Turbūt ne kartą teko matyti stotelėje paauglių būrelį, apgaubtą kvapaus dūmų kamuolio. Ko gero, tyliai nusliūkinote į šalį. Ir reikia „pradžiuginti“ – tapote nusikaltimo bendrininkais. Viešoje vietoje rūkyti elektronines cigaretes draudžia ir Šiaulių miesto viešosios tvarkos taisyklės, ir Lietuvos įstatymai. Pasidomėti šia tema paskatino vaizdelis miesto gatvėje: ateina madinga, daili moteriškutė, nešioklėje gal pusės metų kūdikis, o rankoje – balkšvas dūmelis…

Kas yra elektroninės cigaretės?
Tai forma ir dydžiu į cigaretes panašūs prietaisai, kuriuose yra kapsulė, o joje – ištirpintas nikotinas ir nežinomas kiekis bei koncentracija įvairiausių kvapiųjų medžiagų. Prietaiso mechanizmą dar sudaro ten esantis garintuvas ir speciali baterija. Rūkant elektroninę cigaretę, ta kapsulė garinama ir kvėpuojama garais, turinčiais nikotino ir kvapiųjų medžiagų.

Elektronines cigaretes mėginama populiarinti kaip alternatyvą įprastinėms, kaip pagalbos priemonę metantiems rūkyti, teigiama apie jų nekenskmingumą, mažą nikotino kiekį ir nutylima daugybė dalykų apie užpildų sudėtį, psichologinę ir fizinę priklausomybę.

Elektroninės cigaretės buvo sukurtos Kinijoje 2003 m. ir į daugelio šalių rinką pateko kaip plataus vartojimo prekė be aiškesnio teisinio reglamentavimo ir mokslinių tyrimų. Tik vėliau, tabako gamintojams padidinus jų gamybą ir sparčiai plintant jų vartojimui, pradėti vykdyti moksliniai tyrimai dėl elektroninių cigarečių poveikio rūkančiųjų ir aplinkinių sveikatai.

Elektroninės cigaretės gali kelti riziką sveikatai
„Mokslo tyrimų rezultatai sudaro prielaidas teigti, kad elektroninių cigarečių vartojimas gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, nes jų užpildų sudėtyje yra toksinių ir kancerogeninių medžiagų“, – tokią išvadą formuluoja Higienos instituto specialistai, apibendrinę mokslinių tyrimų duomenis.

Tyrimą „Elektroninės cigaretės: poveikis sveikatai ir teisinis reglamentavimas Europoje“ atlikę Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro specialistai pažymi, kad elektroninės cigaretės yra santykinai naujas produktas, todėl dar nėra patikimų mokslinių duomenų apie jų ilgalaikį poveikį konkrečių ligų išsivystymui.

Tačiau apibendrintų 20 sisteminių apžvalgų (jose iš viso pateikti 1515 tyrimų rezultatai), vertinusių trumpalaikį elektroninių cigarečių poveikį sveikatai (praėjus kelioms minutėms, valandoms, savaitėms ar mėnesiams po rūkymo), rezultatai rodo, kad nėra pagrindo teigti jog šio produkto vartojimas nekelia rizikos žmogaus sveikatai.

Užpilduose – kenksmingos medžiagos
Tyrimų duomenimis, elektroninių cigarečių užpilduose ir aerozolyje aptinkama toksinių ir kancerogeninių medžiagų: tabako specifinių nitrozaminų, sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir propileno glikolio. Didelėje dalyje tyrimų buvo nustatyti reikšmingi elektroninių cigarečių etiketėje nurodytų ir faktiškai nustatytų cheminių medžiagų sudėties ir kiekio neatitikimai. Pavieniuose tyrimuose elektroninių cigarečių užpilduose aptikta net vaistinių preparatų. Elektroninių cigarečių užpilduose vertinta nikotino koncentracija svyruoja nuo 0 iki 34 mg.

Ir nors  užpilduose nustatytų toksinių medžiagų kiekiai žymiai mažesni nei tradicinėse cigaretėse, yra patikimų įrodymų, kad intensyviau vartojant elektronines cigaretes su nikotinu, į kraują patenkantis nikotino kiekis prilygsta kiekiui, kuris gaunamas rūkant tradicines cigaretes.

„Kai kuriose šalyse pasigirsta nuomonių, kad elektroninės cigaretės gali būti naudojamos kaip alternatyvi priemonė, palengvinanti metantiems rūkyti. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad el. cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalba metantiems rūkyti“, – „Šiaulių naujienoms“ paaiškino Raimonda Janonienė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Technologijų vertinimo skyriaus  vadovė. – Priešingai – kai kurie tyrimai patvirtina, kad elektroninės cigaretės sumažina tikimybę mesti rūkymą.“

Toksinis ir nepageidaujamas elektroninių cigarečių poveikis
Toksikologinių (in vitro) tyrimų rezultatai atskleidžia elektroninių cigarečių toksinį poveikį žmogaus jungiamojo audinio bei embrioninėms kamieninėms ląstelėms, kuris mažina jų gyvybingumą arba sukelia mirtį. Yra patikimų įrodymų, kad elektroninės cigaretės sutrikdo ląstelių aprūpinimą deguonimi ir gali paskatinti uždegiminius procesus.

Tyrimų duomenimis, elektroninių cigarečių vartotojų seilėse, kraujyje bei šlapime aptinkami toksiniai ir (ar) kancerogeniniai metabolitai, tačiau jų koncentracija  mažesnė, lyginant su rūkančiųjų tradicines cigaretes. Daugumoje tyrimų nustatytas nežymus neigiamas poveikis kvėpavimo sistemos funkcijoms. Pavieniuose  tyrimuose nustatyta, kad elektroninės cigaretės didina širdies susitraukimų dažnį, kraujo spaudimą, trikdo kraujo aprūpinimą deguonimi.  

Technologijų vertinimo skyriaus vadovė R. Janonienė atkreipia dėmesį, kad ne tik nikotino kiekis svarbus. „Užpilduose esančios kitos medžiagos savo esme yra žalingos. Be to, atliekant tyrimus rasta neatitikimų: skiriasi laboratorijos nustatyti ir etiketėje nurodyti kiekiai. Todėl galvoti, kad su mažesniu nikotino kiekiu produktas mažiau kenkia – nederėtų. Antra vertus, poveikis organizmui priklauso ir nuo paties rūkančiojo: kiek jis įtraukia tiesiogiai į plaučius, kokia jo sveikatos būklė ir pan. Kartais patys rūkaliai ima užpildus kaitalioti, maišyti naujus derinius, taip dar labiau padidina riziką, – pakomentavo R. Janonienė. – Taip pat yra duomenų, kad kai kurie vartotojai jaučia nepageidaujamą elektroninių cigarečių poveikį: galvos skausmus, pykinimą ir vėmimą, sausą kosulį, alergiją). Yra užregistruota nelaimingų atsitikimų (veido, kojų, rankų odos nudegimai, apsinuodijimai nikotinu).“

Ribojimai ir draudimai
Europos šalys elektroninėms cigaretėms taiko prekybos ribojimus, reklamos, rėmimo draudimus, nustato jų sudėties ir ženklinimo reikalavimus, draudimus rūkyti viešose vietose ir elektronines cigaretes parduoti nepilnamečiams. Daugelyje Higienos instituto apklausoje dalyvavusių Europos šalių elektroninių cigarečių be nikotino teisinis reglamentavimas nesiskiria nuo taikomo elektroninių cigarečių su nikotinu.

„Lietuvoje priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas reglamentuoja tam tikrų ribojimų elektroninėms cigaretėms su nikotinu taikymą. Įstatymo nuostatos nėra taikomos elektroninėms cigaretėms be nikotino. Be to, Lietuvoje elektroninėms cigaretėms su ir be nikotino gamyba ir prekyba nėra licencijuojamos veiklos“, – teigia atlikto vertinimo vadovė  R. Janonienė. Atsižvelgdami į apibendrintus mokslinių tyrimų rezultatus, Higienos instituto specialistai rekomenduoja Lietuvoje visoms elektroninėms cigaretėms taikyti analogiškus ribojimus kaip ir tradiciniams tabako gaminiams. Pasak R. Janonienės, vienas iš uždavinių yra įtikinti politikus, kad būtų griežčiau reglamentuojama ir kontroliuojama prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir jų užpildais.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistė Diana Gedminienė informavo, kad Lietuvoje tik nuo 2015 m. reglamentuotas elektroninių cigarečių prieinamumas. Įstatymu apibrėžta, kad elektroninės cigaretės gali būti prieinamos tik asmenims nuo aštuoniolikos metų. Jaunesniems elektronines cigaretes ar jų užpildus parduoti, perduoti, leisti vartoti yra draudžiama. Lietuvos Respublikoje draudžiama elektronines cigaretes vartoti uždarose patalpose, kuriuose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru.

Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė patvirtino, kad elektroninių cigarečių vartotojai privalo laikytis tų pačių taisyklių kaip ir rūkantys tabako gaminius, taigi užrašai „Rūkyti draudžiama“ elektroninėms cigaretėms taip pat galioja.

Jaunimui – pavojingas žaislas
Elektroninių cigarečių dažnai parsisiunčiama internetu. Tik turėk banko kortelę, ir atsiveria beribė kiniškų grožybių erdvė. Kokybės garantija nepilnamečiui mažai reikšminga.

2014 m. Europos šalyse elektronines cigaretes rūkė 12 proc. žmonių, dažniau – jaunimas. Jie dažniausiai renkasi elektronines cigaretes su nikotinu. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2014 m. kasdien rūkė 33 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. 11,4 proc. kasdien ir retkarčiais rūkančių vyrų ir 10,1 proc. moterų atsakė, kad per praėjusius metus jie rūkė elektronines cigaretes.

2016 m. Šiaulių mieste buvo vykdomas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. Šiaulių miesto Visuomenės sveikatos biuro specialistė Diana Gedminienė pasidalijo tyrimo duomenimis. Šiaulių mieste apklaustas 901 mokinys (5, 7, 9 klasė). Iš jų 16,6 proc. bent kartą per paskutinius 12 mėn. rūkė tabako gaminius arba elektronines cigaretes (Šiaulių rajone – 23,6, Lietuvoje – 20,1 proc.) Per paskutines 30 dienų bent kartą rūkė 9,8 proc. Šiaulių miesto moksleivių (rajone – 18,3, šalyje – 12,8 proc.). Atskirų tyrimų apie elektroninių cigarečių vartojimą neatlikta, bet ir turimi duomenys iškalbingai parodo paauglių  rūkymo mastą. Graudina, kad kiekvienoje amžiaus grupėje rūkančių procentas didėja du-tris kartus, pavyzdžiui, kartą per mėnesį rūkė 2,7 proc. penktokų, 8,3 proc. septintokų ir 18,5 proc. apklaustų devintokų.

Užkalbinti jaunuoliai prisipažino, kad jiems patinka kvapas, skonis, smagu, kad būrelyje galima mėgautis dūmu, tai priima kaip žaidimą, anot jų „bobučių paerzinimą“. Apie pasekmes, priklausomybę sakė dar negalvojantys.