Artėjant šv. Velykoms, vienai didžiausių metų švenčių, parduotuvių lentynos tuštėja ypač greitai. Lietuviai perka įvairiausių maisto produktų, kad turėtų kuo pavaišinti namiškius ir svečius. Ant šventinio stalo deda avienos, antienos, žuvies patiekalus, kiaušinius, šaltieną, salotas, pyragus.
Tik visa bėda, kad kokybiški maisto produktai brangiai kainuoja. Vis dėlto ekonomistai patikina, esą sutaupyti maisto sąskaita įmanoma, tereikia laikytis paprastų ir laiko patikrintų principų.
Stengiasi nustebinti namiškius
„Norėdami išsaugoti senąsias Velykų tradicijas, ant šventinio stalo dedame mėsą ir kiaušinius. Dažniausiai kepame kiaulienos vyniotinį su figomis ir obuoliais. Riebius patiekalus valgome kartu su daržovėmis. Desertui renkamės pyragus, vaisius, šaldytas uogas“, – apie savo mėgstamus patiekalus pasakoja šiaulietė Nijolė.
Dovilė atvirauja, kad Velykoms visada grįžta į namus pas tėvus, o grįžusi visada lieka mamos labai nustebinta: „Praėjusiais metais mama buvo pagaminusi upėtakio suktinukų su grybais, pernai – avienos tadžiną su slyvomis ir bulvėmis. Prisimenu, kad šiuos patiekalus valgiau net pirštus apsilaižydama. Man taip pat labai patinka, kai mama iškepa vištienos pyragą su ryžiais. Už šį patiekalą turbūt nieko negali būti skanesnio.“
Vieno prekybos centro atstovai patikina, kad per šventes lietuviai iš tiesų nori kažkuo nustebinti save ir savo svečius, paragauti kažką naujo, gurmaniško ar net egzotiško.
„Jau nieko nebestebina ant stalų kaimyninių Europos šalių virtuvių patiekalai – čiabata, kruasanai ar graikiškos alyvuogės, alyvuogių aliejaus padažai. Idėjų žvalgomasi į Azijos, Pietų Amerikos ir kitų žemynų virtuves, naudojami nesunkiai randami egzotiniai prieskoniai. Visa tai, nori ar nenori, daro įtaką tradicinės mūsų virtuvės receptams“, – rašoma pranešime spaudai.
Taip pat populiarėja maisto produktai be glitimo, laktozės, be pridėtinio cukraus ar druskos, su papildomomis gerosiomis bakterijomis, vitaminais, veganiški patiekalai ir panašiai.
Pataria, kaip sumažinti išlaidas
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė sako, kad pasiruošti Velykoms galima ir neišleidžiant labai daug pinigų. Norint geriau kontroliuoti išlaidas maistui ir lengviau atsispirti akcijų vilionėms parduotuvėse, ji pataria suplanuoti meniu.
„Prieš išsiruošiant į parduotuvę, praverstų peržiūrėti ir palyginti skirtingų prekybos tinklų pasiūlymus internete. Tai padėtų tiksliau planuoti išlaidas, be to, gali pasufleruoti gerų meniu idėjų. Pagrindinių reikalingų produktų sąrašą turėtume sudaryti nusprendę, kokią sumą pinigų galime skirti maisto prekėms ir patikrinę namuose turimus produktus. Gera praktika prekes užsakinėti internetu – tada turėsime mažiau galimybių nukrypti nuo suplanuoto pirkinių sąrašo, be to, taip galime sutaupyti laiko“, – pranešime spaudai cituojama J. Cvilikienė.
Einant apsipirkti patartina neimti pirkinių vežimėlio – jis pakeliui link reikiamo produkto nejučia gali prisipildyti neplanuotų ir nereikalingų prekių. Verčiau rinktis krepšelį arba dar geriau – prekę neštis rankose, kad nebūtų daug galimybių pakeliui kasos link paimti dar „porą papildomų smulkmenų“.
Taip pat sutaupyti galima maistą gaminant namie. Finansų ekspertės teigimu, jeigu bent kelis kartus per savaitę susiruoštume pietų dėžutę ir, užuot pietavę mieste, pasistiprintume namuose gamintu maistu, per mėnesį sutaupytumėme iki 50 eurų. Dar bent 20 eurų sutaupytume nepirkdami rytą kavos išsinešti, o pasiimdami jos iš namų. Ką jau kalbėti apie iš anksto namuose paruoštas ir užšaldytas maisto atsargas – kaskart smarkiai išalkus ir pritrūkus laiko gaminimui tai padėtų išvengti streso, nesveiko užkandžiavimo ir emocinio išlaidavimo maisto prekių parduotuvėje.
„Ne tik virtuvėje verta vadovautis principu „pasidaryk pats“. Ant palangės auginamų prieskoninių augalų, šviežio sodo derliaus ar surinktų miško gėrybių vertė matuojama ne tik pinigais. Namie verdamų uogienių ar kepamų pyragų kvapas – neįkainojamas, kaip ir laikas, kurį praleidžiame gamindami ir dalydamiesi maistu drauge su artimaisiais. Pakoregavę savo mitybos įpročius galėsime džiaugtis ne tik sveikesniu maistu, bet ir sutaupytais pinigais, kuriuos galėsime skirti kitiems svarbiems savo ar šeimos poreikiams“, – pataria J. Cvilikienė.
Lietuviai stengiasi Velykų stalą papuošti originaliai.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
