsilankė tik ketvirtadienį – rugpjūčio 2-ąją.

R. Budriui žinoma, kad Savivaldybė dar neaptvėrusi kapinių teritorijos, taigi netinkamai prižiūri kultūros paveldo objektą. Teigė, kad prie įėjimo į kapines esąs stendas, informuojantis, koks čia objektas. Kaip kontroliuojanti institucija, Kultūros paveldo departamentas yra pradėjęs tyrimą dėl administracinio nusižengimo.
 
Gresia baudžiamoji atsakomybė?
Artūras Šliavas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresnysis specialistas, pakomentavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas S. Kerbelis pranešė, kad senosiose žydų kapinėse Žalgirio gatvėje pamatė suverstas žemes, o ant jų buvę kaulų fragmentų.

Pareigūnai apžiūrėjo, iš tikrųjų rado kaulų, pasikalbėjo su S. Kerbeliu, paėmė radinio dalį ekspertizei. Baigus tyrimą, tie kaulai bus grąžinti ir bendruomenė juos tinkamai palaidos.  

Tyrimo metu bus aiškinamasi viskas: ar minima teritorija priklauso kapinėms pagal registrą, kokiais dokumentais remtasi vykdant darbus, kur ir kodėl išvežtas gruntas?

Vietoje moralo
Pagal Kultūros paveldo departamento parengtas Žydų senųjų kapinių bei žudynių vietų ir kapų tvarkymo rekomendacijas teritorija turi būti aptverta, pažymėta informaciniu stendu, riboženkliais, rodyklėmis. Esant būtinybei atlikti kokius nors darbus reikia gauti Kultūros paveldo apsaugos departamento ir litvakų bendruomenės sutikimus.

S. Kerbelis sakė, kad esą Savivaldybėje yra ruošiamas abiejų getų ir kapinių tvarkymo projektas, tada atsiras ir tvora.

Žydų bendruomenės pirmininkas S. Kerbelis: ,,Tai vandalizmas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.