Po beveik 11 metų Šiaulių arenos veiklos nebesusikalba Šiaulių miesto savivaldybė ir koncesijos konkursą laimėjusi viešoji įstaiga „Pramogų sala“. Savivaldybės administracija padavė koncesininką į teismą, įmonės juridiniai atstovai kreipėsi į Savivaldybės tarybos komitetus, prašydami padėti rasti abiem pusėms tinkantį susitarimą. Dvi valandas trukusiame trijų komitetų bendrame posėdyje to padaryti nepavyko. Nuspręsta toliau kalbėtis už užvertų durų – rinktis į uždarą Tarybos posėdį.
Advokatą išprašė
„Pramogų salos“ interesams atstovauja ta pati advokatų kontora, kuri prieš 11 metų Savivaldybės užsakymu rengė koncesijos sutartį. Vos advokatui Linui Sesickui atsistojus į tribūną, žodžio paprašęs administracijos direktorius Antanas Bartulis priminė, kad dabar įstaigos interesams atstovaujantiems advokatams už koncesijos sutarties parengimą 2005-2006 m. iš Savivaldybės biudžeto buvo sumokėta 99 tūkst. litų. Anot administracijos direktoriaus, anksčiau atstovavę vienai pusei, dabar ėmęsi ginti kitą ginčo pusę advokatai patekto į profesinės etikos konfliktą, dėl to Savivaldybės administracija apskundė juos Advokatų tarybai.
„Dėl to šiame posėdyje aš nesiruošiu dalyvauti. Yra apsisprendimas: arba aš išeinu, arba advokatai“, – ultimatumą pareiškė A. Bartulis.
A. Lankauskas atkreipė dėmesį, kad posėdis atviras ir jis negali nieko iš jo išvaryti. Meras pasiūlė „saliamonišką“ sprendimą – „Pramogų salos“ advokatas tegul dalyvauja posėdyje, bet ne kaip teisininkas, o kaip pilietis.
L. Sesickas neigė etikos konfliktą, tačiau manė, kad tai nėra ta sritis, kurioje vertėtų laužyti ietis. Jis sakė, kad kreipdamiesi į Savivaldybę tikėjosi pristatyti koncesininko poziciją dėl tam tikrų klausimų, dėl kurių šiandien kyla konfliktas, tikėjosi geranoriškos ir konstruktyvios diskusijos. Nenorėdamas gilinti Savivaldybės ir koncesininko nesutarimo, advokatas iš posėdžių salės pasišalino.
Kontrolės komiteto narys Gedeminas Vyšniauskas pasipiktino: „Ar visus miesto reikalus aikštėje spręsime? Tam ir yra komitetas, kad reikalus spręstume čia. Kaip mes priimsime sprendimą, neišklausę abiejų pusių. Pas Aukščiausiąjį pasiklausti? Iš emocijų apsispręsti?“
Politikai ištisą valandą diskutavo apie tai, ar reikėjo leisti advokatui pasisakyti, ar ne. Pagaliau susivokę, kad tokia diskusija niekur neveda, ėmė kalbėtis apie esmę – koncesijos sutartį ir jos vykdymo problemas.
Dar vienas teismas
„Koncesijos sutartis iš esmės nesubalansuota, priimta be teisininko vizos. Nelaikau jos koncesijos sutartimi, nes koncesininkas turi prisiimti riziką, o šiuo atveju jis rizikuoja tik 58 Eur savo įstatiniu kapitalu, nors paimamas valdyti 22 mln. vertės turtas ir valdomas nuostolingai. Koncesininkas pasiskiria sau atlyginimą, kuris yra didesnis nei ministro pirmininko. Įmonė įsigijo labai prabangų automobilį. Ar tikrai koncesininkui, kuris teikia viešąsias paslaugas, reikalingas toks prabangus automobilis? Šitos revizijos mes padaryti negalime, nes to neleidžia sutartis. Koncesininkui buvo pasiūlyta sudaryti naują sutartį, bet jis nenori to padaryti. Sutartis turi būti nutraukta ir pasirašyta nauja arba skubiai pakeista, kad taptų subalansuota“, – savo principinę nuostatą išsakė meras Artūras Visockas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis, padavė „Pramogų salą“ į teismą. Šio skundo esmė – jei įmonė, gavusi draudimą už „Snoro“ banke pražuvusį indėlį, būtų pinigus parodžiusi 2015 m. balanse, veikla tais metais būtų pelninga ir Savivaldybei 2016 m. būtų nereikėję mokėti koncesijos mokesčio, todėl siekiama jį susigrąžinti. Vos padavus ieškinį teismui, administracijos direktorius vienašališkai nusprendė šiais metais įmonei koncesijos mokesčio nebemokėti, nes teismui jį priteisus gali nebūti iš ko jį susigrąžinti.
Apie prabangų automobilį ir kosminį atlyginimą
„Pramogų salos“ direktorius Česlovas Urbonavičius apgailestavo, kad meras neturi pakankamai informacijos apie įmonės prabangų automobilį. Šis pagal protokolo reikalavimus yra reikalingas koncertuoti atvykusioms žvaigždėms vežioti, vykti į oro uostus. Iki tol įmonė tokias mašinas nuomodavo, už dvi paras mokėdama 500-600 Eur nuomos mokestį. Direktorius mano, kad taip taupomos lėšos.
Jo pavaduotojas Gintaras Radavičius patikslino, kad balanse skelbiamas ne jo atlyginimas, o darbo vietos kaštai. Iš 54 tūkst. Eur jam per metus sumokama apie 24 tūkst. Eur (per mėnesį apie 2 tūkst. Eur). Vicemerui Justinui Sartauskui kilęs klausimas, tai kas čia meluoja, liko be atsakymo.
Arenos reikalai lygūs valstybės paslaptims?
G. Radavičius priminė, kad koncesijos sutartis buvo patvirtinta Finansų, Ūkio ministerijose, o šiandien kalbama, kad ji bloga, nors kuris punktas yra nenaudingas miestui, nenurodoma.
Koncesijos mokestis yra ne nuostoliams dengti, o atlygis koncesininkui už paslaugas. Lietuvoje nieko savivaldybė nemoka koncesininkui tik Klaipėdoje. Panevėžio „Cido“ arenos koncesijos mokestis – 600 tūkst. Eur, Kauno „Žalgirio“ arenos – milijonas. Šiaulių miesto savivaldybė koncesininkui moka 215 tūkst. Eur. „Pramogų sala“ prieš daugiau nei dešimtmetį buvo vienintelė įmonė, dalyvavusi koncesijos konkurse.
Arenos valdytojas pastebėjo, kad per 10 metų nėra gavę iš valdžios, taip pat ir iš dabartinės, nė vienos pastabos ar priekaišto, jog kažką blogai daro. Draudžia arenos pastatą, civilinę atsakomybę ir savo verslą. Kiekvienais metais duoda 110 tūkst. Eur bankinį garantą sutarties užtikrinimui. Direktoriaus pavaduotojas tvirtino, kad negavę koncesijos mokesčio negalės užtikrinti arenos veiklos kokybės.
„Mes galime rasti kitą koncesininką“, – tėškė Tarybos narys Gintautas Lukošaitis.
G. Radavičius pranešė, kad jam yra žinoma, kad jau teikiami pasiūlymai kitiems potencialiems operatoriams, nors dar galioja sutartis su „Pramogų sala“. Jis įsitikinęs, kad kai kurie valdžioje esantys žmonės siekia jo įmonės bankroto, tikėdamiesi taip išprašyti iš arenos, nes vienašališkai sutarties nutraukti negali.
Diskusijos metu paaiškėjo, kad tiek Savivaldybė, tiek koncesininkas pripažįsta, jog koncesijos sutartį reikia peržiūrėti, tačiau viskas pokalbiais kabinetuose ir pasibaigia.
Meras A. Visockas tvirtino, kad viešoji įstaiga negali siekti pelno, tačiau apsisukęs aiškino, esą sutartyje yra neprotinga nuostata, kad koncesininkui gavus nors 1 Eur pelno, jis negauna viso koncesijos mokesčio, ir tai neskatina koncesininko siekti pelno.
Bediskutuodami politikai susigriebė, kad koncesijos sutartyje gali būti konfidencialios informacijos, todėl ji negali būti svarstoma viešai. Nuspręsta šaukti uždarą Tarybos posėdį.
Ilgametis Tarybos narys ir buvęs meras Alfredas Lankauskas prisiminė, kad pora uždarų miesto politikų posėdžių yra buvę nepriklausomybės pradžioje Valstybės saugumo ir Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva.
Tai kiek kainuoja Savivaldybės teismai?
„Pramogų salos“ dalininkas G. Radavičius priminė, kad pagal galiojančią sutartį visus nesutarimus abi pusės turėtų spręsti pirmiausia diskusijose, po to – arbitraže ir tik nepasiekus sutarimo – teismuose. Savivaldybė iškart patraukė į teismą.
Tarybos narė Danguolė Martinkienė iškėlė esminį klausimą – ar kas nors gali suskaičiuoti, kiek iki šios minutės kainavo Savivaldybės teismų išlaidos. Atsakymo nebuvo.
Miesto Tarybos nariams informaciją pateikti buvo pasirengę VšĮ„Pramogų sala“ direktorius Č. Urbonavičius (iš dešinės), direktoriaus pavaduotojas ir dalininkas G. Radavičius ir advokatas L. Sesickas. Pastarojo Savivaldybės vadovai išklausyti nepanoro, jis iš salės buvo išprašytas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
