Karštis užtruko dvigubai ilgiau negu įprasta – ligoninės vos spėja pagelbėti visiems pacientams. Medikai sunerimę, nes karštis ir drėgmė alina ypač negailestingai, tad Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje surengta spaudos konferencija dėl karščio įtakos žmonių sveikatai bei su juo susijusio pacientų srauto didėjimo.
Ligonių – daugiau
„Karštis šiauliečių smarkiai neišgąsdino, – sakė gydytoja terapeutė Nida Linkevičienė, laikinai einanti Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo pareigas. – Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje ligonių šiek tiek padaugėjo, bet padėtis dar nėra kritiška.“
Nedaug pasitaiko ligonių, kurie perkaito ar patyrė saulės smūgį. Pasak gydytojos, gali būti, kad šiauliečiai jau moka apsisaugoti. Vyresnio amžiaus žmonės pernelyg ilgai saulėje neužsibūna, jaunesni gal laiką prie vandens telkinių praleidžia. Nemažai išvykusių atostogauti.
Didžioji dalis skubios pagalbos kreipiasi dėl lėtinių ligų: hipertenzijos, širdies negalavimų paūmėjimo, elektrolitų disbalanso.
Nemažai atvyksta dėl vabzdžių įgėlimo. Dažniausiai sugelia širšės, bet pasitaiko alerginių reakcijų dėl neatpažintų vabzdžių. Ne visi atvejai rimti, žmonės sunerimsta vos atsiradus patinimui, paraudimui. Gydytojos teigimu, ne visiems prireikia gydymo, kartais užtenka nuraminti, nukreipti pas šeimos gydytoją.
Įtarus vyresniems pacientams elektrolitų disbalansą, atliekami tyrimai, ligoniai stebimi iki 1 paros laiko. Jei nustatoma, kad reikalingas gydymas, guldomi į stacionarą. Beje, šiuo metu pasitaiko, kad kai kuriuose skyriuose vietų trūksta, ypač Nefrologijos-toksikologijos.
Vanduo saugo
„Pas mus ligoniai patenka su elektrolitų disbalansu, dehidratacija ar skysčių pertekliumi. Pati svarbiausia pagalba vyraujant karščiams – vanduo“, – teigė Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas nefrologas Algirdas Tamošaitis. – 300 ml per naktį išprakaituojame, dar 500 ml išgarina plaučiai, kai žmogus kvėpuoja. Rytą pakilę jaučiamės maždaug 1 kg lengvesni. Vyresnio amžiaus žmonės paprastai vartoją šlapimą varančius vaistus – diuretikus, kraujospūdį reguliuojančius medikamentus, kuriuose taip pat gali būti užslėptų diuretikų, griežtai laikosi gydytojų paskirtos bedruskės dietos. Kai trūksta druskos, pacientas viduriuoja, jaučia silpnumą. Jiems kyla pavojus netekti daug natrio, išsivysto disbalansas, ląstelėse susikaupia skysčių, jos tinsta. Sunkesniais atvejais net sutrinka psichika. Taigi druskos ir geriamojo vandens trūkumas organizmui žalingas.
Antra vertus, kai žmogus mažai geria ir praranda daug skysčio, gali natrio būti per daug – jis kaupiasi ląstelėse. Abiem atvejais – kai natrio trūksta ir kai jo per daug – gresia smegenų arba širdies ūmūs susirgimai. Trūkstant vandens didėja kraujo klampumas, kyla širdies nepakankamumas bei kitos ligos.“
Šiluminis smūgis labai pavojingas, nes sutrinka viso organizmo medžiagų apykaita, vaizdžiai sakant, kraujagyslės ir širdis tabaluojasi, gali susidaryti smegenų edema (išburksta, tinsta), tenka inkstus dializuoti. Gydytojas taip pat įspėja nenumušti staiga kraujospūdžio – staigūs kraujospūdžio pokyčiai irgi pavojingi.
Pasak nefrologo A. Tamošaičio, tiek laikantis dietų, tiek vartojant vaistus būtinas atsargumas, saikas, savo būklės stebėjimas. Ligoninėje atstatomas skysčių ir natrio balansas, bet tai daryti reikia pamažu – per 48 val. Skubant pakenkiamos nervų ląstelės, jos sunyksta.
„Tiek natrio, tiek kalio ir kitų mikroelementų normai organizme palaikyti reikia nuolatos gurkšnoti vandenį. Kas 2 valandos būtina išgerti 200 ml vandens, – sakė nefrologas A. Tamošaitis. – Vandens perteklius organizme kartais gali susidaryti dėl ūmaus inkstų nepakankamumo, šlapimo susilaikymo, kitų ligų. Tačiau daugumai žmonių reikia įprasti gerti vandenį. Rekomenduotinas paprastas negazuotas arba mineralinis vanduo. Gazuotame vandenyje esanti angliarūgštė dirgina skrandžio gleivinę, tinka tik kai kuriais atvejais, kada per daug užrūgštintas organizmas (acidozė).
Kartkartėmis tinka atsigerti sulčių, arbatų. Tačiau vanduo – nepamainomas.“
Druskos padauginti nereikia, nes paskaičiuota, kad su maistu gauname maždaug 35 g druskos, gerokai daugiau negu rekomenduoja mitybos specialistai. Vis dėlto, A. Tamošaičio teigimu, per daug uoliai bedruskių dietų vaikytis venkime. Atsargiai elkimės su bet kokiomis dietomis, žaliavalgystėmis ar kitais kraštutinumais: natrio, kalio ar geležies trūkumas gali nepataisomai sutrikdyti sveikatą, sukelti grėsmę gyvybei.
Karščio aukų, galima sakyti, nėra
„Šiauliuose nepadaugėjo pacientų, nukentėjusių dėl karščio. Iškvietimų, kad tektų gabenti perkaitusius piliečius ar patyrusius saulės smūgį, neturėjome, – informavo Šiaulių greitosios pagalbos stoties vyriausiasis slaugos administratorius Jonas Stonys. – Dirbame įprastu ritmu. Didelės nelaimės lyg ir aplenkė šiauliečius. Vis dėlto teko konstatuoti mirtį vienai skenduolei.“
Nežinia, ar karščio auka galima laikyti Talkšos ežere nuskendusią moterį.
„Liepos 30 d. 8 val. 44 min. Talkšos ežere netoli irklavimo bazės rasta nuskendusi 45–50 metų amžiaus liekna moteris be išorinių smurto žymių. Asmenybė dar nenustatyta, įvykio aplinkybės neaiškios. Atliekamas ikiteisminis tyrimas“, – liepos 31-osios rytą informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Artūras Šliavas.
Gydytojai A. Tamošaitis ir N. Linkevičienė ragina gerti daug vandens ir slėptis pavėsyje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Karštomis dienomis šiek tiek padaugėjo sergančiųjų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
