Pertvarkant pensijų sistemą, Vyriausybė siūlo, kad į privačius fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji, vietoj 2 proc. skirdami 4 proc. savo užmokesčio. Ekspertų nuomone, tokia pensijų reforma turėtų paskatinti žmones prisiimti atsakomybę už savo ateitį.
Teks labiau rūpintis būsima pensija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad į pensijų kaupimo sistemą ketinama įtraukti visus gyventojus iki 40 metų, o pensija senatvėje turėtų siekti 50 proc. buvusio atlyginimo. Tokią pensijų reformą pristatė Vyriausybė.
Vyriausybės siūlyme numatyta, kad nebebus pervedami „Sodros“ įmokų 2 proc. į antrosios pakopos pensijų fondus. Tačiau kaupiantieji turės pradėti pervesti 4 proc. savo atlyginimo. Šiuo metu, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gyventojai į antrąją pakopą perveda 2 proc. atlyginimo arba jo visai neperveda. Tačiau Vyriausybė žada, kad ir toliau bus mokamas 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo siekiantis priedas iš biudžeto. O tais atvejais, kai gyventojai į fondus perves daugiau nei 4 proc. savo darbo užmokesčio, jiems žadamos mokestinės lengvatos – pajamų arba pelno. Lengvatas ketinama taikyti ir darbdaviams, kurie kaups pensijas darbuotojams.
Be kita ko, Vyriausybė ketina automatiškai į pensijų kaupimo sistemą įtraukti visus gyventojus iki 40 metų. Tačiau jie turės galimybę atsisakyti tai daryti, o tris kartus kas trejus metus jiems pakartotinai bus pasiūlyta tai padaryti. Anot Vyriausybės, taip pat kaupiantys pensiją asmenys galės metams nustoti tai daryti.
Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą kitąmet ir 2020 metais turėtų didėti po 23 eurus. Per 2017–2020 metus vidutinė pensija būtų padidėjusi 110 eurų. Daugiau negu 60 tūkst. pensininkų pensijos bus padidintos iš valstybės biudžeto, pridedant papildomą priedą.
Įžvelgia teigiamą reformos pusę
Lietuvos investicinių ir fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Šarūnas Ruzgys komentuoja, kad pristatyta pensijų reforma rodo, jog Vyriausybė skatina masinį dalyvavimą pensijų kaupime ir žmonių atsakomybę už savo ateitį.
„Gerai yra tai, jog tikimasi, kad masiškumas ir toliau išliks, ir tie, kurie šiuo metu nekaupia, turi tą modelį 2 + 0 + 0, palaipsniui turės išmokti kaupti papildomai. Per 5 metus jų kaupimo tarifas neišvengiamai taps 4 + 2, nebent jie atsisakys dalyvauti, tada, žinoma, pasitikės vien „Sodros“ planuojamais dalykais“, – pranešime spaudai cituojamas Š. Ruzgys.
Jo teigimu, tiems žmonėms, kurie kaupia pagal formulę 2 + 2 +2, visiškai niekas nepasikeis.
Kitaip tariant, jeigu mažinamas bendras mokesčių tarifas, tokio paties tarifo dydžiu didinama jo nuosava mokėtina dalis į pensijų fondą, tai grynųjų pinigų prasme po mokesčių jam visiškai niekas nepasikeičia.
Reforma taip pat panaikins priešpriešą tarp jaunų ir vyresnių žmonių, nes ir anksčiau tik maža dalelė „Sodros“ išlaidų keliaudavo į antrosios pakopos pensijų fondus. Be to, tai kad nepervedę privačiuose fonduose sukauptų lėšų į „Sodrą“ gyventojai gaus mažesnes „Sodros“ pensijas, nėra naujiena, nes taip buvo visada.
„Jei šiuo metu dalyvauji kaupime, „Sodros“ dalis mažėja proporcingai pervestoms įmokoms, tai čia – ne naujiena. Aišku, jei lėšas grąžini atgal, tai „Sodros“ pensija lieka, tarsi nieko nebūtų buvę“, –pranešime spaudai cituojamas Š. Ruzgys.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad „išvedus“ lėšas iš kaupiamųjų fondų, nebelieka paveldėjimo galimybės. Jeigu žmogus numirė ir pensija baigėsi, kai tuo tarpu antrojoje pakopoje lėšos yra asmens nuosavybė, ir jei žmogus numiršta, visos lėšos yra besąlygiškai paveldimos.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlomą Vyriausybės pensijų sistemos pertvarką taip pat vertina gana palankiai.
„Tai nebloga alternatyva, nes dirbantiesiems „Sodros“ įmokos sumažėja 2 proc. punktais, tad juos sutaupęs darbuotojas gali juos nukreipti į pensijų fondus, o iš valstybės biudžeto skiriamas 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas“, – tikina N. Mačiulis.
„Sodros“ laukia sunkūs laikai
Ekonomistas Romas Lazutka Vyriausybės siūlymus vertina kiek pesimistiškiau.
„Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai dabar turi stengtis žmones prikalbinti pensiją kaupti, o pritarus šiai reformai – gyventojai bus automatiškai įrašyti kaip antrosios pakopos pensijų fondų kaupimo dalyviai. Tai reiškia, kad žmonių nebereikės įkalbinėti. Nenorintys papildomai kaupti turės rašyti prašymą, kad į antrąją pakopą nebūtų įtraukti. Nepaisant to, jiems vis tiek dviem procentiniais punktais bus sumažinta „Sodros“ įmoka. Tai reiškia, kad „Sodros“ pajamos sumažės, o dabartinių pensininkų padėtis dar labiau komplikuosis“, – dienraščiui paaiškina R. Lazutka.
Jis primena, kad Lietuvoje skursta kas trečias pensininkas ir vienas iš dešimties dirbančiųjų. Vadinasi, valstybė pensininkus turėtų labiau remti.
„Dėl šių pakeitimų „Sodra“ neteks dar daugiau lėšų negu iki šiol. Dėl to galimybės išmokėti išmokas bus mažesnės. Aišku, pensijos gal ir bus didinamos, bet lėčiau, negu būtų galima jas didinti neatėmus tų dviejų procentų“, – mano ekonomistas.
