Smagu, kai ES investicijų naudą pajaučia ir eiliniai miesto gyventojai, bet taip būna ne visada. Kartais investicijų projektai įgyvendinami tik dėl akių, gerai jų neįvertinus ir neapskaičiavus. Kaip šiuo atžvilgiu elgiasi Šiaulių regiono politikos ir verslo atstovai bei kaip jų veiksmus vertina gyventojai?

Investicijų nauda matoma ne visur
Sudarius Lietuvos savivaldybių atvirumo Europos Sąjungos (ES) investicijoms indeksą, paaiškėjo regionai, kuriuose gyventojai dažniausiai naudojasi šių investicijų rezultatais, labiausiai jaučia jų poveikį gyvenimo kokybei ir daugiausiai domisi ES finansuojamais projektais. LR finansų ministerijos duomenimis, pagal šį indeksą Šiaulių apskrityje išsiskiria Šiaulių ir Joniškio rajonų savivaldybės, užėmusios atitinkamai 9 ir 15 vietas iš visų 60 šalies savivaldybių.

Šiaulių mmiesto savivaldybė pagal savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksą atsidūrė 22-oje, Akmenės rajono – 23-ioje, Radviliškio rajono – 42-oje, Pakruojo rajono – 49-oje, Kelmės rajono – 51-oje vietoje.

Savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4500 respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių.

Apklausos duomenimis, 36 proc. Šiaulių rajono gyventojų yra gerai informuoti apie regione vykdomus ES investicijų projektus, 42 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, 47 proc. mato investicijų naudą gyvenimo kokybei.

ES investicijų rezultatais asmeniškai naudojasi 39 proc. apklaustų gyventojų Šiaulių mieste, 36 proc. akmeniečių, 33 proc. kelmiškių, 27 proc. pakruojiečių, 21 proc. radviliškiečių.

Iš visų Lietuvos savivaldybių sąrašo viršuje atsidūrė Tauragės r., Elektrėnų, Širvintų r., Jurbarko r., Kauno m., Ignalinos r., Alytaus r. ir m. savivaldybės.

Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse.

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 12 tūkst. projektų, kuriems iš ES 2014–2020 m. finansinės perspektyvos jau išmokėta 1,5 mlrd. eurų.

Nori įtikti gyventojams
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad bet kokios investicijos savivaldybėms yra labai svarbios. Anot mero, šiuo atžvilgiu yra daug dirbama. Pavyzdžiui, šiuo metu infrastruktūros atnaujinimo darbai vykdomi Kairiuose, Gruzdžiuose, Meškuičiuose, Kuršėnuose. Taip pat laukiama investuotojų gamybos srityje.

„Jeigu infrastruktūra pagerėja, pagražėja – gyventojai investicijų naudą tikrai pastebi. Džiaugiamės, kad mūsų miesteliuose, didesnėse gyvenvietėse žmonės gyvena ir yra patenkinti supančia aplinka. Tikimės, kad ateityje atsiras daugiau norinčių čia apsigyventi“, – viliasi A. Bezaras.

Kviečia gyventi į regionus
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas taip pat džiaugiasi gyventojų įvertinimu: „23-ioji vieta tokiam nedideliam rajonui kaip mūsų yra gera. Šiaip mes pakankamai aktyviai dirbame šioje srityje. Įgyvendiname daug ES projektų, įsisaviname nemažai lėšų ir dar daugiau projektų darysime ateityje.“

Mero teigimu, ES projektų būtų galima įgyvendinti dar daugiau, jeigu savivaldybės turėtų didesnę laisvę skolinimuisi. Valdžios nustatytos investavimo taisyklės yra labai griežtos ir kartais būtent dėl to kai kurių projektų yra atsisakoma.

„Jeigu savivaldybė skolinasi atsakingai, prižiūrint Finansų ministerijai, žinant jos galimybes ir finansinę situaciją, kodėl neleidus savivaldybei pasiskolinti daugiau pinigų?“ – retoriškai klausia V. Mitrofanovas.

Štai Akmenės rajonas yra priverstas stabdyti du projektus, nes jiems negali skirti pakankamai lėšų iš savivaldybės biudžeto. Pavyzdžiui, vieno projekto įgyvendinimui būtų skiriama 300 tūkst. ES lėšų, bet tam, kad jis būtų užbaigtas, savivaldybė papildomai taip pat turėtų skirti didelę sumą pinigų. Tada ir prasideda apmąstymai, ar verta didelę sumą skirti kuriam nors vienam dalykui ar nėra prioritetinių sričių ir pan.

Jis taip pat nesutinka su nuomone, esą neverta investuoti į trinkeles. Verta, priešingu atveju, gatve negalėtų pravažiuoti negalią turintys asmenys ar mamos su vežimėliais. Reikia sukurti gražią aplinką, kad žmonės galėtų normaliai gyventi ir mažesniuose miesteliuose.

„Žmonių į regionus vien nauja darbo vieta nepriviliosi. Reikia ir darželių, ir mokyklų, ir bibliotekų, todėl man atrodo keista Finansų ministerijos nuostata, esą investicijos turi būti tik atsiperkančios. Kaip šiandien gali atsipirkti biblioteka, darželis? Niekaip. Tai nejau čia nebereikia daryti investicijų? Keista logika mūsų valdžios ir su tuo aš tikrai nesutiksiu, nes žmonės turi gyventi ir kaimuose, ne tik Vilniuje ar Kaune“, – sako V. Mitrofanovas.

Tobulėti dar yra kur
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidento Vidmanto Japerto nuomone, ES lėšos iš tiesų ne visada būna panaudojamos efektyviai. Itin neigiamų padarinių sulaukiama, kai vienas ar kitas europinių lėšų panaudojimo sprendimas pasirenkamas pasidavus momentiniam impulsui, jo atidžiau nepaanalizavus.

„ES lėšos prisidedant prie socialiai ar ekonomiškai naudingų projektų įgyvendinimo yra svarbios ir reikalingos. Tik ar investuojama atsakingai ir apgalvotai – vienareikšmiškai negalima atsakyti“, – komentuoja V. Japertas.

Anot jo, yra visokių pavyzdžių ir tai nebūtinai tik viešojo sektoriaus problema. Kartais nutinka taip, kad visiškai neatsiperka ir privataus sektoriaus investicijos. Pavyzdžiui, už didžiules lėšas pastatytos kaimo turizmo sodybos neretai lieka tuščios ir neprižiūrimos.

„Kažkada esame kalbėję, kad europinių lėšų skyrimas privačiam sektoriui nemaža dalimi iškreipia rinką. Mes nemanome, kad tai yra skatintinas bei sveikintinas dalykas, išskyrus tuos atvejus, kai verslas prisiima atsakomybę, kad tas lėšų skyrimas ir panaudojimas, įgyvendinant ekonominius projektus, atneš žymią ekonominę, socialinę naudą platesniu mastu ne tik konkrečiai įmonei“, – pasakoja ŠPPAR prezidentas.

Dar viena problema yra ta, kad kai kurie politikai, norėdami pasirodyti geresni prieš savo rinkėjus, inicijuoja momentinį įspūdį sudarantį projektų paketą, nors iš tiesų tuo metu dėl visuomenės galėtų padaryti ką nors naudingesnio.

Kaip ten bebūtų, siekiant ateityje tokių klaidų išvengti, reikia analizuoti, kodėl skirtų lėšų nepavyksta įsisavinti: „Šiaulių mieste yra pakankamai daug projektų, pastrigusių dėl jų įgyvendinimo. Galbūt lėšų, skirtų įgyvendinant tuos projektus apimtis, mus ir pastato į 22 vietą.“

Pašnekovo nuomone, šiandien yra daug taisytinų dalykų. Padaryta daug žmogiškojo faktoriaus klaidų. Parodyta daug neprofesionalumo. Priimti gerai neapgalvoti, trumpalaikiai sprendimai.

„Manau, Šiaulių miesto savivaldybė nepakankamai efektyviai dirbo su Šiaulių miesto bendruomene, verslo ir kitų socialinių grupių atstovais. Į šį procesą yra per daug įsivėlusių svetimų žmonių, kuriems Šiaulių miesto ateitis nėra labai svarbi. Dėl to atsiranda tokių nevisiškai išbaigtų ir pasvertų projektų, kaip Kaštonų alėja, Vilniaus gatvės antros dalies rekonstrukcija. Valdžiai reikėtų daug ką permąstyti, kad kitą kartą geros iniciatyvos nebūtų įgyvendinamos pasirinkus blogą scenarijų. Nepaisant to, manau, Šiaulių miestas dar pasitemps ir spės pasivyti nuvažiuojantį traukinį“, – sako V. Japertas.