Oras, kurį kasdien metų metus ir kas kelias sekundes įkvepiame į savo plaučius, žymia dalimi apsprendžia mūsų fizinę sveikatą ir bendrą savijautą. Ne be reikalo kitas grįžęs po ilgesnio savaitgalio kaime arba gamtos prieglobstyje, pareiškia, jog miesto oras „kažkoks sunkus“... Kas yra didžiausi oro teršėjai mieste? Kas daroma, kad šiauliečiai galėtų kvėpuoti švaresniu, kokybiškesniu oru? Į tuos ir kitus klausimus atsako Robertas Klimas, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas.
Kas labiausiai teršia miesto orą
„Pirmiausia reikėtų apžvelgti taršos šaltinius, kurie lemia pablogėjusią oro kokybę Šiaulių mieste, – sako pašnekovas. – Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iš įvairių oro taršos šaltinių 2016-aisiais mieste į orą išmesta 960 tonų teršalų, iš jų 40 tonų – kietosios dalelės. Lyginant su 1996–2016 metų laikotarpiu, šitas kiekis nėra labai didelis, kai į orą buvo išmetama po 3 tūkst. tonų teršalų.“
Į didžiausių miesto oro teršėjų gretas patenka pramonės įmonės su autonominiu šildymu, kietuoju kuru apšildomi gyvenamieji namai ir autotransportas. Tipiškiausias pirmos grupės atstovas – AB „Šiaulių energija“. Pasak R. Klimo, tik tiek gerai, jog šioje įmonėje kūrenant biokurą, modernūs valymo įrengimai valo orą ir išmetamų kietųjų dalelių kiekis yra minimalus. Daugiausia į orą patenka anglies monoksido bei azoto oksido. Vis dėlto šios įmonės į aplinką išmetamų teršalų kiekis nėra toks didelis, kaip kietuoju kuru apšildomų gyvenamųjų namų sektoriaus bei įmonių, turinčių autonominį šildymą. Be to, vienokia sklaida esti iš 60–100 metrų aukščio kamino, kitokia iš 6–8 metrų aukštyje esančio individualaus namo dūmtraukio.
Daugiausia teršalų į orą išmetama kūrenant akmens anglimi. O kaip rodo aplinkosaugininkų vykdoma kontrolė, neretai krosnyse deginamos ir buitinės atliekos... T. y. deginama visa, kas dega. Pavyzdžiui, impregnuotų, dažytų arba lakuotų deginamų medienos atliekų oro tarša yra dar didesnė.
Kita grupė – mobilieji taršos šaltiniai arba transportas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, Šiaulių mieste, valstybinės reikšmės keliuose, miesto prieigose eismo intensyvumas didėja 5–14 proc. kasmet. Atidarytas aplinkkelis, kuriuo nukreipiama apie 20 proc. transporto srauto, tačiau lieka neišspręsta problema – pietinio aplinkkelio statyba. Transporto srautai, važiuojantys nuo Kryžkalnio Vilniaus kryptimi, juda per miestą.
Kokia situacija Šiaulių gatvėse?
Pasak R. Klimo, eismo intensyvumas miesto gatvėse tikrai įspūdingas: 8–29 tūkst. automobilių per parą! O per metus tai būtų per 5 milijonų. Judriausios ir labiausiai teršiamos yra Tilžės, Vilniaus, Metalistų, Architektų, Pramonės, Ežero, P. Cvirkos, Radviliškio, V. Bielskio, Žemaitės, J. Basanavičiaus, Dvaro, Žaliūkių, Gardino gatvės, taip pat ir tos, kur yra didelis krovininių automobilių eismas: Pramonės, Sembos, Serbentų, Tilžės gatvės arba jų atkarpos.
2016 metais valstybinės reikšmės keliuose Šiaulių prieigose bendras vidutinis metinis paros eismo intensyvumas buvo nuo 1 436 iki 13 373 automobilių per parą. Judriausia šiuo požiūriu yra magistralė Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (4,88 mln. automobilių per metus), o didžiausias sunkvežimių eismas nustatytas kelyje Panevėžys-Šiauliai (1336 automobiliai per parą).
Tyrimų duomenimis, 2017 metų žiemą turėjome tik 6 proc. miesto teritorijos su sąlyginai neužterštu oru, 22 proc. miesto teritorijos oras buvo mažai užterštas, 66 proc. vidutiniškai užterštas ir 6 proc. – stipriai užterštas.
Oro taršos statistika
Per apžvelgiamąjį laikotarpį „labiausiai užteršti“ buvo 1996–1999 metai. Vien 1998 metais stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai išmetė beveik 3 082 tonas teršalų! Jei į vieną geležinkelio vagoną vidutiniškai telpa 65 tonos, tai visam tam teršalų kiekiui pervežti reikėtų 48 vagonų, t. y. ilgo sąstato. Laimė, teršalai pasiskirsto metų bėgyje, nes jeigu toks kiekis būtų išmestas į orą vieną dieną, ko gero, saulė užtemtų...
Kietųjų dalelių Šiaulių miesto ore daugiausia buvo 1996 metais – per 174 tonas. Nuo 2008 metų, prasidėjus krizei, bendras teršalų kiekis ore sumažėjo iki 448–651 tonų per metus, tačiau nuo 2012 metų kreivė vėl auga. Štai 2016 metais į miesto orą, kuriuo kvėpuojame, išmesta 964,4 tonos teršalų, iš kurių 46,1 tonos sudarė kietosios medžiagos.
Yra kietųjų dalelių ribinės vertės viršijimo statistika 2005–2017 metų laikotarpiu. Leistina maksimali kietųjų dalelių koncentracija – 50 mikrogramų kubiniame metre oro. O per metus yra leidžiamos 35 dienos, kai teršalų kiekis ore viršija nustatytą ribą. 2010 metais turėjome 51 dieną, kai kvėpavome labai užterštu oru, o 2013 metais padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore laikėsi 49 dienas. 2017 metais dėl nešaltos žiemos buvo palankios sąlygos teršalų sklaidai ir ribinė koncentracija buvo viršyta tik tris dienas. Panašu, jog šiemet situacija pablogėjo: jau turime 11 šitokių „užterštų“ dienų.
Apžvelgiant 2005–2017 metų laikotarpį, aiškėja, jog didžiausia vidutinė metų kietųjų dalelių koncentracija ore buvo 2010 metais (34 mkg/m3) ir 2013 metais (37 mkg/m3). Nuo 2014 metų ji mažėjo, o pernai ji buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį – 17 mkg/m3.
Pastebimas ir kietųjų dalelių ore kaitos sezoniškumas. Daugiausia kietųjų dalelių miesto ore užfiksuojama žiemą ir pavasarį. Mažiau rudenį, o mažiausiai vasaros mėnesiais – du tris kartus mažiau negu šaltuoju metų laiku. Tai paaiškinama katilinių ir individualių namų sektoriuje esančių kaminų išmetamais teršalais.
Galima pasidžiaugti, jog 2010–2017 metais anglies monoksido, sieros dioksido ir azoto dioksido kaip ir sunkiųjų metalų koncentracija miesto ore neviršijo leistinų ribų. Tačiau pavojingo kancerogeno – benzopireno – vidutinė metų koncentracija tuo pačiu stebimuoju laikotarpiu viršijo siektiną vertę. Tai atsitiko 2010–2014, 2016 ir 2017 metais. Labiausiai šiuo kancerogenu oras buvo užterštas 2012 ir 2013 metų rudens–pavasario mėnesiais dėl intensyvaus kietojo kuro deginimo katilinėse.
Vidutinės metinės benzopireno koncentracijos aplinkos ore Šiauliuose (2016 m. duomenimis) „pirmauja“ miesto centrinė dalis, kur toji koncentracija siekė 1,2–1,3 ng/kub. m (nanogramus kubiniame metre). Ribinė vertė – 1 ng/kub. m. Ne ką geresnė situacija 1–2 kilometrų teritorijoje, juosiančioje centrinę miesto dalį. Čia vidutinė metinė benzopireno koncentracija siekė 0,9 - 1,1 ng/kub. m. O tolimesniuose miesto pakraščiuose, tokiuose kaip Gytarių rajono Kviečių ir K. Korsako gatvės, koncentracija neviršijo 0,4–0,7 ng/kub. m. Taigi čia oras kur kas švaresnis.
Žinoma, mes kalbame apie vidutinę metinę koncentraciją, o žiemos mėnesiais, kai kuriomis dienomis, kaip rodo daugiamečiai stebėjimai, šio pavojingo kancerogeno koncentracija miesto ore gali viršyti leistiną vertę 4–5 kartus.
Pašnekovo teigimu, be transporto priemonių miesto oro taršos paveikslą dar „tapo“ 7 tūkstančiai „rūkstančių kaminėlių“: gyvenamieji namai, įmonės, garažai. Gal ir sutaupoma pinigų, bet nuodijamas oras, kuriuo kvėpuojame ir patys, ir mūsų kaimynai. Taip pat orą teršia tranzitinis transportas bei seni individualūs automobiliai. Pridėkime prie viso to dar pakeltąją taršą, kylančią dėl gatvių barstymo žiemos metu, ir turėsime daugiau ar mažiau visą paveikslą.
Automobiliai, automobiliai...
Kaip jau kalbėjome, vienas iš trijų labiausiai miesto orą teršiančių „banginių“ yra transportas. Įdomu tai, jog nors gyventojų skaičius Šiauliuose tolydžio mažėja (Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais mieste gyveno 122,2 tūkst. gyventojų, 2010 – 114,5 tūkst. gyventojų, o 2017 – jau 101,2 tūkstančio), automobilizacija vyksta sparčiai, nors pastaraisiais metais tempai šiek tiek sulėtėjo: 2013 metais 1000 gyventojų teko 503 individualūs lengvieji automobiliai, o 2016 metais – 365.
R. Klimas: „Lengvųjų automobilių keliama oro tarša labiau specifinė, nes teršiama prie mūsų namų durų, prie laiptinių, kiemuose, prie vaikų darželių ir t. t. Ir vidutinis lengvųjų automobilių amžius nedžiugina – 14 metų. Be to, „Regitros“ duomenimis, per 60 procentų iš mieste važinėjančių automobilių turi dyzelinius variklius.“
Kartais teigiama, esą dyzelinis kuras iš esmės yra ta pati anglis. Tačiau, anot R. Klimo, toks požiūris nėra teisingas, nes dyzelinas yra kur kas labiau chemizuotas nei anglis, todėl jo degimo produktai teršia tikrai ne mažiau, nes kietosios dalelės – suodžiai – tai tik išorė. Kur kas pavojingesni nematomi teršalai, turintys kancerogeninį arba kitokį neigiamą poveikį sveikatai. Todėl nesunku atspėti, jog netolimoje ateityje bus imtasi atitinkamų priemonių riboti mašinų su dyzeliniais varikliais skaičių.
Anot R. Klimo, būtų pusė bėdos, jei transporto eismo intensyvumas pasiskirstytų per parą tolygiai. Tačiau piko metu kai kuriose miesto vietose eismo intensyvumas siekia 2 tūkst. automobilių per valandą. Todėl čia vaikščioti pėsčiomis „taupant sveikatą“ arba važinėti dviračiu tikrai nereikia. Ne tik kad nesaugu, bet ir sveikatos vargu ar pasisemsime.
Rytinio piko metu intensyviausias eismas būna Tilžės, Architektų, Pramonės, Serbentų ir Dubijos gatvėse.
Kas darytina?
Oro užterštumo lygis gerai matosi R. Klimo atneštuose oro filtrų pavyzdžiuose. Oras mieste buvo filtruojamas žiemos ir vasaros sezonais. Jei „vasariniai“ filtrai tik papilkėję nuo ore esančių kietųjų dalelių ir kitokių teršalų, tai „žieminiai“ filtrai tiesiog juodi. Ir visa tai tik vienos paros oro filtravimo rezultatai! Galima tik įsivaizduoti, kiek šitos bjaurasties nusėda mūsų plaučiuose!
Norint kvėpuoti švaresniu oru, anot pašnekovo, reikalinga ilgalaikė strategija bei kryptingos pastangos.
Seniai nustatyta, jog kenksmingų teršalų daugiausia išmetama sankryžose, vietose, kur susidaro transporto spūstys. Taigi gatvių pralaidumo gerinimas būtų vienas iš kovos su oro tarša būdų. Nemažai šia linkme nuveikė tyrėjai iš Carnegie Mellon universiteto (JAV) Pitsburgo mieste į šviesoforus įdiegę dirbtinį intelektą. Naujovė transporto spūstis sumažino 40 procentų. R. Klimo teigimu, tai galėtų būti vienas iš būdų oro užterštumui mieste mažinti – programuotojų juk turime.
Taip pat reikalinga pakeisti akmens anglį kitomis kuro rūšimis. Tam LR aplinkos ministras K. Navickas pateikė paraišką stojimui į Akmens anglies atsisakymo aljansą, kad drauge su kitomis valstybėmis įsipareigotume nebenaudoti akmens anglies kaip kuro. Įstojus pasikeistų situacija ir mūsų mieste.
Šio metu beveik 40 proc. elektros energijos planetoje pagaminama anglimi kūrenamose jėgainėse. Dėl šitos priežasties akmens anglis yra pati didžiausia klimato kaitos kaltininkė. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad pasaulyje daugiau kaip 800 tūkst. žmonių kasmet miršta dėl oro taršos, susidarančios deginant akmens anglį. Tai, be visa ko, – dar ir didžiuliai ekonominiai nuostoliai. Tuo tarpu valstybės, sumažinusios sunaudojamos anglies kiekius, jau stebi žymias teigiamas permainas aplinkosaugos, ekonomikos ir visuomenės sveikatos srityse.
Pasak R. Klimo, gerai būtų apribojus ir kitokio kietojo kuro vartojimą, bent jau netoli daugiabučių, darželių, ligoninių, mokyklų – miesto teritorijose, kuriose yra nutiesti centralizuoti šilumos tiekimo tinklai. Aišku, vartotoją reikėtų skatinti, motyvuoti jį rinktis ekologiškesnį – centralizuotą – šildymą. Nes pats tinklų buvimo faktas nedaug tereiškia. Puikus to pavyzdys – vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, tarkime, Kalniuko rajone. Viskas yra nutiesta, padaryta, o kitas, žiūrėk, pareiškia: „Nenoriu, man nereikia!“
Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, nežino sienų. Yra valstybių (Kinija, JAV, Rusija...) kurių pastangos mažinant oro taršą, švelniai tariant, yra nepakankamos...
R. Klimas: „Tose valstybėse kitaip žiūrima į taršos problemą: deginsime akmens anglį, tačiau degimo produktus surinksime, sukursime technologijas ir visa tai panaudosime.“
Aplinkos ministerija yra parengusi rekomendacijas gyventojams, kaip mažinti oro užterštumą. Pirmiausia reikėtų vengti nereikalingo deginimo, nes kiekvienas uždegtas daiktas, pradedant cigarete ir baigiant Joninių laužu, išskiria į orą visą puokštę sveikatai ir aplinkai kenksmingų medžiagų. Apšildymui reikia naudoti tik sausas malkas, nedegint jokių atliekų, paruošti pakuras ir dūmtraukius sezonui; esant galimybėms diegti alternatyvios energijos sistemas (saulės kolektorius, geoterminį šildymą...), jungtis prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, ir kt.
Daug kietųjų dalelių į orą patenka dėl prastai valomų gatvių. Ne, turimos technikos galimybių pakaktų, tačiau kliūtis yra kelkraščiuose paliekami automobiliai. Valymo mašinos tokias vietas tiesiog apvažiuoja, o likę nešvarumai ir dulkės teršia aplinkos orą. Daug kur yra ženklų, draudžiančių stovėjimą tam tikromis valandomis, tačiau, pasak R. Klimo, mūsų vairuotojų kultūra dar tokia žema, jog kelio ženklų reikalavimai tiesiog ignoruojami.
Projektuojamas Rytinis ir veikiantis Pietinis aplinkkeliai turėtų nukreipti transporto srautus aplink miestą ir šitaip galėtų prisidėti prie oro taršos mažinimo. Tačiau Pietiniu aplinkeliu judantis transportas vis tiek teršia orą Gegužių, Pramonės, Serbentų ir Vilniaus gatvėse, nes kito kelio išvažiuoti iš miesto tiesiog nėra.
Kai kur kietąsias daleles bandoma gaudyti ant dangoraižių statomais kietųjų dalelių gaudytuvais, veikiančiais elektrostatiniu principu. Tačiau kalbėti apie tokius įrenginius Lietuvoje būtų gerokai per anksti...
Teršalų išmetimą į aplinką mažina miesto autobusai varomi dujiniu kuru, elektromobiliai. Gal dar mažai kas žino, jog mūsų mieste yra net septynios „elektrodegalinės“, kur galima pasikrauti elektromobilių akumuliatorius. Ar nestatome vežimo prieš arklį? Į tai R. Klimas atsako, jog kol nebus šitokių pakrovimo stočių, niekas ir nevažinės elektromobiliais. Taigi infrastruktūra turi žengti pirma.
Dar vienas žingsnis ta linkme būtų dviračių takų infrastruktūros plėtojimas. R. Klimas teigia matantis galimybę su minimaliomis išlaidomis įrengti dviračių taką greta S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, juolab kad tas takas jau yra – stichiškai sumintas pėsčiųjų ir suvažinėtas dviračių. O tai rodo, jog keliaujančiųjų čia yra. Reikėtų tik pasirūpinti danga, privažiavimais, ženklinimu. Dviračių takų tinklas turėtų jungti ir mokyklas.
Pokalbio pabaigoje R. Klimas pabrėžė, kad dabartinė situacija mieste nėra katastrofa. Tiesiog oro tarša reikalauja nuolatinio dėmesio ir pastangų, reikalinga ruošti specialistus, šviesti visuomenę, o tada galėsime džiaugtis nuveikto darbo rezultatais bei kvėpuoti tyru oru.
Gegužių gatvės aplinkos oras priskiriamas prie labiausiai teršiamų Šiaulių mieste.
Autoriaus nuotr.
Šitaip atrodo vieną parą skirtingose vietose miesto oru kvėpavę filtrai...
Autoriaus nuotr.
