Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Čia šiauliečiai ir miesto svečiai gali pamatyti  Šiaulių „Aušros“, Nacionalinio Lietuvos dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkiniuose ir privačių asmenų kolekcijose saugomus kūrinius (tapyba, piešiniai), labiausiai atspindinčius ir apimančius didelę dalį A. Gudaičio kūrybinio kelio – 32 tapybos darbus ir 17 eskizų. Eksponuojamas ir paskutinysis A. Gudaičio darbas „Paukščiai pakrantėje“, sukurtas 1988 m.

Parodos akcentas – A. Gudaičio dirbtuvių fragmentas
„Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus muziejininkė Jūratė Kaučikaitė teigė, jog A. Gudaitis buvo iš tiesų labai ryški asmenybė.

„Džiaugiamės pasirinkę šį menininką todėl, kad jis buvo ir šiaulietis. A. Gudaičio kūrybinis kelias tęsėsi apie 60, o pedagoginis – apie 40 metų. Norėjosi pristatyti ne tik jo paveikslus, bet ir patį dailininką. Dažnai parodose matome paveikslus, dailininkus, bet labai retai matome dailininko dirbtuvę. Todėl mūsų parodoje kaip akcentas yra įrengtas A. Gudaičio dirbtuvių fragmentas, kuriame žiūrovai galės išvysti autoriaus chalatą, molbertą, teptukus.

Taip pat prie kiekvieno A. Gudaičio darbo yra pridėta citata iš A. Gudaičio prisiminimų knygos. Manome, kad šios citatos padės pažinti dailininką, suprasti jo mąstyseną, pasaulėjautą ir priartėsime arčiau jo.

Paroda yra išeksponuota trijose salėse: dviejose yra tapybos darbai, o trečioje – piešiniai. Kiekvienoje salėje aiškiai matyti tikras A. Gudaitis, jo išskirtinumas, braižas, paveikslų įtaiga, išraiška. Dailininką labai įkvėpdavo liaudies meistrų darbai.

Jo paveiksluose vyrauja žmonių tema. Jie labai įvairūs: pavargę, dirbantys, vaikai, motinos. Šie paveikslai kalba patys už save, dėl to, kad jie yra išraiškingi, nors ir kalba apie kasdienius dalykus. Parodą papildo fotografijų kopijos ir filmuota medžiaga iš A. Gudaičio šeimos archyvo.

Parodoje taip pat bus rengiamos dvi edukacijos: viena skirta lavinti piešimo įgūdžius, kita – tapybos. Taip pat esame padarę tris dėliones, kurias galės dėlioti ir vaikai, ir suaugusieji. Tai  A. Gudaičio paveikslų reprodukcijos. Turėtume ne tik akimis pamatyti A. Gudaičio darbus, bet labiau tai išgirsti širdimi, ką jis nori mums pasakyti šiais savo darbais“, – pasakojo muziejininkė J. Kaučikaitė.

„Viena iš svarbiausių išraiškos priemonių – tapybiškumas“
Parodos „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“ atidaryme dalyvavo ir autoriaus duktė Eglė Kunčiuvienė. Ji teigė, kad jos tėvo parodos atidarymas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga yra labai didelis dalykas, o kiekvienam dailininkui – garbė.

„Man atrodo, kad tai  pirmoji A. Gudaičio paroda Šiauliuose. Labai malonus jausmas grįžti į Šiaulius, atvažiavo ir anūkai, ir proanūkiai. Kiekvienam dailininkui  labai smagu, kai jo darbai yra rodomi, kai kažkas tuos darbus mato.

A. Gudaitis yra susijęs su Šiauliais, kurie jam  labai svarbus miestas. Jis čia gimė, jo išsilavinimo ir menininko kelias prasidėjo čia. 1929 m. Gerardas Bagdonavičius surengė moksleivių dailės darbų parodą ir atskirą stendą paskyrė A. Gudaičiui. Ten buvo eksponuojama jo 20 darbelių, iš kurių du yra išlikę.

A. Gudaičio gyvenimo kelias buvo sudėtingas: du pasauliniai karai, dvi okupacijos. Jo kūryba  komplikuota, smarkiai keitėsi, todėl ji  labai įvairi. Kūryboje siužetai nėra aiškūs, paveiksluose nėra aiškios fabulos. Taip pat ir pats A. Gudaitis ne visada galėdavo paaiškinti, ką norėjo pasakyti vienu ar kitu savo darbu. A. Gudaitis išreiškia savo, jauno žmogaus, seno žmogaus pasaulio supratimą. Keitėsi pati kalba, turinys, bet pasaulio supratimas išliko. A. Gudaitis buvo modernizmo epochos atstovas ir jam viena iš svarbiausių išraiškos priemonių buvo tapybiškumas. Jis visada sakydavo, kad pirmoje vietoje yra gera tapyba“, – pasakojo A. Gudaičio duktė E. Kunčiuvienė.

Prie šios parodos prisidėjo ir E. Kunčiuvienės vyras Algimantas Kunčius, kurio nuotraukos yra eksponuojamos parodoje. A. Gudaičio duktė šiai parodai paskolino keletą savo tėvo piešinių, visi kiti darbai  paimti iš skirtingų fondų. Parodos autoriaus duktė buvo rengusi jo personalines  parodas įvairiuose Lietuvos miestuose.  

„Menininkams pasiseka, kad jie turi labai geras žmonas. Mano šeima gyveno patriarchalinį gyvenimą. Vyras uždirbdavo duoną, o motina viskuo rūpinosi, auklėjo vaikus. Tai buvo labai  susiklosčiusi, darni šeima. A. Gudaitis buvo autoritetas, o jo žodis – lemiamas. Viskas sukosi apie jį. Jei jis ilsisi, visi tyli, jo interesai buvo aukščiau visko. A. Gudaitis buvo uždaras žmogus, turėjo savo tikslus, interesus. Turėjo šunį, kuriam perduodavo visas savo sukauptas emocijas. Vaikams buvo geras gyvenimas. Mano brolis tapo architektu, sesuo – odininke, o aš muzikos istoriją dėsčiau, po to baigiau ir dailės institutą, nes reikėjo kažką išmanyti. Mūsų visa šeima yra menininkai. Tėvas norėjo, kad turėtume gerą išsilavinimą“, – pasakojo parodos autoriaus duktė.

Apie Antaną Gudaitį
Gimė 1904 m. Šiauliuose, mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Lietuvos universitete studijavo literatūrą, Kauno meno mokykloje lankė Justino Vienožinskio studiją. 1929–1933 m. studijuodamas Paryžiuje, A. Gudaitis susipažino su modernaus meno kryptimis. Paryžietiška patirtis dailininko kūrybai įkvėpė laisvės, spontaniškumo, dramatizmo, atsidavimo, tačiau jis nesekė konkrečiomis Vakarų Europoje susiformavusiomis dailės srovėmis, ieškojo savito stiliaus, siekė kitaip pažvelgti į lietuvių liaudies meną, atskleisti jo dvasią tuometinėmis tapybos priemonėmis.

1932–1935 m. kartu su bendraminčiais įsteigė lietuvių modernistų dailininkų grupę „Ars“, dalyvavo jos rengiamose parodose. Nuo 1935 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje, vėliau Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus dailės institute, Lietuvos dailės institute. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas. Mirė Vilniuje 1989 m.

Dailininkas nutapė natiurmortų, peizažų, portretų, tačiau tikroji jo stichija visuomet buvo figūrinė kompozicija, pasižyminti monumentaliu dramatizmu. Menininko kūrybos pagrindą sudaro vaizduojamas žmogus: moterys, bendraamžiai menininkai, žvejai, vaikai, biblinių siužetų veikėjai. Dailininkas labai mėgo paukščius.

 
Straipsnių peržiūros
94578919
Į viršų