Šiuolaikinėje visuomenėje internetas tapo tokia įprasta kasdienio gyvenimo dalimi, kad daugelis nė nesusimąsto, kiek daug asmeninės informacijos naršymo metu sąmoningai ar nesąmoningai atskleidžia. Neatsakingas asmeninių duomenų, tokių kaip prisijungimo prie elektroninių bankininkysčių ir asmens kodų, elektroninių pašto adresų ar telefono numerių, naudojimas gali virsti pelninga informacija tik to ir laukiantiems programišiams. IT specialistai sako, kad internetinėje erdvėje atsakingai vertėtų žvelgti net ir į savo vardo bei pavardės minėjimą – kartais to užtenka, kad gabūs programuotojai jūsų asmeninius duomenis panaudotų piktavališkais tikslais.
Pateikia duomenis patys to nesuprasdami
Šių metų pradžioje nuvilnijęs socialinio tinklo Facebook ir jo įkūrėjo Marko Zuckerbergo (Mark Zuckerberg) skandalas dėl milijonų vartotojų asmeninių duomenų neteisėto pardavimo – puikus pavyzdys to, kaip lengvai kibernetiniai nusikaltėliai gali pasisavinti kiekvieno žmogaus asmeninius duomenis. Tiesa, sunerimti privertęs įvykis sulaukė greito sureagavimo – iš karto po jo visi internetiniai portalai ir socialiniai tinklai iš naujo pertvarkė savo privatumo politiką, taip užtikrindami neva saugesnį naršymą.
Nors šis skandalas privertė žmones labiau susirūpinti savo privatumu internete, tačiau verta pabrėžti, kad tokie ir panašūs asmeninių duomenų nutekinimo atvejai dažniausiai kyla dėl pačių vartotojų kaltės. Tam pritaria ir IT paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Saulius Rukšėnas.
„Žmonės labai dažnai patys nurodo savo asmeninę informaciją, o vėliau ateina pas mus ir nesuprasdami priežasties skundžiasi, kaip į elektroninį paštą netikėtai ėmė plūsti neaiškios kilmės ir turinio laiškai. Patikrinę kompiuterius pamatome, kad asmeninė informacija buvo nurodyta sąmoningai, niekam to specialiai neliepiant ir neprašant“, – sako S. Rukšėnas.
Jis priduria, kad žmonės į savo privatumą internetinėje erdvėje žiūri pernelyg atsainiai, o informaciją apie save atskleidžia pačiose netikėčiausiose situacijose – kibernetiniams nusikaltėliams naudingus duomenis kaip, pavyzdžiui, telefono numerį, interneto vartotojai skelbia net komentaruose po straipsniais.
Svarstydamas, kodėl žmonės taip menkai saugo savo asmeninius duomenis, S. Rukšėnas neatmeta galimybės, kad tai vyksta dėl gyventojų žinių trūkumo: „Gali būti, kad žmones pasiekia per mažas informacijos kiekis apie saugų naršymą ir asmeninių duomenų nutekinimo atvejus. Jie žino, kad jų asmeninė informacija gali būti pavogta, tačiau savo duomenų nesaugo iki tol, kol patys su tuo nesusiduria.“
S. Rukšėnas nurodo, kad dažniausiai su asmeninių duomenų nutekinimo problema ir nesaugiu naršymu internete susiduria ne vaikai ir ne senjorai, kaip kad dažnai manoma – į juos dažniausiai kreipiasi subrendę, vidutinio amžiaus gyventojai.
Susiduria ir su internetiniu teroru
Lietuvoje asmens duomenų apsaugą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris ypač aktualus tapo po visame pasaulyje susidomėjimo sulaukusio asmeninių duomenų nutekinimo Facebook socialiniame tinkle. Šių metų gegužės mėnesį, 1995 metų įstatymas papildytas pataisa, kuria siekiama užtikrinti žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Šiuo pataisymu skatinama stoti į kovą su nusikalstamumu ir teroru, už kurių nepaisymą įstatymų pažeidėjai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Komentuodamas šią, dar visai neseniai atnaujintą įstatymą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės darbuotojas Artūras Šliavas sako, kad kol kas nemato didelio skirtumo, įvykusio prieš ir po įstatymo pataisymo.
„Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neatnešė didelių pokyčių, o ir asmenų, besikreipiančių į policiją dėl duomenų nutekinimo Šiauliuose nėra daug. Esame užfiksavę tik keturis atvejus, kai įmonių darbuotojai gaudavo neaiškios kilmės elektroninius laiškus, kuriuos atidarę sužinodavo, kad jų duomenys yra pavogti, o kompiuteris – užkrėstas virusu, todėl norėdami vėl atgauti asmeninę informaciją jie privalo sumokėti tam tikrą sumą bitcoinų. Nežinau, kaip pasibaigė šios bylos, tačiau galiu patikinti, kad tai – vienetiniai internetinio terorizmo atvejai Šiauliuose“, – sako A. Šliavas.
Saugus naršymas – įmanomas
Visiškai apsisaugoti nuo grėsmių, tykančių interneto platybėse sunku, tačiau yra būdų, kaip kasdienį naršymą internete paversti kur kas saugesniu. Informacines technologijas Šiaulių universitete studijuojantis ir informacinių technologijų specialistu dirbantis Tomas (vardas pakeistas) nurodo keletą naršymo taisyklių, padėsiančių apsaugoti savo asmeninius duomenis ir netapti internetinių sukčių auka.
Neatlikinėkite svarbių operacijų kaip piniginiai sandoriai ir nenurodykite konfidencialios informacijos kompiuteriu, kurio saugumu nesate užtikrintas, nes asmeninė informacija kibernetiniams nusikaltėliams dažniausiai pakliūva dėl nesaugaus interneto ryšio. Tokiems veiksmas atlikti geriausia būtų naudotis asmeniniu kompiuteriu.
Nenaudokite to paties slaptažodžio visose paskyrose. Be to, slaptažodis turėtų būti unikalus ir neturintis jokių sąsajų su jūsų asmenine informacija. Tokie slaptažodžio variantai, kaip gimimo data ar dalis kredito kortelės numerio – pirmas žingsnis asmeninių duomenų nutekinimo link.
Nenaršykite įtartinose svetainėse ir nenurodykite savo asmeninių duomenų, jei tai nėra būtina.
Po naršymo neužmirškite atsijungti nuo socialinio tinklo ar elektroninės bankininkystės, nes kitu atveju paliksite laisvą prieigą piktavaliams programuotojams. Neatidarinėkite internetiniuose portaluose iššokančių reklamų. Taip pat svarbu paminėti, kad naršant internete ir svetainės viršuje atsiradus pranešimui apie „cookies“ (liet. slapukai) nevertėtų jo patvirtinti, nes tai reiškia, kad sutinkate būti sekamas.
IT specialistas taip pat nurodo šaltinį, kuris padeda atpažinti, ar praeityje buvo bandoma pasisavinti vartotojo elektroninį paštą, vartotojo vardą ar IP (angl. „Internet Protocol“) adresą. Tai padaryti galima www.habeibeenpwned.com svetainėje.
