Kaštonus nuo kirtimo apsaugoję šiauliečiai toliau stoja ginti Kaštonų alėjos. Jie nori, kad Kaštonų alėja po rekonstrukcijos neprarastų savo unikalumo ir toliau džiugintų miestiečių širdis. Tik panašu, kad už Kaštonų alėjos rekonstravimą atsakingiems projektuotojams šiauliečių nuomonė nelabai rūpi.

Planuoja nukirsti 14 kaštonų
Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje surengtame Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekto viešajame svarstyme medžių klausimas nebuvo pamirštas ir šįkart. Šiauliečiai išsakė savo nuomonę, kodėl verta išsaugoti ir blogos būklės medžius.

Viešojo susitikimo pradžioje projekto vadovas Dainius Gečas priminė, kad Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė įvertino 68 alėjos kaštonų būklę. Atskiri medžiai buvo tiriami tomografiniu ultragarso skeneriu. Išvadose mokslininkė nurodė, kad 54 kaštonai yra geros būklės ir gali toliau džiuginti miestiečius. 14 kaštonų būklė bloga, tačiau avarinio medžio nėra nė vieno. Blogos būklės kaštonai gali būti kertami arba ieškoma kitų būdų jiems išsaugoti.

Projekto vadovas informavo, kad atsižvelgiant į rekomendacijas, 14 medžių bus nukirsta ir 11 iš jų bus atsodinti geltonžiedžiais kaštonais kas 9 metrus.

Nenori laukti, kol „šluotos“ užaugs
Šiauliečiai iš karto suskubo komentuoti, kad paliekant tokius tarpus Kaštonų alėja atrodys kaip bedantė burna. Domėjosi, kodėl nebūtų galima palikti 4,5 m tarpo, koks yra tarp dabartinių medžių.

Sulaukta atsakymo, kad toks atstumas pasirinktas tam, jog subrendę medžiai netrukdytų naujam augalui augti ir vešėti. Projektuotojai pripažino, kad dėl tokių tarpų Kaštonų alėja galbūt šiek tiek praras savo dabartinį vaizdą, bet nepaisant to, unikalumo įspūdį bus bandoma atkurti kitais elementais.

Miesto gyventojai klausė, ar atsodintiems medeliams netrūks saulės spindulių. Taip pat pasiūlė nukirstų medžių neatsodinti, bet tose vietose pastatyti skulptūras iš medžio ar akmens.

Patikinta, kad 9 metrų atstumas yra pakankamas, kad atsodinti medžiai galėtų vešėti. Be to, bus sodinami ne patys jauniausi, bet pakankamai tvirti medžiai, kad jie nebūtų užgožiami ir galėtų susirasti savo kelią į šviesą.

„Reikės laukti 50 metų, kol tos šluotos išaugs“, – salėje pasigirdo piktas komentaras. Specialistai atsakė, kad atsodinamos bus ne „šluotos“, bet 12 metų amžiaus ir 25–35 cm skersmens medžiai.

Įžvelgia grėsmę objekto autentiškumui
Muziejininkei Vilijai Ulinskytei-Balzienei užkliuvo ir tai, kad rengiant rekonstrukcijos projektą neatsižvelgiama į Kaštonų alėjos paveldosauginį statusą, o tai kelia grėsmę objekto autentiškumui bei jo išlikimui. Taip pat jai pasirodė keista, kodėl planuojama nukirstus medžius atsodinti ne paprastaisiais, bet geltonžiedžiais kaštonais.

Projektą koordinuojantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička paaiškino, kad Didždvario parkas ir Kaštonų alėja yra skirtingų kategorijų: „Didždvario parkas papuola į istorinę paveldosauginę teritoriją ir jam yra taikomi specialūs reikalavimai. Kaštonų alėja šiandien nėra paveldosauginė teritorija ir teisiškai jai specialūs reikalavimai nėra taikomi.“

Projektuotojai antrino, kad nepaisant to, vis tiek bus stengiamasi maksimaliai išsaugoti alėjos autentiškumą. O dėl geltonžiedžių kaštonų galėjo pasakyti tik tiek, kad tokia rūšis pasirinkta, nes tai yra geriausiai prisitaikantys ir geriausiai urbanizuotoje teritorijoje galintys augti medžiai.

Blogos būklės medžių neplanuoja išsaugoti
Iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ narys Alfredas Daulius domėjosi, ar nebūtų galima blogos būklės medžių pabandyti išsaugoti ir jų nekirsti. Galbūt pavyktų pasamdyti arboristų, kurie pasiūlytų savo metodus, kaip sergančius medžius išgydyti, pavyzdžiui, pavojingas medžių dalis nupjauti, surišti ir pan.

M. Velička iš karto atsakė, kad tokios galimybės nėra: „Mūsų tikslas buvo išsaugoti visus medžius, bet juos ištyrus paaiškėjo, kad vieni yra pažeisti puvinio, kiti – paveikti karščio. Kadangi rekomenduota juos nukirsti, mes taip ir padarysime, kad vėliau nekiltų saugumo problemų.“

Jis pridūrė, kad ir kiti Kaštonų alėjoje esantys medžiai nėra puikios būklės. Kalbėjo, kad ateityje Savivaldybė net skelbs konkursą ir pirks paslaugą, kad specialistai užsiimtų kaštonų priežiūra. Kitaip tariant, Savivaldybei ir taip teks mąstyti, kaip pasirūpinti likusiais kaštonais, tad apie blogos būklės medžių išsaugojimą nelabai norima galvoti.

Šiaulietė Lina Žutautė neliko patenkinta tokiu atsakymu. Klausė, ar nebūtų galima nekirsti bent jau karščio paveiktų medžių.

„Prieš ateinant į svarstymą, dar kartą perskaičiau dendrologės išvadas – jose buvo kalbama apie kelis kaštonus, kurie yra paveikti karščio. Buvo sakinys, kad tokius medžius galėtume palikti stebėjimui: t. y. žiūrėti, kaip jie toliau auga ir atsigauna. Jeigu mes atsižvelgtume į šias rekomendacijas, gal iš tiesų reikėtų išrinkti tuos medžius, kurie linkę savaime išgyti, ir stebėti, kaip jie atsistato. Šiauliams būtų unikali proga – tarsi mokslinis tyrimas“, – kalbėjo L. Žutautė.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas dar kartą akcentavo, kad tada kiltų pavojus žmonių gyvybei: „Kadangi medžiai auga urbanizuotoje teritorijoje, aš negaliu sau leisti stebėti medžius, kurie galbūt gali sukelti pavojų gyvybei. Privačiame sklype galbūt ir būtų galima taip daryti, bet viešoje erdvėje – ne.“

Vis dėlto šiauliečių spaudžiamas į kampą pažadėjo šį klausimą dar kartą apsvarstyti.

Netenkina objekto dizaino sprendiniai
Viešajame svarstyme pristatytą Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą dizaineris Darius Linkevičius taip pat vertino skeptiškai. Projektoriaus ekrane rodomus mažosios architektūros elementus jis pavadino „paveikslėliais, nukopijuotais iš interneto“.

Dizaineriui neįtiko, kaip ruošiamasi apželdinti naujai atstatomas, dabar apgriuvusias sienas, dėl planuojamų iškloti trinkelių, apšvietimo ir t. t.

Projekto rengėjams paaiškinus, kad tai tėra idėjiniai analogai, D. Linkevičius neiškentęs rėžė, kad ydinga praktika, kai viešinimo momentu rodomi ne galutiniai sprendiniai, o kažkokie neva būsiantys ar nebūsiantys variantai, nes kai projektai pradedami realizuoti, nebėra jokios galimybės tuos sprendinius laiminti ar paprieštarauti dėl galutinio sprendimo.

Taip pasisakiusį dizainerį tuo metu salėje buvę šiauliečiai palaikė plojimais. Po to nieko nelaukę toliau leido kritikos strėles. Pirmiausia pareikalavo atsakymo, kodėl nebūtų galima kaštonų apšviesti papildomai iš apačios ir taip sukurti didingą vaizdą. Klausė ir kodėl nenorima pastatyti autentiškų tik Šiauliuose kurtų suoliukų ir šiukšliadėžių.

Sulaukta atsakymo, kad apšvietus kiekvieną medį iš apačios Kaštonų alėja netektų savo unikalumo ir apskritai tuomet jos nebūtų galima pavadinti alėja. Dėl pasirinkto suoliukų dizaino esą taip pat nieko negalima padaryti, tokį sprendinį „palaimino“ Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius ir projektuotojai neturi teisės šio sprendimo keisti.

Trūko efektyvesnio bendradarbiavimo
Architektas Vytenis Rudokas, sulaukęs galimybės pasisakyti, taip pat neslėpė susirūpinimo dėl Kaštonų alėjos įvaizdžio. Anot jo, pirmiausia reikėjo išaiškinti, ko norime iš šios erdvės, ir tik po to rengti projektus.

„Užsiciklinome ties medžiais, o visa kita užmiršome. Jeigu jau taip, tada tiesiog pripažinkime, kad tai yra komunalinis uždavinys. Pavadinkime jį paprasčiausiu remontu ir nekelkime sau didelių reikalavimų. Nes dabar mūsų lūkesčiai labai dideli, bet mes nesukūrėme jiems situacijos. Tam nebuvo skirta tiek pinigų, tiek laiko. Taip dirbant mes niekada nesukursime individualaus dizaino“, – kalbėjo V. Rudokas.

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė palaikydama architekto mintį apgailestavo, kad projekto autoriai nebendradarbiavo su sąjungos ir Savivaldybės drauge įkurta Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.

„Tikrai galėjome anksčiau pamatyti šiuos sprendinius. Galbūt tuomet jie nebūtų trečią kartą rodomi. Uždavinius užduoda visuomenė, bet profesionalus žvilgsnis galėtų pasitarnauti miesto grožiui. Visuomenė jautriai sureagavo į medžių problemą, bet yra ir estetinė problema“, – sakė R. Stuopelienė.

Projekto rengėjams pasižymėjus išsakytas šiauliečių pastabas, belieka tikėtis, kad į jas bus atsižvelgta bent iš dalies.

D. Gečas priminė, kad planuojama nukirsti 14 blogos būklės kaštonų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliečiai aktyviai laidė kritikos strėles.
Artūro STAPONKAUS nuotr.