Šiaulių nekilnojamojo turto rinkoje verda gyvenimas. Žmonės parduoda senus savo būstus ir dairosi naujų. Negalintys pasigirti didelėmis pajamomis ieško būsto nuomai. Tiesa, tiek pirkimui, tiek nuomai šiauliečiai turi galimybę rinktis tik iš senos statybos pastatų. Taip jau nutiko, kad mieste praktiškai neužsiimama naujų pastatų statyba, nors šiauliečiai visai norėtų gyventi moderniuose ir energiškai efektyviuose būstuose.
Perka senos statybos butus
„Iš išorės kartais atrodo, kad Šiauliuose viskas nusistovėję, bet iš tiesų mieste tikrai jaučiamas judesys. Šiauliai – pakankamai gyvas miestas, čia būstų dairomasi tiek pirkimui, tiek nuomai“, – „Šiaulių naujienoms“ sako nekilnojamojo turto brokerė Vilma Stupurienė.
Anot jos, naujo buto Šiauliuose dažniausiai ieško jaunos šeimos. Perka, nes tam gauna paskolą iš banko ir nebenori mokėti didelių pinigų už būsto nuomą.
Arčiau vaikų ir anūkų į miestą iš sodybų, kaimų keliasi ir vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat yra tokių, kurie butą ar namą mieste perka kaip investiciją ateičiai. Įsigiję būstą, jį kam nors išnuomoja ir taip didina savo pajamas.
Kadangi mieste vyrauja antrinė nekilnojamojo turto rinka, šiauliečiai praktiškai neturi galimybės nusipirkti naujos statybos būsto. Jiems nelieka nieko kita, kaip tik rinktis – senos statybos.
„Šiandien turime tik vieną ar du naujos statybos daugiabučius, bet ir ten butų kainos labai aukštos. Šiauliečiai negali sau leisti mokėti tiek, kiek vilniečiai, todėl neturėdami pasirinkimo, perka senos statybos būstą“, – pasakoja V. Stupurienė.
Ji paaiškina, kad nekilnojamo turto vystytojams pastatyti naują pastatą Vilniuje ar Šiauliuose kainuoja praktiškai tiek pat. Tik galbūt Šiauliuose galima sutaupyti pigesnio žemės sklypo sąskaita. Nepaisant to, šiuolaikiškų pastatų mieste nėra tiek, kiek galbūt norėtųsi, ir viskas dėl verslininkų atsargumo. Kam statyti naują daugiabutį, jeigu po to niekas ten negyvens ir nepajėgs buto įpirkti? Todėl šiuo atžvilgiu reikalai mieste ir nejuda.
Gali pasirinkti gyvenimą rajone
Paradoksalu, bet visai įmanoma, kad energiškai efektyvesni pastatai ateityje bus aktyviau statomi už Šiaulių esančiuose miesteliuose. Kaip žinia, nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione. Sutuoktiniams, sulaukusiems ne daugiau, kaip 35-erių metų, valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Galbūt dėl to šiauliečiai panorės persikelti į šalia esančius miestelius, o nekilnojamojo turto vystytojai ten aktyviau imsis naujos statybos darbų.
Vis dėlto, pašnekovės nuomone, vargu ar vien dėl skiriamos subsidijos būsto pirkimui, gyventojai sumanys pabėgti iš Šiaulių. Juk jaunoms šeimos aktualu, kad arti namų būtų vaikų darželiai, mokyklos, darbo vieta. Sutuoktiniai mažiausiai nori savo atžalas iš sodybų ir kaimų vežti į mieste esančius būrelius.
Kita vertus, tai nereiškia, kad apskritai nebeliko norinčių gyventi sodybose, rajonuose. Brokerės teigimu, kai kurios šeimos, neatlaikiusios sostinės diktuojamo tempo, mielai įsikuria Šiaulių rajone: Dainų kaime, Gegužiuose, Ginkūnuose, tad kai kurie iš tiesų gali pasinaudoti valstybės subsidija.
„Kai kurios šeimos Vilniuje pardavusios butą, mielai įsikuria netoli Šiaulių ir nusiperka naujos statybos namą“, – tikina V. Stupurienė.
Vis dėlto vertinant pagal amžių akivaizdu, kad jauni žmonės iki 30 metų mieliau dairosi buto miesto centre. 35–40 m. žmonėms gyventi bute pasidaro per ankšta, tad pardavę butą kraustosi į namą.
Nuomai būsto ieškosi rečiau
Nekilnojamojo turto ekspertė sako, jeigu finansinė padėtis leidžia, šiauliečiai būstą mieliau perka nei nuomojasi. Paprastai būstą nuomojasi turintys mažas pajamas ir blogą kredito istoriją. Taip pat tie, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių yra priversti staiga kažkur prisiglausti.
Anot brokerės, dirbantys asmenys būsto nuomai aktyviai dairosi visais metų laikais. Tik studentai – labiau vasaros pabaigoje. Vieniems vietą, kur gyventi pavyksta susirasti labai greitai, kitiems paieška užtrunka iki mėnesio. Paieškos laikas dažniausiai priklauso nuo to, kokius reikalavimus kelia potencialus nuomininkas, t. y. kiek jam svarbi būsto vieta, aukštas ir pan.
Pasirodo, nuomotojai mielai įsileidžia tiek vyresnio amžiaus vyrus, tiek šeimas su augintiniais, jeigu tik yra sudaroma sutartis. Tokiu atveju abi pusės apsidraudžia nuo galimos žalos.
Nenori rizikuoti
Džiugu, kad Šiauliuose yra norinčių būstus parduoti, pirkti, nuomoti ir išsinuomoti. Vis dėlto reikalingas išsamesnis atsakymas, kodėl Šiauliuose nėra norinčių užsiimti naujų pastatų statyba. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius dienraščiui paaiškina, kad tam iš tiesų esama priežasčių.
„Nekilnojamojo turto vystytojai, vertindami perkamąją galią, demografinę situaciją, rezervuotai žiūri į mažesnius miestus ir pagrindine plėtra užsiima didžiuosiuose šalies miestuose. Tai yra gerai ar blogai, galima diskutuoti, bet, matyt, nėra gerai“, – sako M. Statulevičius.
Jis visiškai sutinka, kad ir mažesniuose miestuose jaučiamas kokybiško, energiškai efektyvaus, taupaus, naujos architektūros būstų poreikis bei trūkumas. Nepaisant to, nekilnojamojo turto vystytojai baiminasi, kad statybos mažesniuose miesteliuose neatsipirks. Galvoja, kad ten butų nepavyktų parduoti už norimą kainą arba jie nebūtų parduodami taip greitai kaip Kaune ar Vilniuje.
Pašnekovas įsitikinęs, kad Šiauliuose šiuo atžvilgiu situacija gali pasikeisti, tik reikia, jog kažkas žengtų pirmą žingsnį, panorėtų imtis vieno ar kito statybos projekto.
Taip pat reikia, kad būtų norinčių naujos statybos butus pirkti ir gerai apmokamų darbo vietų, kad būtų galima sau leisti tokią prabangą.
Pasigendama didesnio valdžios indėlio
Reikalingas ir didesnis miesto valdžios noras, pastangos padėti savo gyventojams, kad šie neemigruotų. Gyventojų mieste išlaikymas arba naujų pritraukimas – didelis laimėjimas, kurio valdžiai reikėtų labiau siekti. Be to, juk žvelgiant pragmatiškai, įsiregistravę žmonės moka gyventojų pajamų mokestį, naudojasi įvairiomis paslaugomis ir tam miestui sukuria papildomą vertę.
„Noras turėti širdžiai mielą būstą istoriškai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės prisiriša prie tam tikros vietos. Jeigu gali nusipirkti būstą, rasti gerai apmokamą darbą, tai visada bus priežastis pasilikti“, – mano M. Statulevičius.
Taip pat būtų gerai, jeigu miesto valdžia sudarytų tinkamas sąlygas verslui, nekilnojamojo turto vystytojams. Tada matydami potencialą, jie dažniau investuotų ir aktyviau užsiimtų naujų pastatų statyba. Neprošal būtų pagalvoti ir apie efektyvesnę daugiabučių renovaciją, kiemų sutvarkymą, žaliųjų erdvių atsiradimą ir pan. Galbūt tada nekilnojamo turto rinka aktyviau augtų.
