Daugelis žmonių savo poilsio ir laisvalaikio laiką aukoja darbui. Nepaisant to, darbo savaitės pabaigoje vis tiek nesijaučia padarę tai, kas iš tiesų gyvenime yra svarbu ir prasminga. Neturi laiko kada mėgautis gyvenimu, tiesiog bando jį pasivyti. Kaip situaciją pakeisti?

Lietuviai dažnai persidirba
Nesugebėjimą dirbti efektyviai puikiai iliustruoja viena istorija. Štai miške dirbo du medkirčiai. Jiems reikėjo atlikti identišką darbą – nukirsti po medį. Vienas medkirtys visą dieną ir be pertraukėlių nuoširdžiai plušo, o kitas – padirbęs periodiškai ilsėjosi. Spėkite, kuris iš jų darbą atliko greičiau? Ogi tas, kuris ilsėjosi ir per pertraukėles pasigaląsdavo kirvį.

„Kai pradedate svarstyti, ar verta planuoti savo laiką, prisiminkite šią istoriją. Lietuvoje iš tiesų yra daug žmonių, dirbančių be pertraukėlių, atostogų ir vėliau dėl išsekimo dažniausiai atsiduriančių ligoninėje“, – Šiaulių universiteto alumnų organizuotoje viešojoje paskaitoje „Laiko planavimas: kaip efektyviai darbus pradėti, kaip tęsti ar kaip neplanuoti visai?“ kalbėjo patirtinių mokymų trenerė, praktikė bei sertifikuota koučerė Giedrė Urmulevičiūtė.

Jos nuomone, žmonės taip nepersidirbtų, jeigu žinotų, ko nori pasiekti dabar ir ateityje: užsidirbti daugiau pinigų ir vėliau susirgti ar pasiekti racionalių rezultatų ir daugiau laiko skirti šeimai. Kitaip tariant, savo laiką planuojantys asmenys labiau save myli, labiau pasitiki savimi ir daugiau gyvenime pasiekia.

Energija iš niekur neatsiranda
Koučerė priminė, kad egzistuoja toks Pareto principas arba 20/80 taisyklė teigianti, kad 20 proc. svarbiausių darbų, kuriuos atliekame, atneša 80 proc. naudos, o 80 proc. atliktų smulkių darbelių – 20 proc. naudos.

„Kalbant apie laiko planavimą, verta prisiminti Pareto principą ir atsirinkti, kas mums yra svarbiausia. Išsirinkę ir atlikę svarbiausius darbus, gausime daugiau naudos, džiaugsmo, pelno ir efektyviau išnaudosime savo laiką“, – patarė G. Urmulevičiūtė.

Verta prisiminti ir energijos tvermės dėsnį, kuris aiškinamas taip – energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba būti pakeista į kitos rūšies energiją.

Mokymų trenerės teigimu, šį dėsnį galima panaudoti ir planuojant savo laiką. Štai bet kuriuo gyvenimo etapu turime laiko ir energijos tiek, kiek turime. Būna dienų, kai energijos turime daugiau ir darbų padarome daugiau. Būna, kai energijos praktiškai nėra ir darbų nepavyksta atlikti taip efektyviai, kaip norėtųsi. Tokiais atvejais verta įsidėmėti, kad nesvarbu, ką bedarytumėme, visada turime pasirinkimą. Galime skųstis ir nieko nedaryti arba likusią energijos dalį išnaudoti problemos sprendimo būdų paieškai ir įgyvendinimui.

„Pastaruoju atveju pasąmonė gauna žinutę, kad šeimininkas ar šeimininkė ieško sprendimo, reikia jam ar jai padėti ir sprendimas atsiranda“, – tikino specialistė.

Tai patvirtina ir statistikos duomenys, įrodantys, kad jūroje skęstant laivui į krantą išplaukia tie, kurie būna nusprendę plaukti tol, kol pasieks krantą. Vadinasi, reikia kažkuo labai tikėti, nepasiduoti ir bus pasiektas teigiamas rezultatas.

Planuojant laiką pasiekiama daugiau
Egzistuoja ir septynių žingsnių programa, galinti padėti efektyviau išnaudoti savo laiką. Koučerės teigimu, žengiant pirmąjį žingsnį, verta išsikelti tikslą ir jį užsirašyti. Tai gali būti dienos, savaitės, metų ar gyvenimo tikslas. Taip pat patartina savęs paklausti, ko aš iš tiesų noriu. Kai žinai, ko tiksliai nori, visai nesunku rasti sprendimą, kaip jį įgyvendinti.

Žengiant antrąjį žingsnį, patariama užsirašyti tikslo terminą, nusistatyti, kada tikslas bus pasiektas. Nusistačius terminą ir užsirašius tikslą tikėtina, kad tikslas bus pasiektas greičiau ir lengviau. Kad terminą nusistatyti būti lengviau, galima savęs paklausti, kaip galiu geriausiai panaudoti savo laiką dabar.

Išsikėlus tikslą ir nusistačius jo atlikimo terminą, rekomenduojama susirašyti visko sąrašą. Susirašyti viską, ką reikia padaryti, kad tikslas būtų pasiektas. Vėliau reikėtų išsigryninti savo prioritetus. Tai padaryti galima visus darbus susiskirstant į keturias kategorijas – A, B, C, D. A – tai svarbiausi, būtiniausi darbai. B – ne tokie svarbūs darbai. C – darbai, kuriuos galima paskirti kitiems. D – nereikšmingi, nebūtini ir neskubūs darbai. Norint lengviau išsigryninti prioritetus, verta savęs paklausti, o kuri veikla man yra vertingiausia, tai gali būti susiję su sveikata, šeima, darbu, uždarbiu ir t. t.

Išsigryninus prioritetus, reikėtų susirašyti, kokia eilės tvarka darbai bus atliekami. Tam galima vėl pasinaudoti A, B, C, D principu arba nusipirkti lentą ir joje susirašyti, kokius darbus reikia atlikti, kokie yra vykdomi ir kokie jau užbaigti.

Tuomet belieka tik aktyviai veikti, visiškai įsipareigoti ir numatytus darbus atlikti iki galo.

„Išsirinkite prie jūsų labiausiai limpančias metodikas, jų laikykitės ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų gyvenimas“, – reziumavo G. Urmulevičiūtė.