Pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Nuo šiol gyvenamąją vietą savivaldybėje be tikslaus adreso galės deklaruoti tik benamiai, o būsto savininkams suteikta galimybė leisti kitiems asmenims gyvenamąją vietą deklaruoti laikinai. Gyvenamąją vietą deklaravusieji savivaldybėje be tikslaus adreso iki šių metų liepos 1 d. deklaravimo įstaigoms – seniūnijoms ar savivaldybėms – turi pateikti duomenis apie būstą, kuriame faktiškai gyvena ar yra labiausiai susiję. Tai numato įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos.
Nauja tvarka – aiškesnė
Pataisose taip pat numatyta, jog į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.
„Tikslios savo gyvenamosios vietos nenurodę asmenys, turi kreiptis į savivaldybes ir ją deklaruoti. Priešingu atveju asmenys bus įtraukti į apskaitą pagal naują tvarką ir įvertinami, ar iš tiesų yra benamiai“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Gyventojų registro departamento viršininkė Marija Norkevičienė.
Anot jos, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką reikėjo keisti, nes asmenų, nenurodžiusių savo gyvenamosios vietos, Lietuvoje buvo daugiau nei 100 tūkst. Žmonės sukčiaudavo, aiškindavo, kad deklaruoti, pavyzdžiui, nuomojamo būsto neleidžia savininkai, jog nuolat važinėja iš vieno miesto į kitą ir pan.
„Valstybei tai buvo didelė problema. Todėl reikėjo svarstyti kaip įstatymą tobulinti“, – pabrėžia departamento vadovė.
Dabar bus galima lengviau apibrėžti, kas gyvenamąją vietą privalo deklaruoti ir kodėl. Taip pat bus lengviau nustatyti, kurie asmenys gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Be to, naujoji tvarka bus naudinga ir nuomininkams bei kitiems laikinai svetimame būste įsikūrusiems asmenims, ypač jaunoms šeimoms, kurios iki šiol patirdavo nepatogumų deklaruodamos vaikų gyvenamąją vietą, suteikiančią teisę konkrečioje vietovėje lankyti vaikų darželį ar mokyklą.
Nuomininkams išimtys netaikomos
Jeigu žmogus būstą nuomojasi, jis taip pat privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir pateikti būsto savininkų sutikimą.
Būsto savininkai nuo šiol gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams ar įnamiams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip išvengiama papildomų rūpesčių – savininkui nereikės teikti prašymų panaikinti duomenis bei laukti valdininkų sprendimų.
„Jeigu būsto savininkai sutikimo deklaracijai neduoda, kreipkitės į tėvus, brolius ar seseris. Juk esate LR piliečiai, vis tiek kažkur gimėte ir iki šiol gyvenote“, – pataria M. Norkevičienė.
Jeigu dirbate viename mieste, o savaitgaliais gyvenate kitame, galite patys pasirinkti, kurią vietą norite deklaruoti kaip savo namus. Juk mes patys nusprendžiame, kur norime gyventi ir iš kurios vietos palaikyti ryšį su valstybe.
Svarbiausia nepamiršti, kad gyvenantys Lietuvoje privalo deklaruoti gyvenamąją vietą arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o išvykstantys iš šalies ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui – deklaruoti išvykimą.
Šiuo metu į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvoje yra įtraukta apie 106 tūkst. asmenų.
