Didžioji dalis šalies gyventojų nerimauja dėl mažėjančio dirbančių gyventojų skaičiaus. Taip pat jie jaučiasi neužtikrintai dėl pensijų sistemos reformos. Vyrauja nuomonė, kad valstybės prisidėjimas prie privataus kaupimo turėtų ne mažėti, o didėti.

Nenori dirbti iki grabo lentos
Kalbinti šiauliečiai patikina, kad labiausiai nerimauja dėl pensijų sistemos reformos, mažėjančio dirbančių gyventojų skaičiaus ir pensinio amžiaus ilginimo.

„Nerimauju dėl savo ateities ir pasisakau prieš pensinio amžiaus ilginimą. Sulaukusiam garbaus amžiaus žmogui sunkiau dirbti. Juk nė vienas nebeturi tokios sveikatos kaip jaunystėje. Man atrodo, į pensiją žmones reikėtų išleisti dar ir anksčiau nei 60 metų. Ilginti pensinio amžiaus nereikėtų. Niekada nebus taip, kad pritrūksime darbo jėgos – visada dirbančiųjų atsiras“, – mano šiaulietis Paulius.

Natalija labiau norėtų, kad lietuviai nebūtų priversti kaupti pinigus privačiuose pensijų fonduose: „Įdomu, ar tie privatūs pensijų fondai laikui bėgant nebankrutuos arba neišnyks kaip investicinės akcinės bendrovės, nes tuos surinktus pinigus jie kažkur investuos. Tokiu atveju, atėjus laikui, gausi tik sumažintą „Sodros“ pensiją.“

„Kuo mažiau dirbančiųjų, tuo mažiau mokesčių suplaukia į biudžetą, tuo mažiau lėšų pereina į „Sodrą“, tuo mažesnes pensijas gauna senoliai. Kaip bus ateityje, neaišku, gal dirbančiųjų ir padidės, o gal dar labiau sumažės. Vadinasi, reikia pačiam kaupti pensiją, kad po to senatvėje neliktum prie tuščio puodo“, – nuogąstauja Vilius.

Nerimauja dėl būsimos pensijos
Remiantis „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu tuo, kad mažėjantis gyventojų skaičius turės didelės ar labai didelės įtakos jų būsimai pensijai, įsitikinę maždaug 9 iš 10 šalies gyventojų. Antroje vietoje pagal įtaką būsimai pensijai 80 proc. respondentų įvardijo planuojamas pensijų sistemos reformas. Dar 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelės įtakos jų būsimai pensijai galėtų turėti sukrėtimai finansų rinkose.

Apklausa išryškino tendenciją, kad žmonės linkę kur kas labiau nuogąstauti dėl išorinių aplinkybių įtakos jų būsimai pensijai negu dėl savo pačių veiksmų. Pavyzdžiui, maždaug kas antras šalies gyventojas (47 proc.) teigė manantis, kad visų gaunamų mėnesio pajamų išleidimas ir netaupymas turės tik vidutinės arba mažos įtakos jo būsimai pensijai.

Beje, pensijų fondų dalyviai taip pat nėra linkę susieti savo investicinių sprendimų ir jų svarbos būsimai pensijai.

Remiantis apklausos duomenimis, tik 30 proc. kaupiančiųjų II ar III pensijų pakopose mano, kad nežinojimas, kaip tinkamai valdyti investicinę riziką, gali turėti didelės įtakos jų pensijai. Nesidomėjimą savo pensijų rezultatais, kaip svarbų veiksnį būsimai pensijai, įvardijo tik 18 proc. apklaustųjų.

Apklausoje respondentai taip pat išsakė savo vertinimus, kas galėtų kelti didžiausią grėsmę jų būsimai pensijai iki jos likus 10 metų. Didžiosios dalies (80 proc.) šalies gyventojų vertinimu, tai būtų staigūs nuosmukiai finansų rinkose, 75 proc. nurodo pastebimai sumažėjusias darbo pajamas, 73 proc. – naują pensijų sistemos reformą.

Siūlo atsargiau rinktis pensijų kaupimo fondus
„Swedbank“ investicijų valdymo direktorius Tadas Gudaitis pranešime žiniasklaidai komentuoja, kad tokie pokyčiai, kaip pensijų sistemos reformos ar finansų krizės, iš tiesų gali turėti įtakos kiekvienam iš mūsų. Tačiau ne mažiau didesnės reikšmės finansiniam saugumui dažniausiai turi mūsų pačių elgsena ir priimami sprendimai.

Anot jo, apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės neįvertina savo priimamų sprendimų svarbos. Kai kalbame apie papildomą kaupimą pensijai, tinkamas rizikos valdymas ir reguliarus domėjimasis rezultatais yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei.

Specialisto nuomone, dėl finansų rinkų nuosmukių labiausiai turėtų nuogąstauti tie gyventojai, kurie kaupdami II ar III pakopoje nesidomi savo investicijomis ir greičiausiai kaupia jiems netinkamos rizikos fonde. Tačiau jeigu pensijų fondų dalyvis kaupia lėšas gyvenimo ciklo pensijų fonduose, tada rizika palaipsniui pradedama mažinti, kai dalyviams iki pensinio amžiaus lieka 10–15 metų. Todėl net tuo atveju, jei dalyvis nesidomi savo fondo rezultatais ir nepriima jokių sprendimų mažinti savo investicijų rizikos laipsnį, kartu su juo „senstantis“ fondas sumažina tikimybę, kad dėl sukrėtimų finansų rinkose jis patirs didelių nuostolių prieš išeidamas į pensiją.

Demografinė situacija yra sudėtinga
Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė „Šiaulių naujienoms“ plačiau paaiškina, kad nuogąstavimai dėl mažėjančio dirbančių gyventojų skaičiaus iš tiesų yra pagrįsti.

Lietuvos demografinės būklės prognozę yra pateikusi Europos Komisija, kurios skaičiavimais Lietuvoje 2040 m. turėsime 1,2 mln. darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų, o vyresnių nei 64 m. amžiaus gyventojų bus 0,7 mln.

Vadinasi, remiantis šiomis prognozėmis, dviem darbingo amžiaus Lietuvos gyventojams ateityje reikės išlaikyti vieną pensinio amžiaus gyventoją, t. y. dirbančiojo sumokėti mokesčiai bus skirti pensininko pensijai. Šiuo metu šis santykis yra daug geresnis – trims darbingo amžiaus gyventojams tenka vienas pensininkas. Tokios pat tendencijos būdingos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms išsivysčiusioms šalims.

„Demografinę situaciją šalyje galėtų pagerinti didesnis gimstamumas, tačiau šis veiksnys situacijos šiandien iš esmės nepakeistų. Poveikį matytume po poros dešimtmečių, užaugus ir į darbo rinką įsiliejus naujai kartai. Kiti galimi greitesni sprendimo būdai – susigrąžinti dirbti svetur išvykusius vadinamuosius ekonominius emigrantus arba iš trečiųjų šalių pasikviesti darbuotojų, kurių labiausiai trūksta“, – problemos sprendimo būdus pateikia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, demografinė situacija jau ir šiandien yra sudėtinga, todėl neturėtume turėti iliuzijų, kad situacijai nesikeičiant arba, atvirkščiai, jai blogėjant ateities pensininkai gyvens geriau nei šiandienos, jeigu nesiruoš savo ateičiai. Dėl to labai svarbu savarankiškai pradėti kaupti pensijai, atsidedant dalį atlyginimo ateičiai. Tai verta pradėti daryti kuo anksčiau, vos tik susiradus pirmąjį nuolatinį darbą. Tik tokiu būdu galėsime išėję į pensiją užsitikrinti didesnes pajamas.

Abejoja siūloma reforma
Pašnekovės nuomone, gyventojų baimė, kad ateities pensijos nebus pakankamos oriam gyvenimui senatvėje, taip pat yra pagrįsta.

Aiškiai suvokdami demografinių tendencijų pasekmes, dabartinės pensijų sistemos reformos kūrėjai siekia, kad pensijų sistemoje dalyvautų maksimalus skaičius darbingo amžiaus gyventojų, o jų į pensijų fondus pervedamas finansinis indėlis būtų didesnis.

Pagal dabar galiojančią tvarką, pensijų įmokos į asmens antros pakopos pensijų fondą dydį sudaro paties asmens pervedama dalis (2 proc. jo pajamų), 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ skiriami 2 proc. asmens sumokėtų mokesčių. Reformuojamoje pensijų sistemoje yra siūloma, kad į pensijų fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji, vietoje dabartinių 2 proc. skirdami 4 proc. savo užmokesčio. Valstybė taip pat prisidėtų skirdama 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoką iš valstybės biudžeto.

„Siūlomas modelis reiškia, kad dirbantieji turės sąmoningai pasirinkti ne didesnę algą šiandien, bet atsidėti dalį algos pensijai. Tai tikriausiai pagrindinis klausimas, kurį kels žmonės. Gaila, kad valstybės paskatos kaupti pensijai mažinamos, kas verčia abejoti siūloma reforma“, – sako bendrovės direktorė.

Ji patikina, kad lėšos, kaupiamos antrosios pakopos pensijų fonduose, yra saugios. Jos yra atskirai saugomos nuo pensijų fondą valdančios įmonės turto. Jos išmokamos asmeniui pasiekus pensinį amžių ir yra paveldimos – mirties atveju jas paveldėtų asmens artimieji. Be to, antrojoje pensijų pakopoje kaupiamas lėšas asmuo gali pats kontroliuoti – stebėti, kiek jau yra sukaupta lėšų, kokia yra jų investicinė grąža, taip pat pervesti jas į kitą pasirinktą pensijų fondą.

„Sodros“ mokama pensija yra pagrįsta kitu – ne lėšų kaupimo, o jų perskirstymo – principu. T. y. dirbančiųjų ir jų darbdavių sumokėti mokesčiai yra iš karto išmokami esamiems pensininkams. Tokia pensija, skirtingai nei kaupiama privačiuose pensijų fonduose, nėra paveldima.

„Savo ateitimi geriausiai pasirūpins gyventojai, kurie neatidėlios sprendimo ir jau šiandien pradės kaupti lėšas savo ateičiai. Tie, kurie lėšas būsimai pensijai kaups nuosekliai ir ilgai (beveik visą savo darbingą amžių), taip pat tie, kurie pensijai kaups maksimaliai (neapsiribos antrąja pensijų pakopa, bet kaups papildomai savarankiškai ir trečiojoje pakopoje), labiausiai ir turėtų jaustis užtikrinti dėl savo ateities“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

 
Straipsnių peržiūros
94593868
Į viršų