Šiauliečiai rinkosi į pilietinę akciją, skirtą Kaštonų alėjai išsaugoti. Miesto gyventojai nori, kad atsakingi miesto valdžios atstovai būtų išmintingi, puoselėtų miesto istoriją, želdinius, o ne juos naikintų.

Šiauliečiai nori būti išgirsti
„Kiekvienas nupjautas sveikas medis – tai pasikėsinimas į visų mūsų sveikatą; ryšio tarp kartų nutraukimas. Medį juk viena žmonių karta sodina kitai; autentiškos, tai vietai būdingos aplinkos naikinimas, visko niveliavimas, nepagarbos gyvybei rodymas“, – viešai pasisakė akcijos iniciatorius Alfredas Daulius.

Akcijos dalyviams pasirodė nesuprantama, kodėl reikia naikinti augalus, kurių paskirtis mieste valyti orą, gaminti deguonį, kuris mums gyvybiškai svarbus. Anot jų, medžių kirtimas – nepagarbos gyvybei rodymas ir nusikaltimas.

Susirinkusiųjų nuomone, miesto valdžia negali priimti sprendimo nukirsti kaštonus, prieš tai neišklausę ekspertų vertinimų ir nepasitarę su miesto gyventojais.

Svarstant galimybę išsaugoti medžius turi būti pateiktas ekspertų vertinimas. Rengiant projektą turi būti nuosekliai įtraukiami gyventojai. Jeigu Savivaldybė to dar nemoka daryti – laikas rezervuoti laiką ir išmokti. Taip kalbėjo Kaštonų alėjoje susirinkę akcijos dalyviai.

Medžių kirtimas – nusikaltimas
Ketinimą nukirsti Kaštonų alėjoje esančius medžius, neigiamai vertina ne tik šiauliečiai, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Štai režisierius Gytis Padegimas atsiuntė laišką, kuriame išdėstė savo mintis apie susidariusią situaciją.

„Su pasibaisėjimu ir augančiu nerimu vakar perskaičiau žmogaus (...) svaičiojimus apie ruošiamą visuotinį medžių  genocidą mieste. Negi tikrai Šiaulių mieste vietoj daugybės kartų puoselėtų medžių, teikiančių pavėsį, mažinančių taršą, triukšmą, galų gale puošiančių  miestą, į žemę už didelius pinigus bus sukištos rykštės, kurių dauguma neprigis, nes, kaip pas mus įprasta, niekas jų nei laistys, nei prižiūrės? Pats vyriausias gyvybės mieste naikinimo organizatorius pripažįsta, kad trūksta lėšų padaryti gerai ir pasodinti deramus medžius. Tai jei negalima padaryti gerai, gal išvis geriau nekišti nagų?

Atleiskite, neturiu galimybių sekti Šiaulių viešojo gyvenimo ir nežinau, kokia buvo žaliųjų, galų  gale eilinių dar sąžinės nepraradusių miestiečių reakcija į pasibaisėtinus apgailėtinos visais atžvilgiais Šiaulių valdžios nusikalstamus planus. Kodėl vadinu šiuos planus nusikalstamais? Todėl, kad  jie, jei bus įgyvendinti, žymiai pablogins gyvenimo kokybę mieste, pakenks kiekvieno miesto  gyventojo sveikatai (...).

Nežinau, ar man brangaus Šiaulių miesto gyventojai yra susipažinę ir sekė kovos už medžius  peripetijas Kaune. Organizuojant piketus, įvairias  akcijas, juridinius procesus kauniečiams pavyko  sustabdyti netgi tautos ,,numylėtinį“ poną Visvaldą Matijošaitį. Po plyno kelių gatvių iškirtimo, rekonstruojant Mickevičiaus gatvę, buvo priverstinai pasitelktas specialistų  auditas ir kertami tik ligoti medžiai. Putvinskio gatvės infrastruktūra rekonstruota, neiškertant nė vieno medžio, nors, kaip ir Šiauliuose, buvo norėta nušnioti visus. Tik ką savivaldybė paskelbė vienos svarbiausių  miesto arterijų – Savanorių  prospekto – rekonstrukcijos planus. Medžiai nebus kertami, priešingai – saugomi ir dar sodinami  nauji. Taigi, net ir mūsų užakusios ekologinės sąžinės šalyje galima šį tą padaryti, tausojant ir saugojant didžiausią mūsų turtą – gamtą“, – rašoma atsiųstame laiške.

Suderinti želdiniai puošia miestą
„Šiaulių naujienose“ esame rašę, kad kiekvienas medis turi savo vietą ir jų negalima kirsti kada tik panorėjus. Lietuvos pedagogas, gamtininkas vienas žymiausių Lietuvos lepidopterologų, Šiaulių garbės pilietis Stasys Gliaudys dienraščiui yra sakęs, kad įprastinius medžius keisdami į „modernias“, importines žemo ūgio, lėtai augančias, retašakes, retų, mažų lajų bloginame miesto sanitarinę būklę.

Anot jo, „moderniški“ medžiai tinka tik supažindinimui su sodmenų įvairove, bet ne kaip pagrindiniai miesto želdiniai. „Medžiai sodinami ne vien dėl grožio, bet ir miesto mikroklimatui pagerinti. Pasakymas „Neieškokit pavėsio – nebus“ rodo žemą raštingumą. Seniai žinoma, kad kuo daugiau žalumos, tuo miestas sveikesnis, jaukesnis ir mažiau darbo daktarams“, – yra sakęs S. Gliaudys.

Jo teigimu, su želdiniais, ypač medžiais, reikia elgtis atsakingai, nes tik po 20 metų medžiai atskleidžia gerąsias savybes. Želdiniai neatskiriama, sudėtinė miesto dalis. Su jais į mūsų aikštes, gatves ir kiemus ateina medžiai ir krūmai, gėlynai ir žolynai, nešdami tyrą orą, pavėsį, medžių šlamesį, žalumos ir žiedų kvapą, kviesdami paukščius.

Gražiai surikiuoti, suderinti želdiniai, kaip ir pastatai, puošia miestą, suteikia jaukumo, patrauklumo. Kada kalbama apie tvarkingą miestą, dažnai sakoma – gražus ir žalias miestas. Tai du neatskiriami, svarbiausi miesto požymiai, tarsi dvyniai. Reikalinga ir erdvė, ir pavėsis.

„Želdinių reikšmė neišmatuojama. Želdinius pasitelkus, tuščią plotą galima paversti nuostabiu parku, o mažesnį – skveru. Aikštei suteikti uždarumo, jaukumo. Paruošti vietą istorijos, kultūros paminklams, kitiems statiniams. Vykusiai suderinti, sukomponuoti ir priderinti želdiniai – tarsi operų, baletų dekoracijos, be kurių veiksmas suprastėtų, nublanktų“, – yra sakęs S. Gliaudys.

Laukia medžių būklės analizės
Dendrologai išsamesnės informacijos apie Kaštonų alėjoje esančių medžių būklę kol kas neturi.

Primename, kad netolimoje ateityje miesto Savivaldybei turėtų būti atsiųsta išsamesnė medžių būklės analizė ir vėliau persiųsta akcijos „Išsaugokime Šiaulių Kaštonų alėją“ iniciatoriams.

Tada kaštonų vertinimą atlikusi dendrologė Stefanija Žilienė turėtų atvykti į Šiaulius susitikti su kaštonų išsaugojimo siekiančiais šiauliečiais ir atsakyti į jų klausimus.

Šiauliečiai nori išsaugoti Kaštonų alėjoje esančius medžius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.