Dabar juokinga prisiminus vaikystės iškylą. Aplankę pusbrolį, apsinakvojome apleistame mažo miestelio parke. Vakarienei išsikepėme netoliese paraustų kažkieno bulvių ir valgėme su daktariška dešra – gardumėlis… Tik pajutau kažką kietą ant liežuvio, dilgtelėjo, ėmė peršėti. Kažkas pradėjo augti burnoje. Liežuvis taip ištino, kad užsičiaupti nebegalėjau. Taip ir grįžau namo – išsižiojusi, su dideliu gumulu burnoje. Tai širšė pabučiavo, – juokėsi kelionės draugai.

Kai šilta, daugelis mėgstame iškylauti gamtoje. O kai kam nuolat tenka dirbti miške, sode, darže. Turėtume pasisaugoti vabzdžių ir su savimi turėti ne tik repelentų nuo erkių, uodų, bet ir kremo, mažinančio niežulį, tinimą, kurių lengvai galima įsigyti vaistinėse. Parduotuvėse taip pat gausu įvairių žvakių ar kitų priemonių, atbaidančių kraujasiurbius.

Sugėlė širšės
Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja, papasakojo, kad šiomis dienomis teko gelbėti 19-metį vaikinuką iš Kuršėnų. Dirbantį miške jį sugėlė širšės.  Vyrukui buvo sutinęs veidas, išbertos rankos ir kojos, darėsi sunku kalbėti, kvėpuoti, ryti. Smarkiai krito kraujospūdis. Pavėlavus vaikiną galėjo ištikti anafilaksinis šokas ir mirtis.

„Širšės geluonio nepalieka, bet alergiškam žmogui net vienas įgėlimas gali būti pražūtingas, – sakė gydytoja. – Minėtam ligoniui įgėlė penkios.“

 Be to, širšės, vapsvos turi savybę kviestis daugiau draugių, nes jos šitaip gina savo namus, savo teritoriją. Gydytoja įspėja, kad negalima pamačius bitę, vapsvą ar širšę blaškytis, mosuoti rankomis, bandant nuvyti – taip tik sustiprinsime jų agresiją. Jokiu būdu nepatartina ardyti lizdų. Netinka per ryškiais drabužiais vilkėti gamtoje, kvėpintis saldžiais kvepalais, kad jūsų vabzdžiai gėle nepalaikytų. Vapsvos mėgsta ragauti žmonių maisto, ypač gėrimų ir saldumynų – tad reikėtų būti atsargiems. Gyvybei ypač pavojingas įgėlimas į liežuvį, gerklas.

Pasak E. Kukaitienės, pasitaiko, kad bitininkai per daug įsidrąsina. Jiems daugybę kartų įgelta, įsitikina, kad nieko baisaus, alerginės reakcijos nekyla. O dešimtas kartas šast – anafilaksinis šokas.

Gydytoja primena, kad vabzdžių įkandimai labai pavojingi vaikams. Jų organizme daugiau vandens, audiniai minkštesni. Net uodo įkandimas sukelia baisų niežulį ir tinimą. Reiktų tą vietą atšaldyti, patepti priešalerginiu kremuku, jei vaikas labai neramus ar tinimas neslūgsta, kreiptis į gydytoją.

Kaip apsiginti nuo vapsvų?
Vapsvos mėgsta susikrauti lizdus pastogėse, namų sienų plyšiuose, retai varstomose duryse, palangėse. Radę lizdui tinkamą vietą ir ten įsikūrę šie vabzdžiai čia sugrįš ir kitais metais.

Pasak jonaviškio kenkėjų kontrolės specialisto Žygimanto Žalnerausko, gynyba nuo vapsvų – pavojingas procesas. Pirma, griežtai draudžiama patiems judinti, šalinti vapsvų lizdus, ypač dienos metu, kai kenkėjai aktyviausi. Nerekomenduotina ant vabzdžių purkšti įvairių priemonių, nes taip jie greičiau suirzta, todėl ataka gali būti skaudesnė. Svarbu išmanyti vapsvų įpročius, naikinimui naudoti kruopščiai parinktas naikinimo priemones – protingiausia kreiptis į specialistus.

Pagrindinis vapsvas viliojantis objektas yra maistas: terasose, lauko kavinėse, pavėsinėse palikti skanėstai, soduose sirpstantys vaisiai ir uogos. Pritrūkusios maisto gyvenamojoje aplinkoje, vapsvos užsuka net į mūsų namus. Kad vapsvos nepatektų į patalpas, tereikia užverti langus ir duris arba naudoti apsauginius tinklelius. Jei gyvenate daugiabučiuose, balkonuose patartina nepalikti nereikalingų daiktų, šiukšlių, kad vapsvoms nekiltų pagunda susikurti lizdo.

Jei turite sodą, kuriame gausu medingų augalų, o vaismedžiai linksta nuo prisirpusių vaisių, vapsvos čia tikrai užsuks. Jei iškylaujate gamtoje, didelė tikimybė ir čia išgirsti vapsvų zvimbimą. Kad vabzdžiai nepultų gelti ir greičiau pasišalintų, patariama maistą visada laikyti sandariai, atsargiai valgyti ir gerti, saugotis vaikščiojant basomis.

Ką daryti, jei užpuolė?
Jei papuolėte į vapsvų teritoriją ar jos pradėjo puotauti ant vaišių stalo, stenkitės likti ramūs, nebaidyti, nepūsti vėjo į šiuos vabzdžius. Sujudintas vapsvų lizdas ims gelti gindamas savo namus. Bėgdami nekelkite rankų į viršų – jas geriau laikyti prie šono, kad nekeltumėte dar didesnės agresijos. Saugokite galvą ir veidą, bandymas apsimesti mirusiu – ne išeitis, nes vapsvos ir toliau negailestingai gels jūsų kūną.

Sklando mitas, kad gali padėti vandens telkinys, tačiau geliantys vabzdžiai, tikėtina, kantriai lauks, kol išlipsite iš vandens.

Todėl būkite atsargūs vaikštinėdami miške ar pievoje, kad neužkliudytumėte vapsvų ar širšių lizdo.