Sukčiai internete pelnosi iš melagingų istorijų. Dalydamiesi skaudžiomis istorijomis ir dramatiškomis nuotraukomis, prašo pagalbos ir nurodo banko sąskaitą pinigams pervesti. Patiklūs, padėti norintys gyventojai dėl to neretai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje ir praranda sukčiams pervestus pinigus.

Už gerumą atsidėkojo keiksmais
Į sukčių pinkles pakliūva ir Šiaulių miesto bei rajono gyventojai. Štai viena šiaulietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) žiniasklaidai atsiuntė laišką, kuriame pasidalijo savo istorija.

Moteris rašo, esą socialiniame tinkle „Facebook“ plinta melagingas pagalbos prašymas. Prašoma gelbėti kačiukus, kol jiems ko nors blogo nepadarė vienas iš šeimos narių. Taip pat įkelta nuotrauka, kurioje matyti katė su mažučiais, ką tik gimusiais kačiukais.

Moters teigimu, į šį pagalbos prašymą sureagavo nemažas būrys internautų. Laiške rašoma, kad vieni suskubo dalyti patarimus bei gyvūnų globos tarnybos numerius, kiti siūlė  jiems savo pagalbą bei pastogę. Treti stebėjosi kačiukams grasinusio vyro žiaurumu. Socialinio tinklo grupės nariai susirūpino ne tik  gimusiais kačiukais, bet ir visa šeima, ragino apsaugoti save ir vaikus nuo galimo smurto šeimoje, tačiau moteris nepaliovė tvirtinusi, kad niekur neis ir prašė gelbėti kačiukus. Dvi grupės „Dovanoju augintinį“ narės pasiūlė konkrečią pagalbą. Viena tikino priglausianti katę su kačiukais savo namuose, kita pasiryžo juos nuvežti. Visgi įrašo autorės nuomonės keitimas apsunkino situaciją. „Sumokėsiu už kurą, kiek reiks, tik nuvežkite“, – maldavo ji. Po minutės, sulaukusi neigiamų komentarų apie šeiminę situaciją ir itin nerišlią rašybą, ji persigalvojo. „Tegu sumeta visi, kurie čia įžeidinėjo, aš nieko nemokėsiu.“ Trečioji narė neištvėrusi pasisiūlė užmokėti už kurą, kad kačiukai su mama būtų išvežti į saugius namus. Buvo sutarta diena bei apytikslis laikas, beliko įvykdyti gelbėjimo operaciją.

Sutartą dieną viena iš merginų iš pradžių gavo prašymą kompensuoti jos vaikui moralinę žalą – esą šis labai verks, jei kačiukai bus išvežti. Atsisakius tai padaryti, gelbėtoja sulaukė nesibaigiančios įžeidinėjimų lavinos.

Pardavinėja dovanotus daiktus
Atsiųstame laiške rašoma, kad nuomonę keičianti ir meluojanti moteris šokiravo jau ne vienos grupės vartotojus. Vieni teigė, atpažįstantys ją: „Taigi čia ta vežimų pjaustytoja“, – rašė komentaruose kai kurie nariai. Jie teigia, kad moteris prisiima dovanojamų daiktų iš kitų grupių, teigdama, kad jų neturi, o vėliau kitur juos pardavinėja.

Viena iš komentatorių baisėjosi: „Tegu su daiktais elgiasi, kaip nori, nors ir toks elgesys yra negražus, nesąžiningas. Tačiau melagingai prašyti pagalbos gyvūnams, o vėliau geranoriškus žmones keikti? Šitaip negalima. Prieglaudos lūžta nuo gyvūnų, išsilaiko tik iš gerų žmonių valios. O čia toji nuoširdi pagalba buvo paniekinta, sugaištas žmonių laikas. Kitą kartą tikru pagalbos prašymu galime nebepatikėti.“

Pagalbą transportu norėjusi suteikti mergina pasakoja: „Pamačiau facebook įrašą. Pagailo katinų, tikrai. Kita mergina pervedė pinigus už kurą, ruošiausi vykti jų paimti. Visa laimė, kad neklaidžiojau, neieškojau, o susisiekiau su įrašo autorės mama, pas kurią laikinai glaudėsi katinų šeimyna. Ši teigė, kad katinai jau kitur, jiems, esą, ten saugiau nei pas dukrą. Manau, reikėtų, kad įrašo autorės ir jos šeima pasidomėtų ne tik gyvūnų apsaugos draugijos, bet ir vaikų teisės. Kažin ar toks žmogus gali būti socialiai atsakingas už mažamečius, nekalbant apie gyvūnus.“

Ragina lavinti kritinį mąstymą
Su tokiu asmeniu internete susidūrę gyventojai, pasijautė apgauti. Jiems nesuprantama, kodėl ryžtamasi klaidinti žmones ir meluoti prisidengus nelaime.

Psichologas Gediminas Navaitis „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad žmonės stengiasi apgauti, nes mes nesame pakankamai išmokę kritiškai vertinti reklamos, juk tokie „pagalbos“ prašymai taip pat yra reklama.

„Sukčiai melagingais prašymais taikosi į mūsų kilnius jausmus, griauna tarpusavio ryšius. Verta prisiminti šūkį, kuris kartais vartojimas ir šiandien, – „tautos jėga vienybėje“, tik apie kokią vienybę galime kalbėti, jeigu negalime pasitikėti“, – svarsto G. Navaitis.

Tokiuose sukčiavimuose psichologas įžvelgia ir tam tikrą pozityvumą. Melagingi prašymai mus moko kritiškiau vertinti pateiktą informaciją. Anot jo, kritiškai mąstyti reikia tiek naršant internete, tiek dalyvaujant akcijose, tiek balsuojant rinkimuose ir t. t.

„Pasitikėjimas ir pasidomėjimas vienas kitam netrukdo. Jeigu kažkas sako, kad jam reikia paramos dėl sveikatos, tai akivaizdu, jog tie pinigai turėtų būti skirti gydymui. Tokiu atveju derėtų pasiteirauti, kokiam gydymui tie pinigai yra reikalingi ir į kokią gydymo įstaigą planuojama kreiptis. Vėliau nurodytos gydymo įstaigos atstovų pasiteirauti, kokios paslaugos planuojamos suteikti – jie geriau nurodys, kokia parama pagalbos prašančiam asmeniui iš tiesų reikalinga. Juo labiau kai išskirtiniais atvejais gydymo įstaigos ir pačios teikia labdarą“, – pataria G. Navaitis.

Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad už tokių pagalbos prašymų, kaip ir situacijose su telefoniniais sukčiais, slypi bandymas žmones priversti sukčiauti: „Kartais net tiesiai formuluojama apie artimo giminaičio padarytą avariją ir prašoma pinigų, kad būtų galima papirkti policijos pareigūną. Tai akivaizdus kvietimas sukčiauti.“

Jeigu prašoma pinigų, kuriuos būtų galima sumokėti nukentėjusiam, psichologas tokiu atveju pataria sukčiui pasiūlyti nuvykti pas notarą, sudaryti raštišką sutartį ir aptarti sąlygas, kuriomis bus atsisakoma pretenzijų.

Elektroninėje erdvėje plintant atvejams, kai melagingai sukurtomis istorijos siekiama pasinaudoti žmonių gerumu ir išvilioti pinigus, teisėsaugos atstovai taip pat pataria būti atidiems ir kilus įtarimams kreiptis į teisėsaugą.