Taupymas atostogoms kartais tampa dideliu galvos skausmu. Sunku taupyti, kai norisi kasdien skaniai pavalgyti, bent retkarčiais kur nors papramogauti, nusipirkti dailesnį rūbą, o ką jau bekalbėti apie didelius mokesčius, kuriuos privalome mokėti kas mėnesį. Mažai uždirbant tenka skaičiuoti kiekvieną centą, todėl atėjus vasarai ne visi sau gali leisti atostogauti.

Nekeliauja dėl turimų skolų
„Šią vasarą niekur nekeliausime. Sudėtinga suderinti visos šeimos narių poreikius. Vaikai dažniausiai nori į atrakcionų parką, baseiną, o mes – į muziejų ar galeriją. Sunku išrinkti kelionę, kad liktų patenkinti visi. Be to, esame pasiėmę būsto paskolą, todėl negalime sau leisti nei brangesnių daiktų, nei kelionių“, – asmenine patirtimi dalijasi sutuoktiniai Tomas ir Andželika.

Jie sako stebintys savo pajamas ir išlaidas, bet šis būdas padeda tik pernelyg greitai neišleisti visų mėnesio pajamų, o apie taupymą nėra net jokios kalbos. Jiems nepavyksta susitaupyti, nes tai padaryti paprasčiausiai neturi iš ko.

Sutuoktiniai sako daugiausiai išleidžiantys būtiniausioms reikmėms. Maistui per mėnesį jie skiria didžiausią dalį – daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – mokesčiams už komunalines paslaugas, būsto paskolą.

„Jeigu nereikėtų mokėti tokios didelės įmokos bankui, galėtumėme lengviau atsikvėpti ir leisti sau paatostogauti“, – pagrindinę priežastį, kodėl šiais metais neatostogaus, atskleidžia sutuoktiniai.

Nori daugiau uždirbti
Šiemet neatostogaus ir Akvilė. Mergina pasakoja, kad birželį – iš karto po bakalauro gynimo – pradės dirbti naujoje darbovietėje.

„Vasara nusimato sunki ir darbinga. Jaučiu, kad norėdama tapti puikia specialiste, turėsiu mokytis įvairių praktinių dalykų. Manau, net nebus laiko kada pagalvoti apie poilsį“, – priežastį, kodėl neatostogaus, įvardijo šiaulietė.

Mergina pasakoja, kad į tolimas keliones nesileisdavo ir būdama studente. Studijuodama aukštojoje mokykloje ji dirbdavo tik vasarą. To, ką uždirbdavo, užtekdavo neilgam laikui. Kas mėnesį po 150 eurų jai duodavo tėvai.

Šiaulietės biudžete 60 proc. išlaidų tekdavo būstui ir maistui. Pramogoms išleisdavo iki ketvirtadalio biudžeto – 20–25 proc. Likusi finansų dalis atitekdavo transportui, mokymosi priemonėms, kitoms reikmėms.

Merginos teigimu, turint tokį nedidelį biudžetą, taupyti yra labai sunku. Nuolat tenka sukti galvą pinigus išleisti maistui ar pramogoms: „Visos mano mėnesio pajamos buvo paskirstytos taip, kad aš net neturėjau iš ko atsidėti pinigų juodai dienai, todėl per šiuos ketverius metus atostogų praktiškai neturėjau. Tik savaitgaliais kartais nuvažiuodavau prie jūros.“
Apie paskolų ėmimą mergina niekada nebuvo pagalvojusi. Anot jos, geriau visai neatostogauti, negu po to save graužti ir ieškoti būdų kaip grąžinti skolą.

Nepatinka taupios atostogos
Tai, kad lietuviai nėra linkę kur nors važiuoti atostogoms, kai piniginę veržia skolos patvirtina ir „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Apklausa atskleidė, kad 73 proc. šalies gyventojų atsisakytų atostogauti kurorte ar vykti į pažintinę kelionę turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą. Dar daugiau gyventojų nuo brangesnio poilsio sulaikytų pradelsti mokėjimai už kreditus ar paslaugų teikėjams (83 proc.) ir didelė skola artimiesiems ar pažįstamiems (87 proc.).

Nuostata, jog verčiau atsisakyti kokybiškesnio poilsio, bet įvykdyti įsipareigojimus yra būdinga didžiajai daliai lietuvių. Visgi jos rečiau laikosi didžiausias pajamas gaunantys gyventojai ir jaunimas – gyventojai iki 35 metų amžiaus.

Remiantis atliktos apklausos rezultatais, daugiausia gyventojų (87 proc.) nuo atostogų kelionių sulaikytų didesnė kaip 3 mėnesių pajamų dydžio skola draugams, giminaičiams ar pažįstamiems.

Atostogų kaina – taip pat svarbus veiksnys gyventojams svarstant, ar jie gali vykti ilsėtis turėdami trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. Apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė lietuvių per atostogas išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Be to, nemažai žmonių atostogas sieja su galimybe atlaisvinti savo finansinį diržą, todėl, matyt, kai kuriems iš jų geriau jokių atostogų nei taupios ir suvaržytos.

Išlaidauti maloniau nei taupyti
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad skolų turintiems žmonėms patartina ir toliau susilaikyti nuo didesnių išlaidų ir rūpintis įsipareigojimų vykdymu, tačiau nepamiršti poilsio. Galima rinktis „namostogas“, trumpam pakeisti darbo pobūdį, praleidžiant savaitę su vaikais, sode ar pas giminaičius. Savaitės ar dviejų poilsis dukart per metus taip pat yra ir finansiškai naudingas sprendimas, nes palaiko produktyvumą ir motyvaciją. Be to, labai norint susitaupyti visada įmanoma.

Anot ekspertės, taupymas turi vieną raktą. Kuo anksčiau nusistatome aiškius tikslus ir pradedame taupyti, tuo mažesnėmis sumomis pavyksta pasiekti tikslą.

„Planavimas yra labai svarbus. Jei dar rudenį būtume nusipirkę nebrangius bilietus į Ispaniją, žiemą sumokėję už buto nuomą savaitei, dabar teliktų susidėti daiktus ir pasirūpinti pinigais maistui. Išdalijus išlaidas ir ruošiantis palaipsniui, atostogos nebebūtų taip sunkiai finansiškai pakeliamos. Ir dar. Labai siūlau kruopščiai peržiūrėti paskutinio pusmečio visas išlaidas. Tikiu, kad visi rastume dalykų, kurių galėjome atsisakyti ir taip sutaupyti, jei tikrai būtume labai norėję“, – pataria J. Cvilikienė.

Ekonomistės teigimu, atostogoms, šventėms netaupo dauguma. 55 proc. šalies gyventojų pradeda taupyti likus porai mėnesių iki atostogų. Ir tai, pašnekovės nuomone, jau neblogai, tačiau tiek laiko nepakanka. Šiuo metu ekonomika išgyvena augimą, perkamoji galia didėja, atlyginimai auga, vartojimas kyla ir taupyti nebesinori, tačiau kaip tik dabar ir yra geras metas ruošti saugumo pagalvę, taupyti senatvei. Tai nėra taip malonu, kaip išlaidauti, bet reikėtų atsiminti, kad savimi suaugęs žmogus rūpintis turi pats.

„Atostogos dirbančiam žmogui yra būtinos. Daugeliui lietuvių atostogos asocijuojasi su vandeniu, kaimu, tad neturint kitų galimybių, vis tiek verta paieškoti nebrangių būdų atitrūkti nuo kasdienybės ir, pailsėjus kad ir lietuviškame kaime, grįžti su šypsena į darbus“, – sako J. Cvilikienė.

Egzistuoja pigių keliavimo būdų
Nors susitaupyti atostogoms nelengva, tačiau vis tiek įmanoma susirasti pigių keliavimo būdų. „Šiaulių naujienose“ esame rašę, kad tranzavimas yra geriausias būdas siekiant sutaupyti kuo daugiau pinigų arba visiškai jų neišleisti. Tokiu būdu galima nukeliauti net į kitą pasaulio kraštą, tačiau visgi pirmiausia patariama tranzitu keliauti nedideliais atstumais.

Taip pat galima naudotis „carpooling‘u“ – tai ypač tarp studentų populiarus būdas, kai žmonės pasiskelbia internete, kur keliaus, ir sutinka kartu paimti pakeleivių už simbolinę kainą.

Labai norint įmanoma rasti ir nemokamą nakvynę. Egzistuoja tokia svetainė, kurioje renkasi žmonės iš viso pasaulio. Puslapyje žmonės pateikia savo anketas ir ieško kur apsistoti arba atvirkščiai – siūlo nakvynę pas save. Svečiai vakarus praleidžia su namų šeimininkais gamindami maistą ar dalydamiesi istorijomis. Tokiu būdu ne tik susipažįstama su naujais žmonėmis, bet ir sutaupoma pinigų.