,,Nuobodžiai gyveni: kasdien tuo pačiu maršrutu tuo pačiu metu – turbūt į darbą važinėji, –užšnekino pusrūsyje įsikūrusio baro link klypuodamas palyginti nesenas vyras su trečios dienos šeriais ant paburkusių skruostų, įsispraudęs į gan švarius skylėtus džinsus. – Vo mes tai nenuobodžiaujam, mūsų Česka kasdien naujus anekdotus skaldo. Šiandien pulko diena – dar linksmiau paūšim.“
Darbo diena prasideda
Tikiu, kad paūš, nes ūžesys nuo pat baro atsidarymo iki vėlumos netilsta kasdien, o pašalpų mokėjimo savaitę dar sustiprėja, ypač kai į bendrą kakofoniją įsijungia raudonskruosčių ,,damų“ pacypčiojimai. Kiek Šiauliuose tokių girdyklų, skaičiuoti neteko. Bet kas rytą matau, kaip vienas kitą paramstydami sliūkina žilstelėję ir nuplikę vyrai, skuba užsiplėšti cigaretę, kol prasidarys akimis nuglostytos durys. Jų darbo diena prasideda.
Dauguma jų – artimiausio bendrabučio ar aplinkinių daugiabučių gyventojai. Visi jie ,,buvę“. Buvę šeimos žmonės, tėvai, buvę šaltkalviai ar kitokie auksarankiai. Šnekusis žmogelis – buvęs taksistas… ,,Kam dirbti, jei gauni tik katės ašaras. Mašina sudilo. Žmona metė. Prapilu pašalpą, nors savaitę lengviau pagyvenu.“
Negi aš dabar imsiu priekaištauti, kad ne iš savo, iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės geri. Nepiktybinis, blogo nelinki. Grįždama matau ryto pašnekovą stotelėje ant suolelio snūduriuojantį.
Vasara rami
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė teigia, kad ši vasara palyginti rami. Atostogos, nedaug vaikų mieste likę, tai ir susirgimų, ir traumų mažiau. Netikėtų ligų protrūkių ar baisių nelaimių nebūta. Džiugu, kad nebuvo skenduolių ar baisių avarijų. Nedideli sužalojimai, nubrozdinimai autoįvykiuose, galvos svaigimas, ligų paūmėjimai – įprasta kasdienybė. Nustebino medikus tykumu švenčių dienos, ilgasis savaitgalis. Gydytoja teigia, kad jokio iškvietimų padaugėjimo šiomis dienomis nepastebėta. Gal jau mokame švęsti blaiviai?
Pasak E. Kukaitienės, medikams gyvenimą palengvina ir tai, kad dažniausiai pagalbos šaukiamasi bendruoju numeriu 112: ,,Nebereikia mums išklausyti priekaištų, užgauliojimų, kad per daug klausinėjame. Gauname tikslų nurodymą kur vykti.“
Dėl tos pačios priežasties, gydytojos nuomone, sumažėjo melagingų iškvietimų. Pokštautojai pajuto, kad pranešimai įrašinėjami, greitai susekami, išaiškinami. Nebetenka gaišti laiko dėl to, kad kažkas nusprendė kvailokai pasilinksminti.
Pašalpų laikas – mūsų rūpestėlis
,,Nuobodžią medikų kasdienybę“ paįvairina pašalpų mokėjimo savaitė. Vyriausioji gydytoja sako, kad savo nuolatinius klientus jau vardais gali vadinti. ,,Atgajo“ dienomis tenka miegančius ant suolelių ar prie parduotuvių, pamėgtų „girdyklų“ surankioti.
,,Atsiranda rūpestingų žmonių, kurie nepraeina pro šalį užsimerkę – ką žinai, gal žmogų koks priepuolis ištiko, – pasakoja medikė. – Važiuojam, judinam. Vieni mūsų iš tolo kratosi, pasižada namo pareiti patys, kitus, jei matome, kad galvą susitrenkė, ar senos žaizdos pūliuoja, kitoks gydymas reikalingas, į priėmimo skyrių vežame. Ten bent švarioje lovoje pagulės.“
Kartais agresyvių pacientų pasitaiko, tenka su policija padraugauti. ,,Ne mes vieni taip gyvename. Visur, visuose miestuose ir kaimuose taip – pradėjo mokėti pašalpas – daugėja pavargusių žmogelių, kuriems kelias iki namų per tolimas. Nors ne ką jie beišgeria, suvargę, sumenkę, – apgaili nelaimėlius E. Kukaitienė. – Kai pinigų pritrūksta – būna dar blogiau – kokio surogato nusitveria, apsinuodija. Mūsų klientūra yra tarp 35– 50 metų amžiaus. Ilgiau retas ištveria. Tik nemažėja. Vieni išeina, jaunesniais pasipildo.“
Šiaulių apskrities policijos komisariato komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Gailutė Smagriūnienė patvirtino, kad pašalpų mokėjimo laiku darbo padaugėja, nes žymiai padažnėja smurto artimoje aplinkoje atvejų. Gauna pašalpas, geria, susimuša. Ir taip kas mėnesį, metų metus. Kai pinigėliai išsenka, aprimsta, policijos įvykių suvestinės sutrumpėja.
