Išmaniųjų telefonų naudotojai vis labiau tampa priklausomi, o tai turi nemažai įtakos žmogaus savijautai. Tyrimai rodo, kad žmogus per dieną telefoną patikrina 150 kartų, o daugiau kaip pusė net miega su juo. Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų plinta: daugeliui kyla nerimas, kai negali naudotis savo išmaniuoju. Šį įprotį įveikti sunku, tačiau nėra neįmanoma.

Lietuvoje diskomfortą be telefono jaučia kas trečias
Vieno iš Lietuvos banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog 39 proc. išmaniuosius telefonus naudojančių gyventojų patirtų diskomfortą, jeigu savo išmanaus įrenginio neturėtų 1–2 valandas. Dar apie ketvirtadalis šalies gyventojų be telefono galėtų ištverti ne ilgiau nei pusdienį.  

„Tyrimo duomenys rodo, kad 97 proc. išmaniųjų telefonų turėtojų šiais įrenginiais naudojasi intensyviai, neretai iki kelių kartų per valandą. Telefonai pasitarnauja ne tik prireikus kam nors paskambinti ar parašyti, bet ir bendrauti socialiniuose tinkluose, fiksuoti vaizdus, pervesti pinigų ar tiesiog praleisti laiką laukiant. Telefonas tapo tokiu svarbiu mūsų palydovu, kad situacijos, kai jo neturime, greitai pradeda kelti stresą“, – teigė vieno iš Lietuvos bankų Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Diskomfortą be savo išmaniojo telefono jaustų visų amžiaus kategorijų gyventojai, tačiau jaunimas visgi jo pasigestų kur kas greičiau. Pavyzdžiui, 25–34 amžiaus gyventojų tolerancijos riba siekia 1–2 valandas, o 55–64 m. amžiaus respondentų − pusdienį.

„Mažesnis jaunesnių respondentų kantrumas rodo, kad jie išmanųjį telefoną naudoja dažniau ir įvairesnėse situacijose, praktiškai – kai tik yra laisva akimirka. Respondentai iki 35 metų telefoną dažniau išsitraukia laukdami parduotuvėje, valgydami ar važiuodami viešuoju transportu. Net 50 proc. jauniausių, tai yra, 18–24 m. respondentų, galima sakyti užmiega su telefonu rankose – naršo telefone lovoje bei stengiasi užmigti. 55–74 m. amžiaus grupėje taip besielgiančių – vos 6 proc.“, – teigė J. Gumuliauskienė.

Lietuviai yra labiau prisirišę prie išmaniųjų telefonų nei mūsų kaimynai latviai. Jeigu mūsų šalyje diskomfortą be telefono po 1–2 valandų pradeda jausti kas trečias gyventojas, tai Latvijoje – tik kas penktas. Tam tikrai daliai Lietuvos gyventojų telefonas yra toks svarbus, kad palikę jį visai dienai namie jaustųsi blogiau, nei pamiršę pasveikinti draugą, smarkiai vėluodami į darbą ar net sukėlę nedidelį eismo įvykį.

Telefonas – mūsų identiteto atspindys
Kaip dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė Lietuvos telekomunikacijų bendrovės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, kiekvienas žmogus galėtų ištverti be mobiliojo telefono, nes tai nėra nei oras, nei maistas ar kiti dalykai, be kurių žmogus fiziškai negalėtų išgyventi. Perkeltine prasme kartais tampa sunku būti be mobiliojo telefono, netgi atsiranda priklausomybės požymių.

„Žmogus yra labai susijęs su technologijomis ir pats pirmasis įrenginys, kuris siejamas su mūsų naująja žmonių era, yra mobilusis ar išmanusis telefonas. Jis mums ne tik skambinimo, bendravimo priemonė plačiąja prasme, bet tampa ir pinigine. Lietuvoje yra trys mobiliojo ryšio operatoriai, kurie suteikia galimybę atsiskaityti telefonu. Pats telefonas yra mūsų identiteto dalis, nes jis turi labai daug su mumis susijusios asmeninės informacijos: nuotraukų, prisijungimų.

Išmanusis telefonas yra išorinė jungtis su visu pasauliu, tai – reikšmingiausias įrenginys, kurį kasdien naudojame.

 Telefonai kiekvienais metais tampa vis išmanesni, net ir vidutinės klasės telefonų gamintojų tendencija yra tokia, kad jie leidžia išmanesnius, geriau sukonstruotus, brangesnius telefonus. 85 proc. parduodamų telefonų yra išmanieji telefonai, o apie 15 proc. – funkciniai ar dar vadinami mygtukiniai telefonai. Anksčiau buvo sunku įsivaizduoti, kad telefonas turės tokią pažangią vaizdo ir garso įrašymo galimybę“, – pasakojo A. Stasiulaitis.

Kitas Lietuvos telekomunikacijų bendrovės specialistas Karolis Špiliauskas kelia klausimą, ar šiais laikais kiekvienas galėtų išgyventi be kompiuterio, televizoriaus, skalbimo mašinos ar automobilio.

„Greičiausiai galėtų. Bet ar verta? Juk kiekvienas šis įrenginys, įskaitant ir telefonus, gerokai palengvina mūsų gyvenimą. Įsivaizduokite dieną be išmaniojo telefono. Norite susisiekti su draugu – einate ieškoti laidinio telefono ar bandote laimę jį surasti namuose. Norite patikrinti, iki kada dirba jums įdomus restoranas – vietoj kelių sekundžių „Google“ paieškai, einate iki paties restorano. Nežinote, kaip automobiliu pasiekti tikslą? Vietoj „Waze“ programėlės, kuri jums visą kelią pataria kaip važiuoti, išsilankstote popierinį žemėlapį ir paskutinį kelionės tašką pasiekiate greičiausiai ne iš pirmo karto. Turint didelio užsispyrimo mobiliojo telefono atsisakyti galima, bet ar tikrai norime grįžti prie tokio gyvenimo?“ – retoriškai klausia K. Špiliauskas.

Neretai telefono naudojimasis gali tapti priklausomybe ar įpročiu, tačiau, anot spaudos atstovo A. Stasiulaičio, tai priklauso nuo paties žmogaus.

„Ar turime sakyti, kad priklausomybė yra maistas, ar mums priklausomybė tai, kad žiemą šildomės centriniu šildymu? Daug esame pažengę, todėl telefonas nėra priklausomybė ar įprotis. Turi būti sveikas balansas, kiek ir kada žmogus gali naudoti savo išmanųjį telefoną. Lygiai taip pat, kaip bet kurį kitą dalyką. Kol netampa priklausomybe ir nepradeda kenkti žmogaus socialiniams santykiams ar jo įgūdžiams bendrauti su kitais žmonėmis. Manau, kad išmanusis telefonas – dalykas, kuris tiesiog yra su mumis ir ateityje keisis“, – pasakojo A. Stasiulaitis.

K. Špiliauskas pritarė A. Stasiulaičio nuomonei, jog naudojantis telefonu, kaip ir bet kuriuo kitu išmaniuoju įrenginiu, svarbu saikas ir sveikas protas. Jei telefonas nedaro neigiamos įtakos jo savininko gyvenimui, santykiams su šeima ar artimaisiais, greičiausiai nėra ko susirūpinti. Tačiau jei nuolat sulaukiate pastabų iš aplinkinių, kad jau gal metas padėti telefoną – verta peržiūrėti savo naudojimo įpročius.

Ateityje daiktai ir žmonės bus sujungti į vieną ekosistemą
Šiais laikais žmonės yra linkę į išmaniuosius įrenginius investuoti daugiau. Jie tiesiog nori kokybiško ir greitai veikiančio įrenginio. Taip pat rinkdamiesi išmanųjį įrenginį, daugiau dėmesio skiria jo kamerai ir ekrano dydžiui bei kokybei. Be abejo, prekės ženklas taip pat daug lemia – žinomi visada pirmiau traukia akį.

Jau keletą metų nesustoja ir milžiniškais tempais auga mobiliojo interneto naudojimas. Klientai naršo socialiniuose tinkluose, itin žiūri įvairius vaizdo klipus ir kitą videoturinį, keičiasi nuotraukomis. Skambučių kiekis keletą pastarųjų metų išlieka panašiame lygyje, o štai SMS žinučių siunčiame mažiau – jos persikėlė į įvairias pokalbių programėles, kaip „Facebook Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“.

Mobilusis telefonas neatlieka savo pagrindinių funkcijų, kai jis neturi mobiliojo ryšio. Dabar telefonu galime žiūrėti televiziją, dirbti nuotolinį darbą. Tai išlaisvina žmogų, kuria naujas darbo vietas, naujus verslus. Tekstinės žinutės ar skambučiai nebėra taip dažnai naudojami kaip anksčiau. Skambučių augimas yra labiau siejamas su praeities technologijomis, dabar auga mobilieji duomenys. Mūsų telefonas tampa ne tik televizoriumi, bet ir bendravimo, atsiskaitymo, apsipirkimo, tobulėjimo, mokymosi, žaidimų, pramogų, sveikatos priemone.

Anot A. Stasiulaičio, ateityje bus taip, kad prie tinklo jungsis labai daug daiktų – ateityje išvysime, jog daiktai bendraus su daiktais. Taigi daiktai ir žmonės bus sujungti į vieną ekosistemą.