Šiauliuose ne tik sporto treneriai, būrelių vadovai išgyvena neramias dienas, bet ir medikai. Iš Savivaldybės rūmų pasigirdus garsui, kad viešąją įstaigą Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą reikia prijungti prie kitos viešosios įstaigos Centro poliklinikos, dainiškiai medikai nesupranta kodėl ir bijo, kad gyventojams gydymosi sąlygos gali pablogėti. Miesto mero pavaduotojas Justinas Sartauskas kartu su kitais keliais skirtingų frakcijų Tarybos nariais nuvyko susitikti su centro bendruomene, kad išgirstų ir jų žodį.
Išgirsti bendruomenę
Vicemeras J. Sartauskas papasakojo, kad idėja sujungti dvi miesto poliklinikas kilo po to, kai administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička pasidalijo Kauno patirtimi, kur buvo sujungtos trys poliklinikos. Meras seniūnus pakvietė į sueigą ir pristatė sumanymą. Seniūnams buvo pažadėta, kad pateiks studiją, kurioje bus išanalizuoti šio sumanymo privalumai ir trūkumai, tačiau tos studijos vis dar nėra.
Susitikime dalyvavę politikai kalbėjo, kad negalima jau gegužės mėnesį priimti sprendimo dėl prijungimo, nes situacija turi būti visiems aiški, o kol kas to nėra.
„Jau turime problemų su sporto įstaigomis, kai įstaigų statuso klausimas buvo staiga pateiktas, o mes šiandien negalime išbristi iš tos situacijos, nes darbuotojai nieko nežino ir kelia triukšmą“, – sakė vicemeras.
Politikai sakė norį sužinoti, išgirsti centro kolektyvo nuomonę dėl prijungimo, kad žinotų, ar turi pakelti rankas už tokį sprendimą. Iškart medikai choru suošė: „Ne!“
„Savivaldybei esame ne dukra, o podukra“
Pirmoji prabilo ilgiausiai Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti gydytoja Bena Gurinienė. „Per 40 metų mūsų įstaigoje buvo 10 vadovų. Mus ne kartą jungė, kilnojo. Galų gale turime direktorių, kuris rūpinasi įstaiga, mūsų darbuotojais. Sutvarkė, kad išlaidos mažos, visi ekonominiai rodikliai geri, žmonėms yra gerai. Mes stengiamės dėl savo pacientų. Savivaldybei kažkodėl mes visada buvome ne dukra, o podukra. Stomatologiją norėjo panaikinti, per jėgą išliko. Dabar jiems reikia vaistinės, turi, matyt, draugų vaistininkų, nors aplink mūsų pastatą veikia net trys.
Mūsų poliklinikoje dauguma gydosi vyresnio amžiaus žmonių. Į privačius centriukus, kurių aplink yra net 8, išėjo jaunesni pacientai. Senų niekam nereikia, jie savo atidirbo. Pas mus jie gauna fizioterapijos procedūras. Mus prijungus fizioterapiją iškels į atnaujintą pastatą Varpo g. Žmogui su ramentais ar senam nuo autobusų stoties reikia beveik kilometrą eiti. Automobilių aikštelės tik mokamos. Pas mus patogu žmonėms atvažiuoti, ateiti. Yra prisirašiusių iš rajonų, net iš Kelmės rajono. Aišku, kad mes nukentėsime. Apie žmones niekas negalvoja“, – sakė gydytoja ir susilaukė kolegų aplodismentų.
Dainų gydymo įstaiga laikosi gerai
Dabartinio centro direktoriaus Prano Andriuškevičiaus kadencija baigiasi birželio pabaigoje. Politikai spėja, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą norima prijungti prie Centro poliklinikos. Direktorius pasidžiaugė, kad nors jo vadovaujama įstaiga aptarnauja ketvirtadaliu mažiau gyventojų (26 tūkst.) nei Centro poliklinika, ekonominiai rodikliai jos geresni. Gydymo įstaiga nestokoja specialistų, ateina dirbti nauji gydytojai. Nors turi tik 4 antrinio lygio paslaugas, jas teikdami pakankami sėkmingai užsidirba pajamų. P. Andriuškevičius akcentavo, kad Dainų gydymo įstaigos metų balansas yra teigiamas, o kolegų centre – minusinis. „Pernai mes 15 proc. didinome atlyginimus slaugytojoms, 20 proc. gydytojams. Metų gale išmokėjome vienkartinius priedus prie algų. Iš savo įstaigos uždirbtų pinigų įsigijome modernų rentgeno aparatą, kai tuo tarpu Centro poliklinikai tokiam aparatui lėšų skyrė miesto Savivaldybė. Mums už seniau pirktą rentgeną Savivaldybė pažadėtų dar 100 tūkst. Lt taip ir nedavė“, – susirinkime kalbėjo vadovas.
Jis pastebėjo, kad jungimai ne visada yra naudingi ir kaip pavyzdį priminė, kaip prie Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo prijungtos plaučių ligų, psichoneurologijos ir onkologinių ligų ligoninės. „Buvo vienas biednas, trys turtingi, dabar visi biedni su minusiniais balansais“, – vaizdingai konstatavo direktorius. Jis guodėsi, kad už nupirktą rentgeno aparatą tikriausiai gaus baudą, nes nesuderino šio pirkinio su stebėtojų taryba, kuriai pats ir vadovauja, bet nesigaili, nes bus nubaustas už gerą darbą.
„Mus taip mokė, kad gydymo paslaugos žmonėms turi būti prieinamos, priimtinos ir tinkamos. Tas prijungimas tikrai nieko naudingo neduos“, – apibendrino ilgametė gydytoja Birutė Paplauskienė.
Padvelkė sovietmečiu
Tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas pajuokavo – neleido centras Savivaldybės vadams vaistinės poliklinikoje įrengti, tai nusprendė prijungti prie labiau sukalbamų.
„Tokia jau ta kadencija. Mes turime tiesiogiai rinktą merą ir jis turbūt dėl to galvoja, kad vienas pats gali viską nuspręsti. Mes atsiduriame antraeiliame vaidmenyje ir, jei nepritariame, tampame priešais. Nė vienos rinkimuose dalyvavusios partijos programoje nebuvo tokių nuostatų, kad mums reikia taip optimizuoti įstaigas, jog darytume eilę perversmų“, – aiškino žmonėms Tarybos narys Jonas Bartkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad pati Savivaldybė įkūrė ir Gubernijos, ir Rėkyvos ambulatorijas, sėkmingai dirba maži privatūs centriukai. Dabar mieste pradedamas priešingas procesas – stambinti gydymo įstaigas. Medikams tai padvelkė sovietmečiu.
Susirūpinę savo įstaigos likimu Dainų medikai netilpo į salę, kur tikėjosi išsakyti savo nuomonę politikams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
