Šiauliečiai, trečiadieniais apsilankę Kaštonų alėjoje šurmuliuojančiame „blusų turguje“, vienam pirkiniui vidutiniškai išleidžia 2–3 eurus. Kadangi mieste mažėja gyventojų, prekyba slopsta. Prekeiviai sako, kad beveik nieko neužsidirba, tačiau vis tiek toliau prekiauja, nes nori dažniau pabendrauti su miesto gyventojais.

Pasigenda lankytojų
Originaliais rankų darbo peiliais su natūraliomis stirnų ragučių rankenomis prekiaujantis Romas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad prekyba sekasi silpnai, nes miestas tuštėja ir žmonės nebeturi pinigų.

„Apsidairykite, mieste beveik nėra žmonių, visur tuščia. Kai gyventojų būdavo daugiau, tai pirkdavo. Taip gal buvo prieš kokius penkerius metus. Tik tuo metu aš čia dar neprekiavau“, – pasakoja šiaulietis.

Jis patikina, kad žmones nuo pirkinių atbaido tikrai ne didelės kainos: „Aš beveik veltui viską atiduodu. Stirnos ragučiai pas mane 6 eurus kainuoja, bet pažiūrėkite, koks tai suvenyras, kaip malonu į jį žiūrėti.“

Romas atvirauja, kad užsiima prekyba ne tik dėl noro prisidurti prie pensijos. Kadangi šiauliečiai nelinkę labai išlaidauti, tai bent jau gali su jais daugiau pabendrauti: „Man patinka bendrauti su žmonėmis. O ką daugiau daryti? Nejau, geriau sėdėti namie ir televizorių žiūrėti, per kurį nieko gero nerodo.“

Žinoma, jis kalbina ar kažką pirkti įkalbinėja tikrai ne visus. Kaip pats sako, maloniausia bendrauti su besišypsančiais, geranoriškais žmonėmis: „Jeigu pirkėjas ateina susiraukęs, tai jo geriau nekalbinti. Jeigu dantis rodo, šypsosi, tokį – tikrai galima užkalbinti.“

Užsiima savotiška labdara
Prekeivis Povilas Petras pasakoja, kad anksčiau prekiaudavo tik centriniame turguje. Dabar – tiek centriniame turguje, tiek Kaštonų alėjoje. Pripažįsta, kad jam nelabai sekasi užsidirbti. Nesvarbu, kurioje vietoje bebūtų, žmonės nieko neperka.

„Nors žmonės pro Kaštonų alėją praeina dažnai, labiau į dangų žiūri, o ne į prekes“, – nuogąstauja Povilas Petras.

Jis priduria, kad savo prekes (dažniausiai metalinius darbo įrankius) už 2–3 eurus parduoda, o kartais – net už 50 euro centų. Juokauja, jog pas jį savotiška labdara gaunasi.

„Štai, pažiūrėkite, kokie karoliukai pas mane gražūs. Jeigu niekas nenupirks, kam nors padovanosiu“, – pasigrožėti karoliukų vėriniu paragino senjoras.

Guodžiasi, kad nors iš prekybos nelabai prie pensijos prisiduria, daugiau laiko praleisdamas gamtoje, bent jau su žmonėmis susitinka, su praeiviais pabendrauja.

Šiauliečiai mėgsta puoštis
Turbūt „blusų turguje“ labiausiai sekasi gintaro papuošalais prekiaujančiai Violetai. Ji sako, kad gintaro papuošalus šiauliečiai mielai perka. Vieni – pigesnius už 8 eurus, kiti brangesnius – už 35 eurus.

„Dažniau perka brangesnius. Nori, kad papuošalai būtų gražūs, dailiai padaryti“, – pasakoja Violeta.

Anot prekybininkės, mamytės savo vaikams mažas apyrankes labai mėgsta pirkti. Kai kurios mamos apyrankėmis net vaikučių kojeles papuošia. Paklausios ir skrybėlaitės, vaikiškos kepurės.

Tik vasarą, priešingai nei rudenį ir pavasarį, mažiau pirkėjų būna, nes šiltuoju metų laiku žmonės atostogauja, kur nors išvažiuoja.

„Prie pensijos prisiduriu, labai nesiskundžiu. Kaip susikursi, taip ir turėsi. Prekiauti geriau, negu nieko neveikti. Žmogus vis tiek stengiesi judėti į priekį“, – pozityviai mąsto Violeta.

Dairosi vazų, knygų
Kaštonų alėjoje trečiadieniais šurmuliuojantį „blusų turgų“ teigiamai vertina ne tik prekybininkai, bet ir pro šalį einantys šiauliečiai. Štai miesto gyventoja Violeta dienraščiui sako, kad „blusų turguje“ mėgsta lankytis, nes čia galima rasti įvairių vazų.

„Kolekcionuoju vazeles, ieškau įdomesnių, kad būtų iš įvairesnių pasaulio šalių, skirtingesnių formų“, – pagrindinę apsilankymo priežastį įvardija šiaulietė.

Ji taip pat mėgsta pavartyti ant prekeivių prekystalių esančias knygas. Ieško klasika tapusių kūrinių: „Iš vaikystės prisimenu knygą „Užburtoji karalystė“, ieškau jos nusipirkti, bet niekur negaunu.“

Moteris „blusų turguje“ labai neišlaidauja, neišleidžia daugiau nei 10 eurų. Džiaugiasi, kad tokia vieta apskritai egzistuoja: „Gera idėja tas turgelis. Pažįstu pardavėjus, juos visada pakalbinu ir jie mane pakalbina.“

Povilas Petras atvirauja, kad žmonės labiau į dangų, o ne į prekes žiūri.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

„Blusų turguje“ Violeta dažniausiai dairosi įvairių vazelių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Romas sako, kad jauni žmonės labiausiai domisi peiliais su stirnų ragučių rankenomis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.